Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A., L. L., R. J., A. J. ir T. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (medicininio mirties liudijimo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis) matyti, kad pareiškėjas G. J. ir D. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Suinteresuoti asmenys D. A., L. L., R. J., A. J. ir T. J. yra pareiškėjo ir D. J. vaikai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad būdami santuokoje, pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2015 m. liepos 17 d. Pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki šiol deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas per tris mėnesius po jo sutuoktinės mirties mokėjo už elektrą objektui, kurio kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikti mokėjimo kvitai už vėlesniais laikotarpiais apmokėtas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (už dujas, šilumos energiją, namo savininkų bendrijos mokesčiai). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė pareiškėjui nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei Liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad dėl D. J. palikimo priėmimo po jos mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjo G. J. pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad G. J. po sutuoktinės D. J. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: po sutuoktinės mirties iki šios dienos gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius per tris mėnesius po sutuoktinės mirties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. J. su palikėjos D. J. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 22,40 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai D. J. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.