- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- I-395-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- M. K., J. K., A. B., M. N., A. R., R. Ž., H. Ž., Č. K., D. S., K. M., L. K., J. J., M. G., I. J., K. K., F. Z., L. S., G. K.
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjo G. B. atstovui adv. Laimonui Judickui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Vidui Vanagui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atstovui adv. Pauliui Bružui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – A. B., M. N., M. N., J. K. (J. K.),
A. R., R. Ž., H. Ž., J. K. (J. K.), J. K. (J. K.), Č. K. (Č. K.), D. S., K. M., L. K., J. J., M. G., I. J., K. K., F. Z., L. S., G. K., M. K. (M. K.), J. K. (J. K.), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2008-04-09 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl kelio servituto pareiškėjo sklype panaikinimo (b.l. 3-7). Pareiškėjas tikslino skundą ir prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl kelio servituto pareiškėjo sklype panaikinimo t.y. pakeisti 2004-05-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-3390-41 antro punkto dalį, kuria nustatytas kelio servitutas, jį panaikinant (II t., b.l. 191-193). 2008-08-25 nutartimi patikslintą skundą yra atsisakyta priimti (III t., b.l. 15).
Paaiškino, kad 2007-10-11 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl servituto panaikinimo. Prašyme nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su J. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei miško sklypu, kurio bendrasavininkiai yra J. K., R. Ž., H. Ž., J. K., J. K., Č. K., S. K., D. S., A. R., K. M., L. K., M. K., K. K., F. Z., V. K., J. J., M. G.. Nurodė, kad 2001-10-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais bei 2004-05-05 įsakymo Nr. 2.3-3390-41 pagrindu buvo nustatytas kelio servitutas pareiškėjo žemės sklype, suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m pločio keliu. Pareiškėjas paaiškino, kad prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodė, kad šiuo metu sklypo, kurio bendraturtis yra J. K., pakraštys gali būti laisvai naudojamas kaip priėjimas į jam taip pat priklausantį žemės sklypą, kadangi šis pakraštys nėra apsodintas medžiais. Nurodė, kad šio miškų ūkio paskirties sklypo pakraščiu, kuris ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu ir jame nustatytu servitutiniu keliu, eina pakankamai platus lygus ruožas, kuris be papildomų išlaidų gali būti naudojamas kaip kelias eiti asmenims, važiuoti arba ginti gyvulius. Todėl, pareiškėjo nuomone, esant galimybei naudotis kaip keliu dalimi nuosavo sklypo, tolesnis servitutinio kelio per pareiškėjo sklypą naudojimas yra netikslingas. Pareiškėjo teigimu, nebeliko aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų J. K. naudotis savo sklypu. Nurodė, kad šiuo metu nėra jokių kliūčių J. K. naudotis savo sklypu, kurių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Paaiškino, kad 2007-11-21 raštu atsakovas pareiškėją informavo, jog negali panaikinti nustatyto servituto, kol nebus pateiktas dokumentas dėl kito privažiavimo kelio servituto. Pareiškėjas pateikė atsakovui pakartotinį prašymą ir kartu pateikė UAB ,,Tiksli forma“ parengtą servituto nustatymo planą, pagal kurį servitutinis kelias būtų nustatytas sklype, kurio bendrasavininkis yra J. K.. Nurodė, kad 2008-03-14 raštu atsakovas informavo pareiškėją, jog atsisako imtis veiksmų dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo, kol nebus gretimo sklypo savininkų sutikimo dėl kelio servituto nustatymo jiems priklausančiame sklype. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl kelio servituto pareiškėjo sklype panaikinimo. Nurodė, kad Žemės įstatymo 23 str. 9 d. nustato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą. Pareiškėjo teigimu, paminėta įstatymo nuostata reiškia, kad net ir tuo atveju, kai tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio daikto savininkai yra privatūs asmenys, servitutą, nustatytą apskrities viršininko administraciniu aktu – sprendimu ar įsakymu, panaikina apskrities viršininkas, priimdamas atitinkamą sprendimą, jei yra kuris nors iš Civilinio kodekso 4.130 str. nustatytų servituto pasibaigimo pagrindų. Pareiškėjo nuomone, pagal ginčo pobūdį ir esmę matyti, kad šiuo atveju yra ginčijami atitinkamos viešojo administravimo institucijos veiksmai, jai teisės aktais priskirtoje viešojo administravimo srityje, todėl, pareiškėjo teigimu, ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir klausimas dėl kelio servituto panaikinimo turi būti sprendžiamas, atsakovui priimant atitinkamą administracinį aktą. Nurodė, kad būtent Vilniaus apskrities viršininko 2004-05-05 įsakymo Nr. 2.3-3390-41 pagrindu buvo nustatytas kelio servitutas pareiškėjo sklype. Todėl, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, jog atsakovui pasinaudojus jam įstatymų suteikta kompetencija nustatyti kelio servitutą žemės sklype (net jei abiejų sklypų savininkai yra fiziniai asmenys), jo kompetencijai ir įgaliojimams neprieštarauja atitinkamo servituto panaikinimas. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai kelio servituto pareiškėjo sklype panaikinimo galimybę sieja su kaimyninio sklypo bendrasavininkių susitarimu nustatyti servitutą jų sklype. Nurodė, kad pareiškėjas neturi jokios teisinės galimybės, kuriuo nors būdu įtakoti trečiųjų asmenų sprendimo dėl kelio servituto nustatymo ar nenustatymo. Pareiškėjo teigimu, tokie atsakovo veiksmai be pagrindo apriboja pareiškėjo galimybę ginti savo interesus ir sukuria pareiškėjui teisinės nežinomybės situaciją.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-22).
Atsakovas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 4.135 str. 1 d., kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Taigi, atsakovo nuomone, net išnykus servituto būtinybei, jis gali baigtis tik tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimu, arba, jiems nesusitarus, teismo sprendimu. Nurodė, kad žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Minėtų taisyklių 2.3 ir 2.4 punktai suteikia teisę Vilniaus apskrities viršininko administracijai nustatyti servitutus per privačios žemės sklypus tik tais atvejais, jei šių servitutų reikia prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti ir tik tada, kai tai numato teritorijų planavimo dokumentai. Todėl, atsakovo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracija negali panaikinti servituto pareiškėjo žemės sklype ir savavališkai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nustatyti jį kitame žemės sklype.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b.l. 103-104, 200-201).
Nurodė, kad kelio servitutas pareiškėjo minėtoje vietoje buvo nustatyta anksčiau, kai sklypas priklausė ankstesniam savininkui. 2001-10-21 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-11542 J. K. ir kitiems bendrasavininkiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę bei mišką, kurį iki nacionalizavimo valdė jų senelis. 2001-11-26 Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas sklypas Nr. 181-8 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis J. K. ir bendrasavininkiams A. R., S. K. bei I. J.. Nurodė, kad 2002-09-26 buvo parengtas atidalijimo projektas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kadangi pasiekti S. K. ir I. J. sklypą buvo galima tik per A. R. sklypą, o pasiekti trečiojo suinteresuoto asmens sklypą – tik per A. R., S. K. ir I. J. sklypus, buvo sutarta bei paprašyta nustatyti 6 m pločio kelio servitutą, užtikrinantį galimybę nevaržomai pasiekti S. K., I. J. ir J. K. sklypus. Nurodė, kad 2002-10-29 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 4574-41 patvirtino atidalijimo projektą bei nustatė atitinkamus servitutus. Atidalijimo projektas ir kelio servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėjo, kad servituto nustatymas užtikrino galimybę ne tik J. K. pasiekti savo sklypą, bet buvo užtikrinta galimybė privažiuoti ir prie S. K. ir I. J. sklypo, kurį vėliau ir nusipirko pareiškėjas. Nurodė, kad pareiškėjas savavališkai iškirto miško pakraštį bei ant servitutinio kelio neteisėtai pastatė tvorą, kurią turėjo nukelti jau 2007-02-24. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, toks aplinkybių pasikeitimas negali būti tinkamu pagrindu taikyti Civilinio kodekso 4.130 str. 1 d. 5 p. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra iškeltas civilinis ieškinys, kuriame reikalaujama miško pakraštį atstatyti į buvusią padėtį bei nukelti tvorą nuo servitutinio kelio. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomas miško pakraštys yra ne laisva valstybinė žemė, o privačių asmenų miško sklypas (unikalus Nr. 4103-0200-0574), kuris priklauso ne tik J. K., bet ir kitiems bendrasavininkiams, todėl be jų sutikimo joks pravažiavimo kelias tame sklype negali būti formuojamas.
Papildomai nurodė, kad pareiškėjas klaidingai sieja servituto atsiradimą su 2004-05-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, kadangi servitutas buvo nustatytas jau anksčiau. Paaiškino, kad 2004-05-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo esmė yra žemės sklypo tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas, o ne servituto nustatymas. Nurodė, kad pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 4.130 str. 1 d. 5 p., tačiau nemini Civilinio kodekso 4.135 str. 1 d., kuri reikalauja, kad taikant minėto punkto pagrindą būtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimas. Tačiau tokio susitarimo nėra.
2009-01-12 protokoline teismo nutartimi J. K. pakeistas procese jo teisių perėmėjais M. K. ir J. K. toje dalyje, kurioje pasikeitė J. K. nuosavybės teisės 2008-12-29 sutartimi padovanojus nurodytiems asmenims 93/1370 dalių sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (III t., b.l. 158-164, 166-167) (ABTĮ 55 str.).
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys L. K., D. S., K. M., I. J., A. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atsiliepime nurodytais motyvais (II t., b.l. 123-124).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl apskrities viršininko atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus - panaikinti 2004-05-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-3390-41 nustatytą servitutą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje dalyvauja asmenys, kurie yra keturių žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k., savininkai. Byloje esantys sklypų planai, sklypų išdėstymo planai (II t., b.l. 108, 164) patvirtina, kad yra trys sklypai, besiribojantys su sklypu, kuriame yra ginčijamas servitutas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad pareiškėjas G. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. yra sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai; trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. yra sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas; tretieji suinteresuoti asmenys M. N. ir M. N. yra sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai; tretieji suinteresuoti asmenys I. J., L. S., G. K., D. S., M. G., J. J., F. Z., K. K., R. Ž., H. Ž., J. K., J. K., Č. K., A. R., K. M., L. K., M. K., J. K. yra sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (t. III, b.l. 68-76, 158-161).
Byloje yra pateikti dokumentai, kurių pagrindu yra suformuoti minėti nekilnojamieji daiktai, įregistruotos minėtų asmenų nuosavybės teisės registre, bei, kurių pagrindu yra įregistruoti sklypuose servitutai.
Byloje nustatyta, kad 2001-10-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 41-11530, Nr. 41-11536, Nr. 41-11537, Nr. 41-11544, Nr. 41-11543, Nr. 41-11541, Nr. 41-11540, Nr. 41-11539, Nr. 41-11538, Nr. 41-11535, Nr. 41-11533, Nr. 41-11531, Nr. 41-11532, Nr. 41-11529, Nr. 41-11528, Nr. 41-11527, Nr. 41-11542 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone atkurtos kaip bendrasavininkiams nuosavybės teisės : M. K. – į 0,68 ha miško, V. M. – į 0,57 ha miško, A. R. – į 2 ha žemės ir 1, 13 ha miško, K. M. – į 2 ha žemės ir 1,13 ha miško, D. S. – į 1,7 ha miško, L. K. – į 1,7 ha miško, J. K. – 1,32 ha žemės ir 1,13 ha miško, S. K. – 1,43 ha žemės ir 3,4 ha miško, Č. K. – 0,68 ha miško, J. K. – 0,68 ha miško, J. K. – 0,68 ha miško, K. K. – 0,68 ha miško, F. Z. – 0,57 ha miško, J. J. –į 0,57 ha miško, M. G. -į 0,57 ha miško, R. Ž. – į 0,57 ha miško, H. Ž. – į 0,56 ha miško (b.l. 111-130). Sklypo Nr. projekto plane: 181-1-2-3-4-5-6-8. Minėtuose Vilniaus apskrities viršininko sprendimuose nustatytas servitutas, t.y. nurodyta leisti kitiems asmenims sklype Nr. 181-1 naudotis keliu, plane pažymėtu S (plotas – 009 ha).
