Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, įregistruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2001-06-29 iki 2001-07-10 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos, neįformindamas kasos išlaidų orderių, paėmė 155307 litus 89 ct. ir tokiu būdu pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausančius pinigus 155307 litų 89 ct. sumoje.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1997 m. su verslo partneriu įsigijo komercinės paskirties kotedžo tipo neįrengtą pastatą(duomenys neskelbtini), pagal dokumentus jam priklausė 20 procentų patalpų. Ketino pirmame aukšte įrengti parduotuvę ir ją išnuomoti. Tuo metu jis turėjo individualią įmonę. 1998 m. susipažinęs su J. B., pasiūlė jai bendradarbiauti. Jam pavyko sėkmingai realizuoti J. B. patiektą įrankių partiją, ir ši sutiko toliau bendradarbiauti. Tuomet jis pasiūlė steigti UAB. Steigėjai buvo jis ir J. B. įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”, kuriai teko 51 procentas akcijų, jis tapo įsteigto UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Susitarė su J. B., kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” minėtame pastate atidarys parduotuvę, už naudojimąsi jos patalpomis jų bendrasavininkis neims nuomos mokesčio, o įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” tieks prekes su mokėjimo atidėjimais, už kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atsiskaitys po realizavimo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veikė nuo 1999 m., tačiau verslo pradžia reikalavo daug sąnaudų, todėl įmonės veikla nebuvo pelninga. 2001 m. sausio pradžioje vykusiame akcininkų susirinkime jiems buvo pareikštos pretenzijos dėl nepelningos veiklos, netrukus po to jis sužinojo, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” tiekia UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įrankius tokiomis pat kainomis, kaip ir visiems kitiems klientams, netaikydamas žodiniu susitarimu aptartų nuolaidų. Bandė apie tai kalbėtis su J. B., tačiau padėtis nepasikeitė. Tuo metu jam ir kilo mintis nupirkti įrankių ne iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)”, o iš kitų tiekėjų, juos parduoti ir tokiu būdu pagerinti įmonės finansinę padėtį. Po kiek laiko su juo susisiekė Rusijos firmos „Orion“ atstovu prisistatęs vyras ir teiravosi apie galimybę įsigyti didelį kiekį firmos „Bosch“ perforatorių, jis pažadėjo tuo pasidomėti. Netrukus pas jį užėjo du vyrai, prisistatę UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atstovais bei parodę šios įmonės registravimo dokumentus, ir pasiūlė pirkti firmos „Bosch“ perforatorių iš Vokietijos. Vienas jų buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius A. Ž., kuris yra liudytoju nagrinėjamoje byloje. Su A. Ž. ir kartu su juo atvykusiu vyru jis pradėjo derybas, sutarė dėl palankios perforatorių pirkimo kainos. Jis sutiko su A. Ž. iškelta sąlyga, jog už prekes reikės atsiskaityti grynais. Po to A. Ž. paruošė sutartį, o jis susisiekė su firmos „Orion“ atstovu ir informavo suradęs reikalingas jiems prekes, su „Orion“ taip pat buvo sudaryta sutartis. Abi sutartys jam buvo atvežtos jau surašytos ir pasirašytos, jis tik pasirašė sutartis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu. Gegužės mėn. sudaręs minimas sutartis, seife ėmė kaupti apmokėjimui reikalingus grynus pinigus. Pagal sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” avansu jis turėjo sumokėti tik dalį pinigų. Tačiau kuomet A. Ž. jam pranešė, jog prekės jau yra Klaipėdos uoste, tačiau kilo nesklandumų dėl jų atsiėmimo ir dėl to reikalinga pilnai atsiskaityti pagal sutartį, jis sutiko sumokėti avansu visą sumą. Po to A. Ž. ir dar vienas vyras atvyko į jo kabinetą, kur jis sumokėjo A. Ž. 154000 litų grynais, o pastarasis jam paliko atsivežtą užpildytą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderį. Pinigų paėmimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos dokumentaliai neįformino, ketindamas tai padaryti vėliau. A. Ž. pažadėjo operatyviai sutvarkyti visus formalumus ir pristatyti prekes, tačiau visas procesas užtruko. Tuo metu atvykę įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojai padarė kasos patikrinimą ir aptiko trūkumą, J. B. pagrasino pranešianti policijai. Jis buvo šoke, todėl tą pačią dieną perleido J. B. turėtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcijas. Rašydamas pasiaiškinimą dėl dingusių pinigų, bijojo atskleisti tiesą įtardamas, kad A. Ž. jį apgavo, todėl ir nurodė, kad pinigus panaudojo patalpų įrengimui. Pažadėjęs grąžinti pinigus, dar kurį laiką buvo paliktas dirbti J. B. įmonėje, tačiau A. Ž. negrąžino jam nei pinigų, nei prekių. Skolos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jis taip pat negrąžino, ir buvo atleistas iš darbo. Buvo pradėta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto procedūra, visas turėtas reikalavimo teises J. B. perleido bankroto administratoriui. Bankroto procedūros eigoje reikalavimo teisę į jo skolą įsigijo S. K., su kuria jis atsiskaitė, sumokėdamas 50000 litų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutarčių registravimo žurnalas nebuvo vedamas. Sutartis su „Orion“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir pastarosios įmonės kasos pajamų orderį jis saugojo savo žinioje atskirai nuo kitų bendrovės dokumentų, ir įmonei ,,(duomenys neskelbtini)” jų neperdavė. Kur padėjo kitus kaltinime nurodytus dingusius iš kasos pinigus, neprisimena ir negali paaiškinti.

Liudytoja S. R. parodė, kad 2001 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vyr. buhaltere. Šioje bendrovėje direktorius buvo L. B., kuris tuo pat metu ėjo kasininko pareigas ir buvo atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasą. Kasoje esantys gryni pinigai buvo laikomi seife, kuris buvo L. B. kabinete. Laikotarpiu nuo 2001-06-16 iki 2001-06-29 L. B. buvo išvykęs į komandiruotę, ir ji buvo atsakinga už UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasą. 2001-06-29 grįžus L. B. iš komandiruotės, buvo patikrinta kasa, kurioje buvo 142378,17 Lt., šiuos pinigus ji perdavė L. B.. 2001-07-10 atvyko pagrindinio UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcininko J. B. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojų komisija ir, patikrinusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasą, nustatė 155308 Lt grynųjų pinigų trūkumą. Kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius L. B. padėjo pinigus, jai nėra žinoma. Paimant grynus pinigus iš kasos, turėjo būti išrašomas kasos išlaidų orderis ar kvitas pinigų įnešimui į banką, šiuose dokumentuose turėjo būti direktoriaus, kasininko ir vyr.buhalterio parašai, tačiau jokių dokumentų tokios pinigų sumos išdavimui ji nėra pasirašiusi. Be jos parašo direktorius negalėjo padaryti ir bankinio pavedimo. Prieš tai buvo pastebėjusi, kad kasoje yra kaupiamas grynųjų pinigų kiekis, kurį sudarė inkasuojami iš parduotuvės bei pirkėjų su atidėtais mokėjimais sumokami pinigai. Paklaustas, kodėl laiko seife grynus pinigus, L. B. aiškino, kad numatomas didelis greitas mokėjimas, ir nuimti pinigus iš banko sąskaitos nebus laiko. Vėliau paklaustas apie dingusius pinigus, L. B. pasakė, kad „jam reikėjo ir sumokėjo“.

Liudytoja J. M. B. (buv. B.) parodė, kad 1999 m. pabaigoje Kaune įsteigė individualią įmonę ,,(duomenys neskelbtini)”, kuri pagrinde užsiėmė didmenine prekyba įrankiais. Ji buvo įmonės savininkė ir vadovė. Vėliau Klaipėdoje buvo įkurta UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios steigėju ir pagrindiniu akciniku buvo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”. Kitas steigėjas ir akcininkas buvo jų partneris L. B., kuris tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” prekiavo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” tiekiamais įrankiais. Buhalterinę apskaitą ši bendrovė tvarkė savarankiškai, tačiau įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” savo kompiuteryje galėjo stebėti jų buhalterinę programą. 2001 m. viduryje įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” finansininkas G. J., kontroliavęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)” finansinę veiklą, pastebėjo įtartinų dalykų – kasoje buvo rodomas didelis grynųjų pinigų kaupimas, kai tuo tarpu UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvo skolingas įmonei ,,(duomenys neskelbtini)” apie pusę milijono litų, todėl buvo nutarta patikrinti kasą. Patikrinimo metu buvo nustatytas byloje esančiais dokumentais užfiksuotas grynųjų pinigų trūkumas. L. B. paaiškino, kad šie pinigai buvo reikalingi bendrovės patalpų įrengimui (tame pat pastate buvo įrenginėjamos ir jo asmeninės gyvenamosios patalpos), neminėjo, kad būtų juos panaudojęs kokioms nors sutartims vykdyti (pagal žodinį susitarimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” galėjo prekiauti tik įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” tiekiamomis prekėmis). L. B. buvo nedelsiant atleistas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovo pareigų, kurias perėmė ji pati. L. B. pažadėjo paimti kreditą ir atsiskaityti su bendrove, todėl, patikėjus jo pažadais, jam buvo leista toliau dirbti įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)”. Tačiau L. B. jokių veiksmų pradangintiems pinigams grąžinti taip ir nesiėmė, todėl vėliau buvo atleistas, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” paskelbtas bankrotas. Pelningai veikusią įmonę ,,(duomenys neskelbtini)” ji pardavė 2003 m., šiuo metu jokių turtinių pretenzijų L. B. neturi. Liudytoja taip pat parodė, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” niekuomet neprekiavo firmos „Bosch“ produkcija, ši firma buvo jų platinamos produkcijos gamintojų konkurentė, taigi ja prekiauti negalėjo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Apie byloje esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutartį dėl minėtų perforatorių įsigijimo ji nieko nežinojo, ši sutartis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” finansinėje apskaitoje niekaip neatsispindėjo, pažymėtina, jog aptariamu laikotarpiu tokio kiekio perforatorių realizavimas Lietuvos rinkoje nebuvo įmanomas. Nieko nėra girdėjusi apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, A. Ž. ir L. V. nepažįsta.

Liudytojas G. J. parodė, kad dirbo J. B. įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)” vyr.finansininku, pagal jam pavestas pareigas tikrindavo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios pagrindinis akcininkas buvo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”, finansinę veiklą. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” kredituodavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, tiekdamas prekes su keliems mėnesiams atidėtais mokėjimais, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, pardavęs prekes klientams, atsiskaitinėdavo su įmone ,,(duomenys neskelbtini)”. 2001 m. liepos mėn. pradžioje pastebėjo grynųjų pinigų likučio augimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasoje, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tuo metu buvo smarkiai įsiskolinęs įmonei ,,(duomenys neskelbtini)”. Bandė telefonu aiškintis situaciją su S. R., tačiau ši nieko konkretaus negalėjo pasakyti. Tada buvo nutarta atlikti kasos patikrinimą. Jam su J. B. L. B. akivaizdoje patikrinus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasą, buvo nustatytas 155308 Lt grynųjų pinigų trūkumas. Dokumentaliai šie pinigai turėjo būti kasoje, tačiau realiai jų nebuvo, taip pat nebuvo jokių pateisinančių dokumentų, galinčių patvirtinti, kad šie pinigai yra kur nors išleisti. L. B. paaiškino, kad pinigus panaudojo namo įrengimo užbaigimui, pasižadėjo paimti paskolą, įkeisti namą ir pinigus grąžinti iki 2001-09-01. L. B. pinigų taip ir negrąžino. L. B. liko dirbti kompanijoje, tačiau vadovavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” perėmė J. B., vėliau L. B. buvo visiškai atleistas, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” likviduota, taikant bankroto procedūrą. Kiek jam žinoma, bankroto procedūros metu įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” reiškė ieškinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tik dėl įsiskolinimo už tiektas prekes, dėl dingusių pinigų pretenzijas L. B. turėjo reikšti bankroto administratorius. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” niekuomet neprekiavo firmos „Bosch“ produkcija, ši firma buvo jų platinamos produkcijos gamintojų konkurentė, taigi ja prekiauti negalėjo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Apie byloje esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sutartį dėl minėtų perforatorių įsigijimo jis nieko nežino, ši sutartis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” finansinėje apskaitoje niekaip neatsispindėjo. Nieko nėra girdėjęs apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, A. Ž. ir L. V. nepažįsta.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vienintelis akcininkas ir direktorius. Bendrovė buvo įkurta 2000 m., veikė iki 2002 m., kol bankrutavo, užsiėmė maisto produktų prekyba, įrankiais niekuomet neprekiavo. L. V., J. M. B., L. B. nepažįsta. Iš L. B. jokių pinigų negavo, jokių sutarčių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nesudarinėjo, kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis su juo nesusitikinėjo. Įmonė „Orion“ jam nėra žinoma. Vengdamas atsiskaityti su kreditoriais, buvo pabėgęs iš Lietuvos. Šiuo metu jam yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, tačiau jie nėra niekuo susiję su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Bendrovės antspaudas buvo jo žinioje, tačiau juo galėdavo pasinaudoti ir vadybininkai.

Kaip matyti iš BUAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktų dokumentų (b. l. 26-45, t. 1), kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktų dokumentų, Klaipėdos apygardos teismo 2002-04-30 nutartimi pagal J. B. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” ieškinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui tikrinant bendrovės sandorius nustatyta, kad 2001-07-10 kasos patikrinimo metu rastas grynųjų pinigų 155307,89 lt. trūkumas, kurį patvirtina ir VMI 2002-06-13 patikrinimo aktas Nr. 07-02-22-201 (akte nurodoma, kad atsakingas už bendrovės kasą L. B. paėmė nurodytą pinigų sumą iš kasos, neįforminęs jokių reikiamų dokumentų). Iš kasos patikrinimo akto matyti, kad 2001-07-10 16 val. 16 min., dalyvaujant ir L. B., buvo patikrinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasa, kurioje rasta 4600 Lt. Iš 2001-07-10 L. B. paaiškinimo, rašyto UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pagrindinei akcininkei J. B. matyti, kad L. B. nurodo, jog 130000 Lt yra paėmęs patalpų, skirtų įmonės veiklai, įrengimui ir pažada pinigus grąžinti iki 2001-09-01. Iš 2001-07-13 L. B. pasižadėjimo matyti, kad L. B. pasižada iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos paimtus pinigus, taip pat pinigus, kuriuos auditas pripažins kaip panaudotus ne įmonės reikmėms, grąžinti iki 2001-09-01.

Kaip matyti iš audito paslaugų sutarties pagrindu įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” užsakymu audito UAB „In salvo“ 2001-07-24 atlikto UAB ,,(duomenys neskelbtini)” audito ataskaitos (2 t., b. l. 39-41), buvo atliktas įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” finansinio turto, kurį sudaro dukterinės bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcijos, vertinimas, ištiriant UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų bei bendrą bendrovės finansinę būklę 2001 metų gegužės 31 d. bei 2000-2001 m. veiklos rezultatus. Pagal bendrovės pateiktą buhalterinės apskaitos informaciją bendrovė 2001 05 31 apskaitė 536,9 tūkst. Lt turto bei 574,7 tūkst. Lt kreditorinių įsipareigojimų. Turto vertėje apskaityta apie 150,7 tūkst. Lt abejotino turto, realaus turto, atmetus ateinančių laikotarpių sąnaudas, bendrovė ataskaitinei datai turėjo apie 380 tūkst. Lt balansine verte, iš kurio 200 tūkst. Lt sudarė prekės perpardavimui. Didžiausią 557 tūkst. Lt kreditorinį įsiskolinimą ataskaitinei datai bendrovė turėjo pagrindiniam tiekėjui, savo akcininkei, įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” už prekes. Apibendrinus atliktos analizės duomenis galima pasakyti, kad bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2001 05 31 buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pilna apimtimi. Esant tokiai situacijai, šios bendrovės akcijos teigiamos vertės neturėjo. Bendrovės veiklos tęstinumas pilnai priklauso nuo pagrindinio tiekėjo bei akcininko, įmonės ,,(duomenys neskelbtini)”, tolimesnių veiksmų jos atžvilgiu. Auditoriai akcentavo ir pastebėtas bendrovės veiklos problemas. Bendrovė savo veiklai nuomoja administracinės ir prekybinės paskirties patalpas Klaipėdoje. Patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktoriaus L. B., bei privataus asmens, vieno iš patalpų savininkų, L. B.. Nuomojamos patalpos dar nebaigtos statyti, tų patalpų nuosavybė priklauso keturiems privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpų bendrasavininkas L. B. nuomos sutartį sudarė neturėdamas kitų bendrasavininkų įgaliojimų, bei sutartį sudarė su kita šalimi (UAB ,,(duomenys neskelbtini)”), pats jai atstovaudamas. Nuomininkas UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamas direktoriaus L. B., į patalpų įrengimą per veiklos laikotarpį investavo apie 17 tūkst. Lt, faktiškai finansuodamas turto kūrimą privačiam savininkui. O pagal apskaitos dokumentus matyti, kad šios išlaidos yra nurašytos į bendrovės veiklos sąnaudas kaip patalpų remonto sąnaudos ar apskaitytos kaip bendrovės ilgalaikis turtas. Šios išlaidos negali būti pripažintos bendrovės sąnaudomis jau vien dėl to, kad patalpos dar yra nebaigtos statybos stadijoje ir negali būti remontuojamos. Bendrovė nuomavo ir faktiškai naudojo maždaug 2/3 viso pastato ploto. Kitoje pastato dalyje yra įrengtas direktoriaus L. B. gyvenamasis butas. Išanalizavus komunalinių paslaugų, pastato draudimo bei apsaugos sutartis pastebėta, kad minėtos sutartys yra sudarytos visam pastato plotui, t. y. ir naudojamam privačiai. Iš buhalterinių duomenų matyti, kad visos minėtos išlaidos yra dengiamos iš bendrovės lėšų bei įskaitomos į bendrovės sąnaudas. Tai rodo, kad bendrovė dengė asmenines direktoriaus pragyvenimo išlaidas iš savo lėšų. Bendrovės veikloje nėra aiškiai reglamentuotos sąnaudos kurui, automobilių remontui. Kelionės lapai, pagal kuriuos turi būti pagrįstos išlaidos, neatspindi realios veiklos ir kelionių maršrutų. Dalis autoremonto paslaugų sąskaitų išrašytos nenurodant automobilių. Bendrovės veikloje naudojami iš fizinių asmenų nuomojami automobiliai. Remontuojant tokį turtą, būtina nuomos sutartyse nurodyti turto vertę, kuri gali būti nustatyta vienu iš būdų: įsigijimo vertė; nepriklausomų turto vertintojų nustatyta vertė; remiantis brangaus turto deklaravimo įstatyme numatyta metodika. Bendrovės pasirašytose sutartyse automobilių vertė yra nurodyta sutartinė tarp nuomininko ir nuomotojo. Tokiu atveju automobilių remontas gali būti nepripažintas veiklos sąnaudomis, nes negalima palyginti remonto išlaidų su sutartyje teisingai nurodyta turto verte. Reprezentacinės veiklos išlaidos nėra adekvačios uždirbtoms pajamoms, dalis sąnaudų (dantų pasta, plaukų šampūnas ir pan.) yra asmeninės išlaidos, ir įmonės sąnaudomis pripažintos negali būti.

