Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-275-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2S-275-585/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Skolininkas
R. S., A. S.
Kreditorius
Danske bank A
Advokatai
Marius Embrektas, Maris Embre
Kategorijos
  • 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-275-585/2012Proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 28.2;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. S. ir A. S. atskirąjį skundą, pasirašytą advokato Mariaus Embrekto, civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams R. S. ir A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-02-18 skolininkai R. S. ir A. S. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-20 nutarties Nr. M-1071, kuria teismas nutarė skolininkų atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį skolininkams. Atskirąjį skundą pasirašė advokatas Marius Embrektas, kartu su atskiruoju skundu pateiktas susitarimas dėl pergaliojimo, kuriame aptartos advokatui Mariui Embrektui suteikiamos teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-02-19 nutartimi atsisakė priimti skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą, pasirašytą advokato Mariaus Embrekto. Nustatęs, kad į bylą pateikta skolininkų ir advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ pasirašyta atstovavimo sutartis kuria, be kitų pavedimų, pavesta atstovauti klientus teismuose, pasirašant atskiruosius skundus, tačiau susitarime dėl perįgaliojimo advokatui Mariui Embrektui teisė pasirašyti atskirąjį skundą nėra numatyta, teismas laikė, kad atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

Šalies argumentai

Skolininkų atstovas advokatas Marius Embrektas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-19 nutartį ir priimti skolininkų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-20 nutarties. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai sprendė, kad advokatas Mariaus Embrektas pagal susitarimą dėl pergaliojimo neturi teisės pasirašyti atskirojo skundo. Advokatas pripažino, kad teismas nutartyje teisingai nurodė, kad Atstovavimo sutartyje buvo numatyta teisė atstovams teikti atskiruosius skundus, tačiau teismas neįvertino, ar vadovaujantis CPK 59 str. 2 d. atstovo teisė teikti atskirąjį skundą turi būti atskirai aptarta Susitarime dėl perįgaliojimo ir ar atstovo teisę teikti atskirąjį skundą apima atstovo teisė atstovauti skolininkus teisme. Advokato teigimu, CPK 59 str. 2 d. nėra įtvirtintos jokios procesinės teisės, susijusios su teismo nutarčių apskundimu, kurios įgaliojime turėtų būti aptartos atskirai, todėl Susitarime dėl pergaliojimo atskirai neturėjo ir nėra aptarta advokato Mariaus Embrekto teisė pateikti atskirąjį skundą. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atstovo teisė apskųsti teismo sprendimus neprivalo būti atskirai aptariama ir šią atstovo teisę apima atstovo teisė atstovauti bylos šalies interesus teisme.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkai R. S. ir A. S. 2011-02-04 su advokatų kontora „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“, atstovaujama advokato D. Burdulio ir advokato padėjėjo V.Birmonto, pasirašė atstovavimo sutartį, kurioje, be nurodytų pavedimų, numatyta ir teisė įgalioti kitus advokatų kontoros advokatus ir advokatų padėjėjus atlikti sutartyje išvardintus teisinius veiksmus. 2011-02-11 buvo sudarytas susitarimas dėl perįgaliojimo tarp advokato D. Burdulio, advokato padėjėjo V.Birmonto ir advokato Mariaus Embrekto. Šiame susitarime tarp kitų suteikiamų teisių atstovauti skolininkus, advokatui M. Embrektui buvo suteikta teisė atstovauti skolininkų interesus civilinėse bylose ir teisė skolininkų vardu pateikti teismams prašymus, pareiškimus, paaiškinimus, taip pat teisė atlikti kitus veiksmus, susijusius su skolininkų pavedimų vykdymu, ir teisė atlikti veiksmus, reikalingus klientų interesų atstovavimui. Pirmosios instancijos teismas, gavęs advokato M. Embrekto pasirašytą atskirąjį skundą, 2011-02-19 nutartimi atsisakė jį priimti konstatavęs, kad advokatas M. Embrektas neturėjo teisės jį paduoti.

CPK 59 str. 1 d. nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. CPK 59 str. 2 d. redakcija, galiojusi pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, numatė, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-26 konsultacijoje Nr. A3-90 yra pažymėjęs, kad advokato, advokato padėjėjo su klientu sudarytoje atstovavimo sutartyje esantis įrašas apie tai, jog advokatui, advokato padėjėjui pavedama vesti visas atstovaujamojo bylas, reiškia, kad šiose bylose atstovui suteikiama teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos veiksmus, kurie pagal CPK 59 str. 2 d. atstovavimo sutartyje turi būti aptarti atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje CPK nuostatoje nėra nustatyta, kad teisė paduoti atskirąjį skundą privalo būti atskirai aptariama įgaliojime, daro išvadą, kad skolininkų atskirąjį skundą advokatas M. Embrektas turėjo teisę paduoti remdamasis 2011-02-11 susitarimu dėl perįgaliojimo, todėl pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė šį skundą priimti. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto atskirojo skundo argumentu dėl to, kad teisė atstovauti skolininką teisme apima teisę teikti atskirąjį skundą. Vadovaujantis iki 2011 10 01 galiojusia CPK 59str. redakcija ir šios normos taikymą aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atstovo teisė apskųsti teismo sprendimus neprivalo būti atskirai aptariama ir šią atstovo teisę apima atstovo teisė atstovauti šalies interesus teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-09 nutartis c.b. 3K-3-357/2010), todėl 2011-02-11 susitarime dėl perįgaliojimo advokatui M. Embrektui numatyta teisė atstovauti skolininkus teisme apima ir teisę skųsti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Šalies argumentai

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė advokatą Marių Embrektą neturinčiu teisės paduoti atskirąjį skundą, teisė pateikti atskirąjį skundą neprivalėjo būti atskirai aptarta susitarime dėl perįgaliojimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skolininkų atstovo advokato M. Embrekto pasirašytą atskirąjį skundą priimti CPK 315 str. 2 d. 2 p. pagrindu ir tokiu būdu užkirto skolininkams teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo (šiuo atveju atskirojo skundo) padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2007, 2007-03-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-110/2007, 2007-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-393/2007, ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - skolininkų R. S. ir A. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-20 nutarties priimtinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-02-19 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-20 nutarties.

Teisėjas Vytautas Zelianka