Iš kartu su byla pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos registro Nr. 41/40365 matyti, kad 2001-11-27 anksčiau minėtiems asmenims, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą (miškų ūkio paskirties žemę), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kitų žemės sklypų savininkų teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėm ir varyti galvijus keliu plane pažymėtu raide S, plotas 0,09 ha, juridinis pagrindas – 2001-10-31 apskrities viršininko sprendimai. Registro įrašai bei minėti dokumentai patvirtina, kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš pareiktų planų nėra aišku kurioje sklypo vietoje yra nustatytas servitutas.
2001-11-27 A. R., J. K., I. J., S. K. įregistruotos nuosavybės teisės į jiems nuosavybės teise atkurtą žemės sklypą (žemės ūkio paskirties), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). Byloje pateiktas minėtų asmenų susitarimas, kuriame yra susitarta, kokia tvarka minėtas žemės sklypas turėtų būti padalintas (b.l. 107). Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, 2002-09-10 buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2002-09-24 parengtas atidalijimo projektas (b.l. 33-42).
2002-10-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ,,Dėl J. K., S. K., I. J. ir A. R. žemės sklypo ploto patikslinimo ir atidalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ Nr. 4574-41 pareiškėjams bendrosios nuosavybės teise priklausantis sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į tris dalis: žemės sklypą Nr. 580-1, žemės sklypą Nr. 580-2, žemės sklypą Nr. 580-3. Sklypuose Nr. 580-2 ir Nr. 580-3 nustatyti servitutai – teisė kitiems asmenims naudotis keliu, plane pažymėtu S (II t., b.l. 109).
2002-11-13 tarp J. K., S. K., I. J. ir A. R. sudarytas susitarimas, kuriuo minėti asmenys pasidalino žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: J. K. atiteko žemės sklypas Nr. 580-1, S. K. ir I. J. – žemės sklypas Nr. 580-2, A. R. – sklypas Nr. 580-3. Susitarime nurodyta, kad sklypuose Nr. 580-2 ir 580-3 galioja žemės servitutai: teisės kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m pločio keliu; plotas – 173 kv. m (II t., b.l. 110-112).
Kaip matyti iš kartu su byla pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos registro Nr.41/62535 2002-11-13 S. K. ir I. J. įregistravo jiems priklausantį sklypą Nekilnojamojo turto registre, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu įregistruojant ir anksčiau paminėtą žemės sklypo servitutą.
Nustatyta, kad 2003-06-10 S. K. ir I. J. pardavė jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. ir G. B. (b.l. 77-80).
2003-06-19 A. B. ir A. B. įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu įregistruotas ir kelio servitutas (b.l. 82-83).
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-02-12 įsakymu Nr. A27-143 yra patvirtintas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalusis planas (III t., b.l. 84-89). 2004-02-12 įsakymo 2.2 p. A. B. ir G. B. įpareigoti garantuoti kitiems asmenims eiti, važiuoti 6,0 m pločio esančiu keliu.
