Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-1206-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
T-1206-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00795-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-1206-1082/2019
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00795-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. buvo nuteista 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant 3 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai M. P. panaikino ir ji buvo pasiųsta į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės 3 metams.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 8 d.

2019 m. spalio 17 d. nuteistoji atliko daugiau nei ¹/₃ paskirtos bausmės (¹/₃ – 2019 m. spalio 8 d.), 2019 m. spalio 17 d. ji faktiškai atliko 1 metus 9 dienas paskirtos bausmės.

2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajai M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas komisijos manymu ribotų nuteistosios galimybę užsiimti netinkama veikla, bendrauti su neigiamą poveikį darančiais asmenimis, sumažintų riziką pakartotinai nusikalsti, sustiprintų nuteistosios sugebėjimą atsispirti neigiamai įtakai iš šalies ir padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei suteiktų galimybę gerinti emocinę gerovę. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistosios apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuota atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų; palaikantys ryšiai su šeimos nariais), elgesys bausmės atlikimo metu (nebausta; vieną kartą skatinta; aktyviai lanko socialinės reabilitacijos programas, atsakingai dirba ūkio sandėlyje) ir kitos reikšmingos aplinkybės (rodo iniciatyvą ir motyvaciją keisti gyvenimo būdą bei atsisakyti narkotikų vartojimo; atlikusi bausmę bus įdarbinta (duomenys neskelbtini)) sudaro pagrindą manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas skelbia, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai yra atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Pateiktoji medžiaga patvirtina, kad nuteistoji M. P. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose adaptacijos bei pataisos programose, įvairiuose užsiėmimuose, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą vieną kartą skatinta, nebausta, palaiko socialinius ryšius su dukra, mama, sugyventiniu, seserimi ir broliu. Visos šios aplinkybės rodo, kad formaliai M. P. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš nuteistosios asmens bylos matyti, jog nuteistoji M. P. bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, tačiau anksčiau teista ne vieną kartą už tyčines nusikalstamas veikas, už vieną iš jų jai buvo skirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė, už kitą – jai buvo taikytas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau sutinkamai su teismui pateikta medžiaga, nuteistosios tai nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymo, dėl ko jai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistąją pasiunčiant atlikti paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistosios elgesys, nepaisant jai taikomų baudžiamųjų įstatymų, pažeidžiant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinkamai ją neigiamai charakterizuoja, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų bei jai skiriamų įpareigojimų laikymąsi, polinkį nusikalsti bei tokio elgesio pavojingumą.

Nors nuteistosios M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika žema – 21 balas (iš jų 10 balų - statiniai kriminogeniniai veiksniai, 11 balų - dinaminiai kriminogeniniai veiksniai) ir užfiksuotas minimalus balų sumažėjimas nuo 22 iki 21, toks rodiklis, jį vertinant apsauginių, riziką mažinančių, taipogi – kriminogeninių veiksnių apimtyje bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje, nėra pakankamas konstatuoti nuteistosios ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sąlygotų teigiamą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo tikslingumo. Abejones dėl tokios išvados sustiprina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo trys komisijos nariai balsavo – už ir trys – prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajai M. P.. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumoje sustiprina teismo manymą, jog nuteistajai M. P. dar netikslinga taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas negali nepastebėti, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistosios elgesyje fiksuojami teigiami pokyčiai (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų; atsakingai dirba ūkio sandėlyje), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, stabilūs bei ilgalaikiai ir jie nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį, be to, jie yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, nesugeba atsispirti nusikalstamam elgesiui. Pagrindinė lygtinio paleidimo sąlyga yra išvada, jog taikant lygtinį paleidimą įmanoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Gi teismo nuomone, šiuo metu nėra pagrindo šiai išvadai daryti bei spręsti, kad M. P. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nuteistosios M. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Aukščiau nurodytais motyvais Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Netvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nurašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė