Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-564/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
1-113-564/2013
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00665-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Ieškovas
L. M.
Kaltinamasis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-113-564/2013Proceso Nr. 1-64-1-00665-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1; 2.1.10.1. 2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2013 m. kovo 4 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,nukentėjusiajai-civilinei ieškovei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirba UAB „. (duomenys neskelbtini) “, vidurinio išsilavinimo, gyvena . (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal LR BK 284 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji K. A. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent 2012 m. gegužės 26 d. apie 0.00 val., viešoje vietoje - Marijampolės miete, J.Basanavičiaus aikštėje, vykusios šventės metu, būdama neblaivi, iš chuliganiškų paskatų - be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodama nepagarbą nukentėjusiajai, ten susirinkusiems bei aplinkai, elgdamasi ypatingai įžūliai – sudavė vieną kartą nukentėjusiajai L. M. stikliniu buteliu per galvą, tuo padarydama nukentėjusiajai galvos sumušimą, muštines žaizdas dešinio momens, nosies nugarėlės ir dešinio peties srityje, kraujosruvą šlaunies srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu- demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji K. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-05-06 apie vidurnaktį, Basanavičiaus a., Marijampolės m., vykusios Miesto dienų šventės metu susitikusi L. M., su ja pradėjo aiškintis dėl L. M. jai rašytų SMS žinučių, jos abi apsistumdė. Ji pirma pastūmė L. M., o L. M. jai į akis papurškė dujų. Kadangi labai graužė akis, ji atsisėdo prie scenos ir prie jos vėl priėjo su drauge L. M., kuri ją tempė už plaukų, vėl priekabiavo. Tuomet ji, supykusi ir iš skausmo, po kelių minučių iš rankinės išsiėmė stiklinį alaus butelį ir nuėjusi prie L. M., kuri stovėjo truputį toliau nuo scenos, šiuo buteliu trenkė vieną kartą L. M. į galvą. Matė, kad L. M. suklupo. Tai buvo šventės metu, aplinkui buvo daug žmonių. Ji pati buvo truputį vartojusi alkoholio. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 1000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad Marijampolės miesto dienų šventėje, Basanavičiaus aikštėje, apie 24 val. susitiko su K. A., kuri jos pradėjo klausinėti, kodėl jai rašė žinutes iš A. A. telefono. Besiaiškinant K. A. jai sudavė ranka per veidą, tuomet ji papurškė K. A. dujų balionėliu, kad ši nesikabinėtų. K. A. atsisėdus prie scenos, ji nuėjo pasiklausti, kokia jos savijauta. K. A. jai nieko neatsakė, tik iš rankinės išsitraukė stiklinį alaus butelį. Maždaug po 5 min., jai bešokant su draugais prie scenos, priėjo K. A. ir buteliu sudavė per galvą. Butelis susikilo. Jai prakirto galvą, stiklo šukės įstrigo į nosies nugarėlę ir dešinį petį. Nuo smūgio ji parkrito, šalia buvę žmonės ją pakėlė, nuvedė į policijos automobilį ir ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Jai buvo susiūta žaizda galvoje, nosies sužalojimas nebuvo didelis. Po sužalojimo nelankė mokyklos, skaudėjo galvą, matėsi sužalojimo požymiai. Prašo priteisti 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja D. J. parodė, kad 2012-05-26 apie 23-24 val. Marijampolės miesto šventės metu L. M. jai papasakojo, kad buvo susitikusi su K. A., kad jos apsižodžiavo ir K. A. jai trenkė į koją, o ji K. A. papurškė dujų. Bešokdama pamatė, kad K. A. sėdi prie scenos, ir ji su L. M. nuėjo prie K. A.. L. M. paklausė, kas atsitiko, o K. A. iš rankinės išsitraukė stiklinį alaus butelį. Ji su L. M. vėl nuėjo šokti ir už 5-10 min. atbėgusi K. A. trenkė buteliu L. M. per galvą, L. M. sukniubo, jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Priėjo policijos pareigūnai ir L. M. nuvedė į policijos automobilį.

Liudytojas A. A. parodė, kad Marijampolės m., Basanavičiaus a. vykusios Miesto dienų šventės metu matė, kaip susitikę L. M. ir K. A. konfliktavo žodžiu ir apsispardė, tačiau kuri pradėjo, jis nematė. Kas vyko toliau, jis taip pat nematė.