2004-05-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3390-41 pakeista pareiškėjui ir A. B. jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį (privačiomis namų valdoms išdėstyti), nustatant žemės sklypui servitutus: teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (plotas – 0,0085 ha), kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui 0,0173 ha žemės plote (b.l. 72).
Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (III t., b.l. 69-71) pareiškėjas ir A. B. 2006-06-02 įregistravo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kartu įregistruojant ir anksčiau paminėtus servitutus.
Ankščiau nurodyti bylos dokumentai patvirtina, kad A. B. ir G. B. sklype 2004-05-14 įsakymu nebuvo nustatytas naujas servitutas, sklype buvo nurodomas 2002 m. apskrities viršininko įsakymu, kuriais buvo padalintas buvęs sklypas į tris atskirus sklypus, nustatytas servitutas. Nekilnojamo turto registre yra nurodyta, jog servituto įregistravimo pagrindas yra 2002-10-29 įsakymas, išregistravimo ir naujo įregistravimo pagrindas yra 2004-05-14 įsakymas, kuriuo yra įregistruotas tokio paties ploto ir toje pačioje vietoje servitutas. Todėl minėtas veiksmas, susijęs su servituto nustatymu buvo tik formalus servituto perregistravimo pagrindas, tačiau faktiškai buvęs nustatytas servitutas nebuvo pasibaigęs, ir nepasikeitė jo turinys.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007-10-04 padavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą dėl servituto panaikinimo (b.l. 24-25).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007-11-21 raštu Nr.SR-4724(1.12) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjams yra pranešta, kad yra nuspręsta kelio servituto nenaikinti (b.l. 29-30).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl kelio servituto panaikinimo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-03-14 raštu Nr. SR-1060-(1.12) buvo informuotas, kad atsisakoma imtis veiksmų dėl kelio servituto panaikinimo (b.l. 9-10).
Civilinio kodekso (2007-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 4.124 str. 1 d. numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
2002-10-29, t.y. ginčijamo servituto nustatymo metu, galiojusio Žemės įstatymo (2001-08-03 redakcija I-446) 11 str. 1 d. buvo numatyta, kad žemės servitutai nustatomi: 1) įstatymų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; 3) žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Minėto straipsnio antroje dalyje buvo numatyta, kad žemės servitutai, išskyrus nustatytus įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 11 str. 4 d. buvo numatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina kitiems asmenims.
Šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo (2008-11-11 redakcija Nr.I-446) 23 str. 1 d. numatyta, kad apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
Žemės įstatymo 23 str. 9 d. numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.
Civilinio kodekso (2008-12-16 redakcija Nr. VIII-1864) 4.130 str. 1 d. numatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Minėtas servituto pasibaigimo pagrindų sąrašas yra baigtinis (Civilinio kodekso 4.130 str. 3 d.). Civilinio kodekso 4.131 str. – 4.136 str. detalizuoja kiekvieną iš ankščiau nurodytų servituto pasibaigimo pagrindų.
