Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ­– VMI prie FM) pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, vadovu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovės vadovas M. M. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas M. M. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. M. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, tai yra, nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d., 2023 m. birželio 19 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2023 m. liepos 17 d., surašant 2023 m. liepos 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė operatyviam patikrinimui pateikė sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje (duomenys neskelbtini) (įmonės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įstaiga, licencijuota (duomenys neskelbtini), teikianti elektroninių pinigų ir mokėjimo paslaugas visose EEE šalyse, adresas: (duomenys neskelbtini)) išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 9 d. (sąskaitos atidarymo datos) iki 2023 m. birželio 15 d. Taip pat pateikė kasos knygos duomenis bei avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos knygos duomenis piniginių lėšų likutis kasoje 2022 m. gegužės 1 d. buvo 93606,38 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. pajamos sudarė 30564,44 Eur (37500,00 Eur – iš akcininko P. T. (buhalteris paaiškino, kad iš rezervo), 39969,00 Eur – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 13000,00 Eur – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4000,00 Eur – iš JAB „(duomenys neskelbtini)“, 47245,00 Eur – iš Bendrovės atskaitingų asmenų, 188850,44 – iš kasos aparato), likutis 2023 m. birželio 15 d. – 3721,15 Eur. Išlaidos sudarė 420449,67 Eur (išmokėta atskaitingiems asmenims, pervesta susijusioms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Bendrovės pateiktų Avanso apyskaitų duomenimis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Bendrovės atskaitingais asmenimis buvo Bendrovės vadovas M. M., L. M., V. M., L. L., I. D., P. T. ir P. K.. 2022 m. gegužės 1 d. pas atskaitingus asmenis išmokėto avanso likučio nebuvo, per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. atskaitingų asmenų pajamos sudarė 283690,57 Eur (219148,91 Eur – išmokėta iš kasos, 61531,50 Eur iš Bendrovės sąskaitų, 3010,16 Eur gauta iš pirkėjų). Nepanaudotų lėšų likutis pas atskaitingus asmenis 2023 m. birželio 15 d. – 5694,08 Eur. Išlaidos sudarė 277996,49 Eur (atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas, įnešta į bankų sąskaitas, grąžinta į kasą ir kt.). Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad piniginių lėšų likutis Bendrovės bankų sąskaitose 2022 m. gegužės 1 d. sudarė 2334,77 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. įplaukos sudarė 1349089,13 Eur, išlaidos – 1348130,07 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. 3293,83 Eur. Pareiškime, lentelėje Nr. 1, pateiktas piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Iš pateiktos lentelės matyti, kad banke (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 8,18 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – -9,28 Eur, įplaukos – 97.222,48 Eur, išlaidos – 97.239,94 Eur. Banke (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 0,00 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – 0,00 Eur, įplaukos – 0,00 Eur, išlaidos – 0,00 Eur. Banke (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 2.323,46 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – 6,04 Eur, įplaukos – 827.590,12 Eur, išlaidos – 829.907,54 Eur. Banke (duomenys neskelbtini) bankas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 0,25 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – 0,00 Eur, įplaukos – 147.810,01 Eur, išlaidos – 147.810,26 Eur. Banke (duomenys neskelbtini) bankas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 54161, lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 2,88 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – 7,01 Eur, įplaukos – 9.118,09 Eur, išlaidos – 9.113,96 Eur. El. pinigų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) lėšų likutis 2022 m. gegužės 1 d. – 0,00 Eur, likutis 2023 m. birželio 15 d. – 3.290,06 Eur, įplaukos – 267.348,37 Eur, išlaidos – 3.290,06 Eur. Dėl didelės apimties ir įplaukų/išlaidų skaičiaus (tiek judėjimo sąskaitose, tiek Bendrovės kasoje), pateikiami duomenis apie lėšų judėjimą tik sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, tai yra, vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai iš vienos sąskaitos, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 17d.). Keletas konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių pateikti 2 lentelėje. Vien šių mokėjimų būtų pilnai užtekę VMI prie FM mokestine nepriemokai padengti. Lentelėje Nr. 2 pavaizduotos banko (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos sumos, tai yra:

2022 m. gegužės 5 d. Už prekes AB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1200,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 4535,14 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,09 Eur;

2022 m. gegužės 6 d. Paskola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) pervesta 1200,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 4535,14 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,09 Eur;

2022 m. gegužės 8 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1000,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 4535,14 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,09 Eur;

2022 m. gegužės 9 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3311,92 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 4535,14 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,09 Eur;

2022 m. gegužės 9 d. Paskola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) pervesta 2044,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 4535,14 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,09 Eur;

2022 m. gegužės 18 d. Už baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6311,96 Eur, mokestinė nepriemoka – 2225,99 Eur, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,90 Eur;

2022 m. gegužės 18 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1500,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 2225,99 Eur, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,90 Eur;