Liudytoja D. M. parodė, kad jos dukra L. M. buvo išvykusi į Marijampolės mieste vykusią Mieto dienų šventę. Apie 2 val. nakties policijos pareigūnai jai pranešė, kad dukra sužalota. Nuvykusi į policijos įstaigą, pamatė, kad dukros galvoje susiūta žaizda, užklijuoti tvarsčiai nosies ir krūtinės srityje. L. M. sakė, kad ją buteliu sužalojo mergina. Dukra gydėsi apie 10 dienų, vartojo vaistus, turėjo gulėti, negalėjo mokytis. Ant veido sužalojimas matosi ir dabar. Galvoje, kur buvo siūlė, nėra plaukų, dar ir dabar jai svaigsta galva.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu įvykio vietoje- J.Basanavičiaus a. 2, Marijampolėje, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ( b.l. 3-4 ).

Iš specialisto išvados Nr. G445/12(09) seka, kad L. M. konstatuota galvos sumušimas, muštinės žaizdos dešinio momens, nosies nugarėlės ir dešinio peties srityse, kraujosruva kairės šlaunies srityje, šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais bei kietais aštriabriauniais daiktais, galimai 2012-05-26, keturiais poveikiais, sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir užduotyje nurodytos situacijos metu ( b.l. 12 ).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto seka, kad 2012-05-26, 01.29 val., L. M. nustatytas 0,60 ‰ girtumas ( b.l. 10 ).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto seka, kad 2012-05-26, 00.37 val., K. A. nustatytas 0,62 ‰ girtumas ( b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Remiantis aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji K. A. pažeidė viešąją tvarką. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgį rankoje turėtu stikliniu buteliu į galvos sritį, padarė specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus- nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus pačios kaltinamosios parodymus ir atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia , jog naudoti tokio pobūdžio fizinio smurto veiksmą kaltinamajai nebuvo jokio pagrindo. Nustatyta, kad konfliktą pradėjo kaltinamoji K. A., iš pradžių žodžiu, o po to ir veiksmu- pastumdama nukentėjusiąją. Konflikto priežastis buvo mažareikšmė dingstis-noras išsiaiškinti dėl siunčiamų SMS. Tiek iš pačios kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų seka, kad, fizinio smurto veiksmą- smūgį buteliu nukentėjusiajai į galvą, kaltinamoji atliko ne betarpiškai santykių aiškinimosi metu, o praėjus tam tikram laikui, kai nukentėjusioji jau buvo nuo jos atsitraukusi ir šoko kartu su kitais asmenimis. Šį veiksmą kaltinamoji atliko viešoje vietoje vykusios šventės metu, nukentėjusiajai būnant tarpe pašalinių asmenų, susirinkusių prie scenos, kur vyko koncertas. Tokie kaltinamosios veiksmai rodo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą. Toks kaltinamosios elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Dėl kaltinamosios padarytų veiksmų viešoje vietoje buvo kviečiami policijos pareigūnai, veiksmai buvo padaryti matant pašaliniams asmenims, kurie buvo atėję į šventės renginius, todėl neabejotinai aišku, kad jais buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d. požymius. LR BK 284 str. 1d. apima nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, todėl jos veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamoji K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, neteista, bausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama patenkinamai, turi mažametį vaiką, šiuo metu yra nėščia. Įvertinus jos padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą mažesnę negu vidurkis laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji L. M. prašo priteisti iš kaltinamosios K. A. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios suduoto smūgio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, dvasinį ir emocinį sukrėtimą, psichologinę traumą. Dėl gydymosi ir įvykio tyrimo ji praleido mokslo metų pabaigai itin reikšmingas pamokas Kalvarijos gimnazijoje, buvo apribotos mokymosi ir bendravimo galimybės. Be to dėl sužalojimo ant veido likę matomos žymės- randas. Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiosios L. M. ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo neteisėtų veiksmų pobūdį, žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo ir kt., taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju lemiamu kriterijumi pripažįstama neteisėtos veikos pasekmės. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiosios L. M. sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei fizinius bei dvasinius nepatogumus dėl sužalojimo ir sužalojimo pasekmių gydymo. Be to nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinio pobūdžio pakenkimus- dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą smurto panaudojimo metu, nepatogumus prieš aplinkinius kai buvo aiškiai matomi veido sužalojimo požymiai, negalėjo eiti į mokymosi įstaigą. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti pasekmes ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajai ypatingai neigiamų padarinių nėra. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas tyčiniais kaltinamosios K. A. veiksmais, ir šiuo atveju padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios veikos atveju, kaltinamosios turtinė padėtis nėra esminė aplinkybė, apsprendžianti priteistinos žalos dydį. Į kaltinamosios turtinę ir šeimyninę padėtį atsižvelgiama taikant teisingumo, t. y. skirtingų interesų pusiausvyros siekimo- principą. Šių aptartų duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios L. M. ieškinys mažintinas. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai L. M. padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 1500 litų suma, kuri priteistina iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

K. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 6 ( šešiems ) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės metu būti namuose nuo 23val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini) , civilinei ieškovei L. M., gim. . (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus ) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė