- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- eB2-230-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01105-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė (pirm.)
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Kėdainių geodezija“, Kėdainių geodezija
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei „Kėdainių geodezija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Kėdainių geodezija“. Nurodė, kad IĮ „Kėdainių geodezija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. birželio 6 d. Veiklos pobūdis – specializuota statybos veikla, architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė, geodezinė veikla. Įmonės savininkė nuo 2007 m. birželio 6 d. – L. P.. Įmonė laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Bendrovės įsiskolinimas mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 30 d. sudaro 26 535,37 Eur. Įmonės vadovė ir savininkė L. P. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui neskolinga. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė pagal patikrinimo aktą, kuris patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. FR0682-290. VMI prie LR FM atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra (ir nebuvo). VĮ Registrų centro duomenimis, įmonės vardu įregistruoto turto – nėra (ir nebuvo). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, įmonėje nėra nei vieno apdraustojo darbuotojo. Įsiskolinimas VSDFV sudaro 905,48 Eur. Įmonė nerengia finansinių ataskaitų rinkinių. Tokiu atveju vertinant įmonės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai įmonės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas. Tai, kad įmonė yra nemoki, patvirtina, jog mokesčių administratoriui nuo 2017 m. nepavyksta išieškoti mokestinės nepriemokos bei taikomi nerezultatyvūs priverstinio išieškojimo veiksmai, nėra apdraustųjų asmenų, neišieškomos įmonės skolos VSDFV. VMI prie FM 2019 m. liepos mėn. išsiuntė įmonei registruotąja pašto siunta raštą Nr. (23.31-08) RNA-325-4656 korespondencijos adresu, pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir kad nesumokėjus mokesčių per nustatytą terminą, kreipsis į teismą įmonei iškelti bankroto bylą. Pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei grįžo neįteiktas. Mokestinė nepriemoka nesumokėta.
Atsakovės IĮ „Kėdainių geodezija“ vadovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą bei įmonės finansinių dokumentų, reikalingų įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
Sprendžiant pateiktą pareiškimą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad šioje byloje nemokumo procedūra dėl bankroto bylos iškėlimo prasidėjo ieškovei VMI prie LR FM 2019 m. gruodžio 31 d. kreipusis į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos IĮ „Kėdainių geodezija“ iškėlimo, t. y. iki JANĮ įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d., todėl bankroto bylos iškėlimo procedūrai taikomos senojo ĮBĮ nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą tuomet, kai dar galiojo ĮBĮ nuostatos, pagrindai kelti ar atsisakyti iškelti atsakovei IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto bylą nustatytini vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.
Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
Siekiant pasiruošti bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovę per 5 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Kėdainių geodezija“ spręstinas vadovaujantis šioje civilinėje byloje pateiktais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais.
Pagal bendrąją taisyklę faktinė bendrovės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant bendrovės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti nustatyta, kad į balansą įrašytas turtas realiai egzistuoja, taip pat nurodyta reali šio turto vertė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013).
Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis IĮ „Kėdainių geodezija“ įregistruota 2007 m. birželio 6 d., bendrovės vadovė ir savininkė nuo 2007 m. birželio 6 d. yra L. P.. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo atsakovės įregistravimo Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl spręstina, kad įmonė finansinių ataskaitų nesudaro. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių taip pat neturi. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo teismui dieną sudarė 26 535,37 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, IĮ „Kėdainių geodezija“ apdraustųjų (darbuotojų) nėra. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šiuo metu atsakovė teisminiuose ginčuose nedalyvauja. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstolė V. P. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 1 353,92 Eur įsiskolinimo VSDFV Kauno skyriui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 26 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 488,67 Eur įsiskolinimo VMI prie LR FM išieškojimą, nuo 2018 m. sausio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 1 644 Eur įsiskolinimą fiziniam asmeniui, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 15 Eur įsiskolinimo VMI prie LR FM išieškojimą, nuo 2017 m. gegužės 17 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 332,64 Eur įsiskolinimo išieškojimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, antstolis A. Š. nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 30 499,56 Eur įsiskolinimo VMI prie LR FM išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 871,88 Eur įsiskolinimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 725,87 Eur įsiskolinimo VĮ Registrų centrui išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2 662,04 Eur įsiskolinimo UAB (duomenys neskelbtini) išieškojimą, nuo 2019 m. vasario 16 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 250 Eur įsiskolinimo fiziniam asmeniui išieškojimą, antstolis N. A. nuo 2016 m. birželio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 4,06 Eur įsiskolinimo VMI prie LR FM išieškojimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovės vadovė nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės pareiškimo ir jame išreikštų prašymų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad IĮ „Kėdainių geodezija“ yra nemoki, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei. Tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo pareiškimą ir iškelti IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Iškėlus IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis). Nutartis šioje dalyje vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Iškėlus atsakovei IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto bylą, administruoti atsakovės IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto procedūrą skirtinas nemokumo administratorius O. D., sąrašo eilės Nr. B-FA492, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu nenustatoma, nes nemokumo procesas prasidėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d. (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 22 straipsnio 2 punktas, 36 straipsnio 2 dalis).
Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-944-330/2016). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla keliama individualiai įmonei, šios įmonės savininkė L. P. įtraukiama bendraatsakove IĮ „Kėdainių geodezija“ bankroto byloje.
Teismas pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį paveda bankroto administratoriui nustatytu terminu sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. JANĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 335 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
iškelti atsakovei individualiai įmonei „Kėdainių geodezija“, juridinio asmens kodas 300867645, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Įtraukti atsakovės individualios įmonės „Kėdainių geodezija“ savininkę L. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendraatsakove bankroto byloje.
Paskirti atsakovės individualios įmonės „Kėdainių geodezija“ nemokumo administratoriumi O. D., įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA492 (adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)).
Areštuoti atsakovės individualios įmonės „Kėdainių geodezija“ nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą bei pinigines lėšas areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nutartį šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos finansiniams reikalavimams pareikšti.
Nustatyti, kad individualios įmonės „Kėdainių geodezija“ valdymo organai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Nustatyti, kad atsakovė L. P. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pateikti administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą.
Išaiškinti, kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Pavesti administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovėms, nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją siųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui, antstoliams V. P., A. Š., N. A., Garantinio fondo administratoriui.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.