Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-1784-204/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
2YT-1784-204/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00587-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1784-204/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00587-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. Ž. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po mamos F. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos likusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nurodo, kad mama F. M. mirė (duomenys neskelbtini), po mamos mirties liko palikimas, kurį sudaro jos asmeniniai, buities bei namų apyvokos daiktai ir nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitas kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0548 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos tėvas P. M. mirė (duomenys neskelbtini), seserys V. M. ((duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini)ir G. B. ((duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra likusi viena sesuo J. Ž. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. 2002-01-17 Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro mama F. M. sudarė testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai paveldimą turtą, tačiau pareiškėja nespėjo per trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įteisinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė tokias pat aplinkybes, kaip pareiškėja, ir neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvai P. M. ir mama F. M. susituokė (duomenys neskelbtini)(b. l. 9), santuokos metu gimė dukros: G. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. M.,gim. (duomenys neskelbtini); J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) ; V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjos tėvas P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), seserys V. M. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 12) ir G. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), mama F. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis F. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitas kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0548 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 22-25). Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). VĮ Registro centro testamento registro duomenimis po F. M. mirties palikimo priėmimo fakto nėra įregistruota (b. l. 36).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po F. M. mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra V. K. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjos turtą, t. y. faktiškai priėmė F. M. palikimą. Suinteresuotas asmuo J. Ž. sutiko su šio juridinio fakto nustatymu. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į F. M. turtą, nėra.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po F. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra V. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos F. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė