Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-36-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
2A-36-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00076-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Marius Dobrovolskis
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
R. V.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-36-524/2015

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00076-2014-6)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas yra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, L. J. pripažinti atsakovo sūnumi, palikti L. pavardę „J.“, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2014-02-20 iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-02-19 iki 2014-02-19, skirti ieškovę lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, tvarkytoja. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2003 metais, su juo vykdavo į šeimos, draugų šventes, sužinojusi, kad laukiasi, pranešė apie tai atsakovui. Po to tarp šalių santykiai pablogėjo, atsakovas vaiko nenorėjo. Dėl šios priežasties jų tarpusavio santykiai nutrūko, nuo to laiko šalys ryšių nebepalaikė. Ieškovė paaiškino, kad ji kartu su sūnumi gyvena jos mamai priklausančiame name, viena rūpinasi sūnaus būtinų poreikių tenkinimu. Sūnus lanko pagrindinės mokyklos trečią klasę, vaikas turi problemų su regėjimu, nešioja akinius, kurių lęšius reikia keisti kas pusmetį. Tuo tarpu ieškovės pajamas sudaro tik 350 Lt dydžio per mėnesį mokama socialinė pašalpa.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, abejojo dėl tėvystės, prašė skirti DNR ekspertizę, o nustačius, kad jis yra vaiko tėvas, sutiko vaiko išlaikymui mokėti po 200 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-07-31 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė, kad atsakovas yra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vaikui iš atsakovo priteisė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-20 iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo priteisė 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Iš atsakovo priteisė 243,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 144 Lt valstybei. Teismas pripažino, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog atsakovas yra L. J. tėvas. Teismas nusprendė, jog vaiko poreikiams reikalinga suma turėtų būti siejama su Vyriausybės nutarimu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri tuo metu buvo 1 000 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro 350 Lt dydžio socialinė pašalpa, ieškovė gyvena jos mamai priklausančiame name, savo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikomų asmenų ieškovė neturi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, išsamesnių paaiškinimų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jis negali teikti didesnio išlaikymo sūnui, taip pat nepateikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, o atsakovas neįrodė, kad jo materialinė padėtis yra tokia, jog negali teikti prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas vaikui L. J., ir iš atsakovo priteisti 300 Lt dydžio išlaikymą, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, ir išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 4 600 Lt. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas neįvertino aplinkybių, jog pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ir vertino tik atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui išlaikymą, o ieškovės galimybių dirbti ir išlaikyti vaiką nevertino. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, gyvenimo būdą ir kitas su vaiko išlaikymu susijusias aplinkybes. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė. Atsakovas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, ir nevertino aplinkybių, kad ieškovė šiuo reiškiamu reikalavimu siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų galimybės prisidėti išlaikant vaiką, tinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi iš atsakovo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, teismas pagrįstai apskaičiavo, jog išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 18 000 Lt, ir šią sumą iš atsakovo priteisė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio

Atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį, tačiau šios apeliacinio skundo dalies tenkinimas pažeistų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004.) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į galiojančią Vyriausybės patvirtintą galiojantį nuo 2014-10-01 1035 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 500 Lt kas mėnesį suma nėra per didelė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ). Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių neturėtų būti, nes, įvertinus prašomą priteisti išlaikymo dydį (500 Lt arba 145 EUR per mėnesį), šis išlaikymas nėra per didelis, atsižvelgiant į vaiko, gimusio 2004 m., poreikius. Be to, įvertintina aplinkybė, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl savo sunkios turtinės padėties, byloje nustatyta, jog jis dirba užsienyje, byloje yra įrodymų apie jo pajamas tik 2013 metais, kitų įrodymų apie gaunamas pajamas apeliacinio skundo padavimo metu atsakovas nepateikė, todėl daryti išvados, jog jis negali mokėti vaikui paminėto minimalaus išlaikymo, nėra pagrindo.

CK 3.3 str. nurodoma, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192). CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti vaiko išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tai nereiškia, kad, jei vieno tėvo turtinė padėtis yra blogesnė negu kito, kitas tėvas negali teikti išlaikymo daugiau. Atsižvelgus į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, ši jį išlaiko tenkinant jo kasdieninius buitinius ir kt. poreikius (maistas, komunaliniai mokesčiai, rūbai ir kt.) ir šią išlaikymo dalį būtų sunku įvertinti pinigine išraiška ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo, kaip motinos, pareigą vykdo netinkamai, todėl tenkinti apeliacinio skundo dalies dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis sumažinimo nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo priteisimo momento klausimas taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptartas. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, kuri priimta išnagrinėjus bylą Nr.3K-3-23/2004, pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-19 iki 2014-02-19 po 500 Lt per mėnesį, tačiau ši apeliacinio skundo dalis tenkintina ir priteistas 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 10 800 Lt, t. y. skaičiuojant už paminėtą laikotarpį periodinio mokėjimo dydį po 300 Lt kas mėnesį. Visų pirma įvertintina tai, kad atsakovas realiai būtų pajėgus išmokėti išlaikymo įsiskolinimą ir pareigingai mokėtų priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt, nes byloje yra duomenų, jog atsakovas iki 2013-12-31 dirbo Lietuvoje (b.l.59), iki 2014-07-24 (b.l.49) buvo registruotas darbo biržoje ir per tą laikotarpį ieškovė jo nebuvo informavusi apie pareigą mokėti išlaikymą vaikui, ši civilinė byla užvesta 2014-02-21 ir tik ją užvedus buvo nustatyta tėvystė, šalių vaiko gimimo liudijime (b.l.5) nėra įrašo apie vaiko tėvą. Be to, įvertintini ir 2004 m gimusio sūnaus poreikiai 2011, 2012, 2013 metais, akivaizdu, jog jis tuo metu buvo mažesnis, todėl 7 metų vaiko poreikiai negali būti prilyginti 10 metų. Be to, įvertinus atsakovo turtinę padėtį paminėtu laikotarpiu darytina išvada, jog jis nebūtų galėjęs mokėti išlaikymo sūnui po 500 Lt per mėnesį, Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog už įsiskolinimo laikotarpį yra tikslinga priteisti išlaikymo po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog įsiskolinimo dydis turėtų būti sumažintas iki 4600 Lt, nes tokiu atveju atsakovas sūnui kiekvieną mėnesį turėjo skirti po 127 Lt, o tai akivaizdžiai pažeistų sūnaus interesus, nes ši suma yra neproporcinga augančio sūnaus poreikiams. Nepagrįsti kiti apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės vienišos motinos statuso, nes šios kategorijos bylose atsižvelgiama tik į nepilnamečio vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog 10 800 Lt įsiskolinimo priteisimas nepažeis vaiko interesų ir tai protinga suma atsižvelgiant ir į atsakovo turtinę padėtį ( CK 1.5 str.).

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina ir 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 10 800 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-19 iki 2014-02-19 (CPK 1d.3p.).

Atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo priteistini 504 Lt ( 145, 97 EUR) žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą( CPK 85 str. 1d. 3p., 4p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimo dalį, kuria priteistas 18 000 Lt išlaikymo iš R. V. įsiskolinimas sūnui L. J., pakeisti ir priteistą 18 000 Lt ( 5 213, 16 EUR) sumą sumažinti iki 10 800 Lt ( 3 127, 90 EUR).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš R. V. 504 Lt ( 145, 97 EUR) žyminio mokesčio valstybei paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėMarius Dobrovolskis