2022 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4400,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 2225,99 Eur, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 71210,90 Eur;

2022 m. gegužės 30 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2121,48 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 1310,64 Eur, mokestinės paskolos likutis – 69760,90 Eur;

2022 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10600,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 1310,64 Eur, mokestinės paskolos likutis – 69760,90 Eur;

2022 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2400,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 1310,64 Eur, mokestinės paskolos likutis – 69760,90 Eur;

2022 m. lapkričio 21 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 5193,96 Eur, mokestinė nepriemoka – 5047,84 Eur, pradelsta pinigų suma – 1450,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 62510,90 Eur;

2022 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3660,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 5047,84 Eur, pradelsta pinigų suma – 1450,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 62510,90 Eur;

2022 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4040,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 5047,84 Eur, pradelsta pinigų suma – 1450,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 62510,90 Eur;

2022 m. sausio 2 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4030,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 248,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 63960,90 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur;

2022 m. sausio 9 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3925,19 Eur, mokestinė nepriemoka – 209,21, pradelsta pinigų suma – 63960,90 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur;

2022 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 5602,17 Eur, mokestinė nepriemoka – 00,00 Eur, pradelsta pinigų suma – 63960,90 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur;

2022 m. sausio 16 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4532,51 Eur, mokestinė nepriemoka – 4532,51 Eur, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur;

2022 m. sausio 23 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3951,02 Eur, mokestinė nepriemoka – 3951,02 Eur, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur;

2022 m. sausio 30 d. Už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4135,00 Eur, mokestinė nepriemoka – 4135,00, pradelsta pinigų suma – 00,00 Eur, mokestinės paskolos likutis – 00,00 Eur.

Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. M. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių M. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi M. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovas M. M., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d., nustatyta, kad M. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. liepos 19 d., kada mokesčių administratorius sužinojo apie Bendrijos vadovo padarytą teisės pažeidimą ir jį užfiksavo baigęs Bendrijos operatyvų patikrinimą bei surašęs operatyvaus patikrinimo pažymą. Vadovaujantis ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu, 664 straipsniu, 665 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, gerbiamo prašo: iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui M. M., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti M. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį 2200 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ir asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovės vadovas M. M. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas M. M. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. M. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. M. M. atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. M. pavedimus kitoms įmonėms atliko stengdamasis išlaikyti įmonę, kad ši ir toliau galėtų dirbti, todėl atliko būtinuosius mokėjimus, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už maisto prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpas. Minėtoms įmonės buvo atliekami mokėjimai, kad veiktų įmonė, būtų galima išlaikyti darbuotojus ir išvengti bankroto. Įmonės veikla sutriko po COVID-19 pandemijos, kurios metu restoranas dirbti negalėjo, valstybė suteikė finansinę pagalbą, tai yra, mokestines paskolas.

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Nagrinėjamu atveju, M. M. pripažino, kad jam buvo žinoma apie įmonės finansinę situaciją, tai yra, apie mokestinę nepriemoką VMI. Matyti, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra, būdama skolinga valstybės biudžetui savo lėšas, mokėjimo eiliškumo prasme, skyrė atsiskaitymams su kitais savo kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM. Akivaizdu, kad įmonė turėjo pareigą atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, tačiau tokios pareigos nesilaikė.

Darytina išvada, jog M. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, tai yra, netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į M. M. asmenybę, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad M. M. nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlygį, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlygį, nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlygį, nuo 2015 m. spalio 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlygį, nuo 2016 m. balandžio 29 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlygį. Nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas, nagrinėjamu atveju, įvertina M. M., kaip vadovo veiksmus. Teismo posėdžio metu M. M. atstovas advokatas L. M. paaiškino, kad M. M. atliko mokėjimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išimtinai tuo tikslu, jog įmonė generuotų pajamas. Be to, M. M., kaip įmonės vadovas kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos termino pratęsimo, įmonė galvoja apie restruktūrizavimo procesą. Aptarti veiksmai patvirtina, kad M. M. aktyviais veiksmais stengėsi palaikyti įmonės veikla, bandė imtis veiksmų atkurti bent minimalų įmonės mokumą. Nors tokius veiksmus M. M. atliko savo rizika, tačiau kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog turi pareigą laikytis kreditorių eiliškumo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus taip pat lėmė ir situacija, jog buvo paskelbta pandemija, kas įtakojo ne tik žmonių gyvenimus, tačiau ir verslus. Teismas sutinka, kad nurodytos aplinkybės nešalina M. M. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau laikytinos svarbiomis ir teigiamai M. M. charakterizuojančios aplinkybės, kurios yra esminės, individualizuojant asmeniui skiriamos baudos dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad duomenų apie M. M. teistumą nėra, administracine tvarka baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-497-917/2023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.