2002-09-12 poėmio protokole užfiksuota, kad iš L. B. paimti sekantys dokumentai (1 t. b. l. 47-54):

1) 2001-06-29 kasos pajamų orderio kvitas SAC Nr. 02175818, kuriame nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasininkas A. Ž. priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus L. B. avansinį mokėjimą už prekes 154000 litų,

3) 2001-05-29 preliminari pirkimo pardavimo sutartis Nr.01/01 tarp pirkėjo Rusijos UAB „Orion“ ir pardavėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti firmos „Bosch“ perforatorius už 169400 litų sumą, pirkėjui atsiskaitant grynais pinigais po prekės pristatymo ir mokant po 440 litų už vieną perforatorių,

4) 2001-05-11 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 01/03-23 tarp pirkėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir pardavėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, pagal kurią šalys įsipareigoja pirkti – parduoti 385 firmos „Bosch“ perforatorius už 154000 litų sumą (po 400 litų už 1 perforatorių), atsiskaitant grynais pinigais, pardavėjas įsipareigoja per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo prekes perduoti pirkėjui ir iki 2001-08-23 savo transportu pristatyti pirkėjo nurodytu adresu, pirkėjas įsipareigoja per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo sumokėti 30 procentų avansinę įmoką ir galutinai atsiskaityti per 5 dienas nuo prekių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento.

Iš dokumentų techninės ekspertizės akto Nr. 11-335 matyti, kad 2001-05-11 sutartyje Nr.01/03-23 tikėtinai iš pradžių buvo atspausti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” antspaudų atspaudai, o po to išspausdintas tekstas, susikertantis su šiais atspaudais. 2001-05-29 sutartyje Nr. 01/03-23 tikėtinai iš pradžių buvo atspausti UAB „ORION“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” antspaudų atspaudai, o po to išspausdinti teksto linija ir tekstas, susikertantys su šiais atspaudais. Minimų įmonių antspaudų atspaudai buvo atspausti antspaudais, pagamintais prisilaikant nustatytų antspaudų klišių gamybos reikalavimų (1 t., b. l. 60-65).

Iš specialisto išvadų Nr. 11K-180 (05), Nr. 11K-246(08) matyti, kad 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 01/03-23, skiltyje „Pardavėjas“, eilutėje „Gen. Direktorius A. Ž.“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo, nustatyti, ar A. Ž. vardu pasirašė L. B., nepavyko. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2001-06-29 kasos pajamų orderio kvite SAC Nr. 02175818 rankraštinius įrašus parašė ne A. Ž. ir ne L. B., o kitas asmuo, eilutėje „Kasininkas A. Ž.“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo, nustatyti, ar A. Ž. vardu pasirašė L. B., nepavyko. Nepavyko nustatyti, ar rankraštinius įrašus parašė ir A. Ž. vardu pasirašė vienas ir tas pats asmuo (1 t., b. l. 122-126, 133-137).

Iš 2003-02-18 specialisto išvados matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius L. B. buvo atsakingu už kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. 2001-07-10 dienai pagal pateiktus buhalterinius dokumentus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasoje buvo 160648,24 Lt. grynųjų pinigų. Patikrinus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasą, buvo rasta 4600 Lt bei nustatytas grynųjų pinigų trūkumas 155307,89 Lt, už kurį atsakingas L. B.. Nors specialisto tyrimui pateiktas 2001-06-29 kasos pajamų orderio kvitas SAC Nr. 02175818, pagal kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius L. B. sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 154000 Lt avanso, tačiau pagal pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasos dokumentus 2001-06-29 dienai įmonės kasoje tokio grynųjų pinigų likučio nebuvo, paimant pinigus iš kasos, nebuvo surašytas kasos išlaidų orderis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nevedė sutarčių registravimo žurnalo (2 t. b. l. 4-52).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” grynųjų pinigų skaičiavimo lapo matyti, kad 2001-06-29 kasoje buvo 142378.17 Lt, ir šie pinigai perduoti L. B. (2 t. b. l. 33).

Iš VMI pateiktų dokumentų matyti, kad kasos pajamų orderį SAC Nr. 02175818 įsigijo L. V. individuali įmonė (2 t. b. l. 46-52).

Iš VMI ir „Sodros“ pažymų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nuo įregistravimo ataskaitų ir finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, pajamų nedeklaravo (2 t., b. l. 159, 161).

Iš muitinės pažymos matyti, kad duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atliktas prekių deklaravimo užsienio prekybos operacijoms procedūras, tame tarpe kaip vežėjo, neužfiksuota (2 t., b. l. 163-165).

Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje 2003-07-22 priimtu teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko L. B. kreditorei LUAB ,,(duomenys neskelbtini)” 155307,89 lt. (3 t., b. l. 7).

Iš policijos pateiktos medžiagos (4 t., b. l. 12-16) matyti, kad A. Ž. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur jam pareikštas įtarimas dėl 2001 m. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 186 str. 1 d., 183 str. 1 d., veikiant UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios direktoriumi jis buvo, vardu. A. Ž. inkriminuotų nusikaltimų mechanizmas savo esme nėra panašus į kaltinamojo L. B. nurodomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pinigų perdavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atvejį, A. Ž. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu nebuvo naudojami finansinių dokumentų blankai, kuriuos, VMI duomenimis, buvo įsigijusi L. V. įmonė.

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau aptartais įrodymais kaltinamojo L. B. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme visiškai įrodyta. Kaip nustatyta byloje esančiais dokumentais – steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolu, L. B. darbo sutartimi, įsakymu dėl kasininko paskyrimo, specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ūkinės – finansinės veiklos, kaltinamojo ir liudytojų parodymais, kaltinamasis L. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, kartu ėjo ir kasininko pareigas, taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kasoje buvę pinigai užimamų pareigų pagrindu buvo kaltinamajam patikėti ir buvo jo žinioje. Pirminių buhalterinių dokumentų tyrimu pagrįstais VMI 2002-06-13 patikrinimo aktu, specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ūkinės – finansinės veiklos, liudytojų, iš dalies ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog kaltinamasis savavališkai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, neįformindamas reikiamų dokumentų paėmė iš bendrovės kasos kaltinime nurodytą pinigų sumą. Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, neva bendrovei priklausančių pinigų jis nepasisavino, o juos prarado, tapęs A. Ž. ir jo bendrininkų įvykdyto sukčiavimo auka, byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigtas.

Kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, 2001-07-10 kasos patikrinimo metu nustačius pinigų trūkumą kasoje, jis slėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neva sudarytų sutarčių su UAB „Orion“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvimą bei pinigų sumokėjimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (ši aplinkybė, liudytojos J. M. B. teigimu, neabejotinai būtų buvusi pripažinta svarbia pinigų panaudojimo priežastimi), o pasiaiškinime nurodė apie pinigų panaudojimą patalpų remontui ir įsipareigojo juos grąžinti, paėmęs paskolą. Kaip matyti iš 2001-07-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” akcininkų susirinkimo protokolo (b. l. 43, t. 1), pasirašyto ir L. B., susirinkimo metu buvo nutarta atstatydinti praradusį pasitikėjimą L. B. iš užimamų pareigų ir uždrausti jam disponuoti įmonės antspaudu, dokumentais bei atlikti kokius nors veiksmus su įmonės turtu. Ši aplinkybė visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva jis tuo metu dar tikėjosi realizuoti sandorius su UAB „Orion“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, susigrąžinti pinigus ir gauti pelną, kadangi kaltinamasis nebeturėjo jokių juridinių ir faktinių galių veikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu. Liudytojas A. Ž. kategoriškai paneigė pažinojęs kaltinamąjį, pastarojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis su juo susitikinėjęs, sudaręs sutartį tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bei gavęs pagal ją iš kaltinamojo pinigus. Specialistų išvadomis nustatytos aplinkybės, kad 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 01/03-23, skiltyje „Pardavėjas“, eilutėje „Gen. Direktorius A. Ž.“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2001-06-29 kasos pajamų orderio kvite SAC Nr. 02175818 rankraštinius įrašus parašė ne A. Ž., o kitas asmuo, eilutėje „Kasininkas A. Ž.“ pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo, visiškai patvirtina šiuos liudytojo A. Ž. parodymus ir paneigia kaltinamojo aiškinimą. Pažymėtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2001-06-29 kasos pajamų orderio kvite SAC Nr. 02175818 klaidingai nurodytas A. Ž. vardas (Aurelijus vietoj Augenijaus), kas taip pat paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva šį dokumentą jam pateikė A. Ž.. Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja ir kaltinamojo aiškinimas, jog sutartys su UAB „Orion“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jam buvo pateiktos jau surašytos, antspauduotos ir pasirašytos kitos sutarties šalies. Jei tikėti kaltinamojo aiškinimu, jis sutartis tik pasirašė ir patvirtino UAB ,,(duomenys neskelbtini)” antspaudu. Tačiau dokumentų techninės ekspertizės metu, nustačius, jog tikėtinai sutartys pirma buvo antspauduotos, o tik vėliau surašytas tekstas, nebuvo nustatyta jokių skirtumų tarp sutarčių antspaudavimo abiejų sutarties šalių anspaudais. Kaip matyti iš ekspertizės akto, toje dalyje, kas sutartyse buvo pirmiau – jos surašytos ar antspauduotos, išvados nėra kategoriškos, jos yra tikimybinio pobūdžio, tačiau ekspertizės metu nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų teigti, kad vienos sutarties šalies antspaudo atspaudas galėjo būti uždėtas prieš teksto surašymą, o kitos – po surašymo, t. y. išvada yra kategoriška tuo aspektu, jog sutartys pirma buvo antspauduotos abiem antspaudais ir po to surašytos, arba atvirkščiai, atmetant galimybę, jog vienas atspaudas galėjo būti uždėtas prieš teksto surašymą, o kitas – po jo. Kaltinamojo parodymams bei byloje surinktais įrodymais nustatytiems kaltinamojo veiksmams prieštarauja ir kaltinamojo pateiktos sutarties sąlygos. 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 01/03-23 (4.2 p.) pirkėjas įsipareigoja per mėnesį nuo sutarties sudarymo dienos sumokėti 30 procentų avansinę įmoką, tačiau kaltinamasis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl jis nevykdė šio sutartinio įsipareigojimo. Pagal sutarties 4.3 p. pirkėjas įsipareigoja galutinai atsiskaityti per 5 dienas nuo prekių priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento, tačiau kaltinamasis teigia visus pinigus sumokėjęs, nors prekės nebuvo gautos ir priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti ir aplinkybės, kodėl nei jo teigimu 2001-06-29 vykusio pinigų perdavimo metu, nei vėliau iki pat kasos patikrinimo 2001-07-10 momento jis, būdamas už tai atsakingu, neįformino pinigų paėmimo iš kasos dokumentų. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” grynųjų pinigų skaičiavimo lapo matyti, kad 2001-06-29 L. B. grįžus iš komandiruotės ir perėmus kasą, kasoje buvo 142378,17 Lt grynųjų pinigų, t. y. beveik 12000 litų mažesnė suma negu ta, kurią kaltinamasis teigia tą pačią dieną sumokėjęs A. Ž.. Pažymėtina, kad nei 16000 litų nesiekianti suma, kurią, kaltinamojo teigimu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” būtų uždirbęs, sėkmingai realizavus jo pateiktas sutartis, yra visiškai nežymi, vertinant ją audito nustatyto UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 557 tūkst. Lt kreditorinio įsiskolinimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)” už prekes atžvilgiu. Todėl kaltinamojo veiksmuose, vengiant atsiskaityti už prekes su įmone ,,(duomenys neskelbtini)”, tuo pat metu kasoje kaupiant didelį kiekį grynųjų pinigų, gautų už įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” tiektos produkcijos realizavimą, kaip tik ir pasigendama ekonominio tikslingumo, kuriuo bando savo veiksmus motyvuoti kaltinamasis.