Pareiškėjas savo skundo pagrindu nurodo aplinkybes dėl servituto būtinumo išnykimo. Servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui klausimą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.135 str., kurio 1 d. numatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad apskrities viršininkas, norėdamas administraciniu aktu panaikinti jo nustatytą servitutą, privalo konstatuoti vieną iš Civilinio kodekso 4.130 str. 1 d. numatytų servituto pasibaigimo pagrindų. Pareiškėjo nurodytas Civilinio kodekso 4.135 str. numatytas pasibaigimo pagrindas yra siejamas su tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu, t.y. su nurodytų civilinių teisinių santykių subjektų valia. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas negali priimti administracinio akto negavęs tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimo. Nesant minėto susitarimo, atsakovas neturėjo teisės nei pareigos svarstyti klausimą dėl servituto būtinumo, dėl galimybės nustatyti kelio servitutą kitaip negu yra nustatytas šiuo metu. Atsakovas apsvarstęs nurodytus klausimus, negalėtų priimti administracinio akto, nes pagal įstatymą šiuo atveju yra būtinas ir kitos sąlygos buvimas – savininkų susitarimo sudarymas. Atsakovas galėtų pareikšti savo valią dėl būtinumo nustatyti servitutą tik tokiu atveju jeigu šalia tarnaujančiojo daikto būtų valstybei nuosavybės teise priklausantis sklypas ar nesuformuotas valstybinės žemės plotas. Byloje esantys sklypų planai, sklypų išdėstymo planai (II t., b.l. 108, 164) patvirtina, kad visi trys sklypai, besiribojantys su servitutiniu keliu, kurį yra prašoma panaikinti, yra privatūs sklypai, priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nustatant servitutą, kurį pareiškėjas siekia panaikinti, nebuvo nurodyta viešpataujančiojo daikto, dėl kurio yra nustatomas servitutas (CK 4.111 str.). Duomenys, jog daiktas yra viešpataujantis nėra nurodyti taip pat nekilnojamojo turto registre ar kituose dokumentuose taip pat dėl sklypų, kurie besiriboja su servitutiniu keliu. Tačiau sklypų išdėstymo planas, 2002 m. įsakymas dėl sklypų padalijimo, kuriuo buvo nustatytas servitutas, neginčijamai patvirtina, kad viešpataujančiuoju daiktu yra trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarnaujantys daiktai, kaip ir yra nurodyta registre yra pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. N. ir M. N. priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypo planas bei atsakovo 2007-11-28 raštas (b.l. 12) patvirtina, kad kito privažiavimo kelio prie J. K. priklausančio sklypo, nėra numatyta. Todėl, pareiškėjas, kreipdamasis pas atsakovą su prašymu panaikinti servitutą, privalėjo pateikti J. K., M. N., M. N., A. B. ir pareiškėjo sudarytą notarinės formos susitarimą dėl servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjui nepateikus tokio susitarimo, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti servitutą.
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas neturi galimybės sudaryti minėtą susitarimą, todėl negali išspręsti klausimo dėl servituto panaikinimo, nors jo būtinumas išnyko. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą tam, kad būtų išspręstas civilinis ginčas dėl servituto pabaigos (Civilinio kodekso 4.135 str. 2 d.).
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog servitutas gali būti nustatytas tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip siūlo savo pateiktame projekte pareiškėjas (t. II, b.l. 164). Nesant ankščiau minėtų sąlygų dėl servituto panaikinimo apskrities viršininko administracijos sprendimu, negalėjo būti priimtas atitinkamas administracinis aktas, kurio neteisėtumo dėl nurodytos priežasties taip pat nėra pagrindo konstatuoti. Nurodytą klausimą pareiškėjas turi teisę spręsti sudarydamas susitarimus su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kartu su minėtu susitarimu dėl servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui, arba atskirai, arba kreiptis pas apskrities viršininką dėl servituto nustatymo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame sklype, jeigu pareiškėjas mano, jog yra Žemės įstatymo 23 str. 1 d. numatyti pagrindai, kuriems esant apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus.
Pažymėtina, kad tiek ginčijamo servituto nustatymo metu, tiek šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo nuostatos numatė galimybę nustatyti apskrities viršininkui servitutą ne tik valstybinėje žemėje, kuri grąžinama piliečiams nustatyta tvarka ar kitaip perleidžiama, bet ir įstatyme nustatytais atvejais privačioje žemėje. Įstatyme įsakmiai yra numatyta, jog administraciniu aktu servitutas gali būti panaikintas tik Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, kurie reglamentuoja civilinius teisinius santykius, atsirandančius iš servituto (CK 1 str.). Dėl nurodytų motyvų, apskrities viršininko administracija neturi pagrindo įtakoti administraciniu aktu civilinių teisinių santykių, nes tai nėra numatyta įstatyme, todėl prieštarautų viešojo administravimo principui - įstatymo viršenybės, kuris reiškia kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme numatytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti G. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.