Tuo būdu liudytojo A. Ž. parodymais ir juos patvirtinančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad A. Ž. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu su kaltinamuoju pastarojo minimos sutarties nesudarinėjo ir iš jo 154000 litų pinigų pagal šią sutartį negavo. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatytos aplinkybės, jog kaltinamojo nurodytos pinigų sumokėjimo A. Ž. aplinkybės prieštarauja jo pateiktos sutarties sąlygoms, kaltinamasis pinigų trūkumo kasoje nustatymo metu nieko neminėjo apie sutarčių dėl perforatorių pirkimo pardavimo buvimą ir pinigų panaudojimą jas vykdant, nurodydamas visai kitas pinigų pardavimo priežastis, atleidžiamas iš pareigų šių sutarčių bei pinigų sumokėjimą patvirtinančio kvito kartu su visa bendrovės dokumentacija neperdavė, grynųjų pinigų paėmimo iš kasos dokumentų neįformino (kaltinamojo nurodytos grynųjų pinigų sumos 2001-06-29 kasoje apskritai nebuvo) ir jų panaudojimo į buhalterinę apskaitą neįtraukė, į teisėsaugos organus dėl galimai nusikalstamų trečiųjų asmenų veiksmų prarastų pinigų nesikreipė, duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie pinigų perdavimą A. Ž. tėra byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta tikrovės neatitinkanti jo gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Kaip minėta, audito metu nustatyta, kad bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2001 05 31 buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pilna apimtimi, bendrovės akcijos teigiamos vertės neturėjo, bendrovės veiklos tęstinumas pilnai priklausė nuo pagrindinio tiekėjo bei akcininko įmonės ,,(duomenys neskelbtini)” tolimesnių veiksmų jos atžvilgiu. Bendrovė savo veiklai nuomojo patalpas iš to paties L. B., kuris dar nebaigtas statyti patalpas išnuomojo, neturėdamas kitų bendrasavininkų įgaliojimų, bei sutartį sudarė su kita šalimi (UAB ,,(duomenys neskelbtini)”), pats jai atstovaudamas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamas direktoriaus L. B., į patalpų įrengimą per veiklos laikotarpį investavo apie 17 tūkst. Lt, faktiškai finansuodamas turto kūrimą privačiam savininkui. Bendrovė nuomavo ir faktiškai naudojo maždaug 2/3 viso pastato ploto. Kitoje pastato dalyje buvo įrengtas direktoriaus L. B. gyvenamasis butas. Išanalizavus komunalinių paslaugų, pastato draudimo bei apsaugos sutartis pastebėta, kad minėtos sutartys yra sudarytos visam pastato plotui, t. y. ir naudojamam privačiai. Iš buhalterinių duomenų matyti, kad visos minėtos išlaidos yra dengiamos iš bendrovės lėšų bei įskaitomos į bendrovės sąnaudas. Tai rodo, kad bendrovė dengė asmenines direktoriaus pragyvenimo išlaidas iš savo lėšų. Reprezentacinės veiklos išlaidos nėra adekvačios uždirbtoms pajamoms, dalis sąnaudų yra asmeninės išlaidos. Nurodytos audito išvados, liudytojos J. M. B. parodymai apie nuostolingą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklą leidžia teigti, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, L. B. nesistengė veikti bendrovės interesais, visų pirma siekė asmeninės naudos sau, tam priešpastatydamas vadovaujamos bendrovės bei jos pagrindinės akcininkės interesus bei teikdamas pirmenybę savo asmeniniams interesams. Šiuo aspektu L. B. rašytinių pasiaiškinimų J. B. bei įsipareigojimų grąžinti paimtus pinigus turinys savo esme atitinka audito bendrovės nustatytas L. B. veiklos aplinkybes, siekiant asmeninės naudos vadovaujamos bendrovės sąskaita. Kaip minėta, savo paaiškinimuose aptikus pinigų trūkumą L. B. pripažino 130000 litų panaudojęs patalpų įrengimui, taip pat ne įmonės reikmėms naudojęs ir kitus pinigus. L. B. nuoroda paaiškinime, jog įmonės pinigus jis panaudojo, nespėjęs sutvarkyti paskolos dokumentų ir gauti paskolos, taip pat įsipareigojimas grąžinti pinigus paėmus paskolą taipogi patvirtina audito išvadas, jog patalpų įrenginėjimo įmonės lėšomis proceso metu buvo kuriamas turtas patalpų savininkams, tame tarpe ir pačiam L. B..

Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi bei tuo pat metu eidamas įmonės kasininko pareigas, pasinaudodamas užimamomis pareigomis pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusius ir jam patikėtus svetimus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausančius pinigus 155307 litų 89 ct. sumoje. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą L. B. padarė (neteisėtai, be buhalterinių dokumentų ir apskaitos paimdamas kasoje buvusius pinigus ir juos panaudodamas savo reikmėms), veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdamas taip veikti, bei siekdamas atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. L. B. veika atitinka jos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 275 str. 3 d. numatyto nusikaltimo – kaltininkui patikėto ar buvusio jo žinioje svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu – požymius. Atsižvelgiant į švelnesnę naujojo BK sankciją ir vadovaujantis BK 3 str. 2 d., veika kvalifikuojama kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas pagal 2000 m. BK 183 str. 2 d. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą, pasisavindamas didelės vertės svetimą turtą, ženkliai įtakojo bendrovės, kurios vadovu jis buvo, bankrotą. Akivaizdu, jog kaltinamasis nebuvo suinteresuotas vadovaujamos bendrovės veikla, o grobstydamas vadovaujamos įmonės turtą, pirmenybę teikė savo asmeniniams interesams, siekdamas pasipelnyti bet kokiu, net ir baudžiamojo įstatymo draudžiamu būdu. Duodamas parodymus, kaltinamasis melavo, išsisukinėjo ir bandė klaidinti teismą, siekdamas išvengti atsakomybės, kas patvirtina, jog jis nei kiek nesigaili nusikaltęs. Kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė yra ženkli, ji keletą kartų viršija baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis L. B. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turi gydymo įstaigų išduotais dokumentais patvirtintų rimtų sveikatos problemų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Taikytinas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 2 d. 1 p., ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu penktadaliu.

Kadangi kaltinamojo pasisavinta pinigų suma iš jo jau yra priteista civilinio proceso tvarka, turto konfiskavimas netaikytinas.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojų kelionės išlaidos 442 litai 78 ct.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 2 d. 1 p., ir neatliktą bausmę sumažinti vienu penktadaliu. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išieškoti iš nuteistojo L. B. 442 litus 78 ct. proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.