Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-12/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
1A-12/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
A. Š., T. J.
Advokatai
Kęstutis Švirinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-12/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2; 1.2.14.5.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Vaidai Sasnauskaitei, Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Raulušaičiui,nuteistiesiems A. Š. , T. J. ,gynėjams advokatams Kęstučiui Švirinui, Jonui Mazurkai,specialistei Galinai Kanonenko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 183 straipsnio 2 dalį - 130 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) - 20 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės į 5618,95 Lt įgijimo apgaule) - 40 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo) - 10 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4682,45 Lt turtinės prievolės vengimo apgaule) - 40 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2003 m. suklastojimo ir panaudojimo) - 10 MGL dydžio bauda.

- Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį - 25 MGL dydžio bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi bei 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda, įpareigojant jį sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti A. Š. priklausantys 36835,35 Lt.

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį - 100 MGL dydžio bauda;

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės teisės į 5618,95 Lt įgijimo apgaule) - 25 MGL dydžio bauda;

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4682,45 Lt turtinės prievolės vengimo apgaule) - 25 MGL dydžio bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, galutinė subendrinta bausmė T. J. paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda, įpareigojant jį sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) direktorius ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2003 m. gruodžio – 2004 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, padedant nuteistajam T. J. , per pastarąjį iš S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo nario E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 36 835,35 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. Š. perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimu atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ joks sandoris nėra įvykęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004-01-12 tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“ Žvėryno filiale, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 36 835,35 Lt. Toliau vykdant bendrus nusikalstamas veikas, S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir perdavė kitam nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. . Pastarasis Vilniaus mieste per nuteistąjį T. J. , be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, perdavė šiuos pinigus A. Š. . Nuteistasis A. Š. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, padedant nuteistajam T. J. bei S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K. , V. R. , E. L. ir kitiems nenustatytiems to paties nusikalstamo susivienijo nariams, nenustatytiems asmeniniams poreikiams pasisavino jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 36 835,35 Lt., ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu E. L. ir nenustatytu nariu, pastarajam kompiuterinės technikos pagalba įrašius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos - faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) blanką ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 36 835,35 Lt, (iš jų - 5618,95 Lt PVM), taip pat E. L. suklastojus šiuose dokumentuose vadybininko S. G. parašus bei šiuos suklastotus dokumentus perdavus A. Š. , pastarasis žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų neatliko, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais nuteistasis A. Š. suklastojo tikrą dokumentą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagamino netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką nuteistasis A. Š. minėtus suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagamintą netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, finansininkams bei nurodė šiuos dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu realizavo suklastotą tikrą bei pagamintą netikrą dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 36 835,35 Lt žala. Šiais veiksmais nuteistasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. , S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. per nuteistąjį T. J. pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko įsigyti tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš V. R. ir įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis (A. Š. ) per nuteistąjį T. J. pateikė V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ . V. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. Š. per T. J. gautus duomenis pateikė S. K. , kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) blanką įrašyti A. Š. pateiktus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o taip pat suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą. N. S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) blanką įrašius melagingus duomenis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o taip pat suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , S. K. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo vadybininko S. G. parašą. S. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis per nuteistąjį T. J. perdavė nuteistajam A. Š. . Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. per nuteistąjį T. J. jam pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris nėra įvykęs, nuteistasis A. Š. , kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad A. Š. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje -faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 835,35 Lt (iš jų - 5618,95 Lt PVM) parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2003 m. gruodžio mėnesį, tokiu būdu 5618,95 Lt sumažindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šią deklaraciją 2004-01-26 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. Š. , veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju T. J. ir S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K. , V. R. , E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 5618,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais nuteistasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą -faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykęs, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šį žinomai suklastotą dokumentą užpildyti 2003 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams užpildžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, nuteistasis A. Š. , žinodamas, kad PVM deklaracijos C dalies 39 eilutėje ir 40 eilutėje yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pirkimus ir PVM ataskaitą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė minėtą 2003 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui 2003 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams 2004-01-26 pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, A. Š. panaudojo šį suklastotą dokumentą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju T. J. ir S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – S. K. , V. R. , E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Vilniaus mieste, 2003 m. – 2004 m. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, V. R. per nuteistąjį T. J. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, sutiko įsigyti iš V. R. tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir suorganizuoti jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. A. Š. per nuteistąjį T. J. pateikė V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. Š. per T. J. gautus duomenis pateikė S. K. , kuris nusikalstamo susivienijo nariui V. R. ir kitiems tiksliai nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros blanką įrašyti A. Š. pateiktus duomenis, apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei minėtos įmonės vardu surašyti tariamai atliktų darbų aktą. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į minėtus dokumentus įrašius melagingus duomenis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , S. K. nurodymu, šiuose dokumentuose suklastojo minėtų įmonių vadybininkų parašus. S. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis per nuteistąjį T. J. perdavė nuteistajam A. Š. . Pastarasis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. R. per T. J. jam pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jokios paslaugos už 36 835,35 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos nebuvo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašė šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Š. šiuos žinomai suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei metinę pelno mokesčio deklaraciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad A. Š. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje – faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėtame atliktų darų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir, kad šie dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2004-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m., tokiu būdu 4682,45 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Vilniaus apskrities VMI darbuotojams apgaulės būdu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pelno mokesčio deklaraciją gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4682,45 Lt mažesnį pelno mokestį, A. Š. veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju T. J. ir su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K. , V. R. , E. L. bei kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 4682,45 Lt pelno mokesčio. Šiais veiksmais nuteistasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio mėn. – 2004 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą -faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams A. Š. nurodymu užpildžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, A. Š. , žinodamas, kad metinės pelno mokesčio deklaracijos 89, 90 ir 96 langeliuose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė minėtą dokumentą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Š. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m. su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams 2004-09-14 pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m., nuteistasis A. Š. panaudojo šį suklastotą dokumentą. Šiais veiksmais nuteistasis A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 m. metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad“ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius”, 2003 m. gruodžio mėn., žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB “(duomenys neskelbtini)” 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. Š. ir S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – S. K. , V. R. , E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, veikdamas pagal V. R. pasiūlytą planą, 2003 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Š. , užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įvykdyti pirkimą iš jokios realios ūkinės - finansinės veiklos nevykdančios įmonės tam, kad šio fiktyvaus sandorio pagrindu būtų galima pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. A. Š. sutikus su šiuo pasiūlymu, nuteistasis T. J. 2003 m. gruodžio – 2004 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje iš S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo nario E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 36 835,35 Lt ir perdavė šiuos dokumentus nuteistajam A. Š. , kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimu atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ joks sandoris nėra įvykęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004-01-12, tiksliai nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabankas“ Žvėryno filiale, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 36 835,35 Lt. S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynaisiais pinigais ir perdavė juos kitam nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. . Pastarasis Vilniaus mieste perdavė šiuos pinigus nuteistajam T. J. , be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nuteistasis T. J. iš V. R. gautus pinigus perdavė nuteistajam A. Š. , kuris pinigus panaudojo nenustatytais tikslais. Taigi nuteistasis T. J. kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K. , V. R. , E. L. ir kitais nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijo nariais padėjo nuteistajam A. Š. pasisavinti jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 36 835,35 Lt. Šiais veiksmais nuteistasis T. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasiūlius nuteistajam A. Š. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti pastarojo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, o A. Š. sutikus tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš T. J. įsigyti ir įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodžius kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose - faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis T. J. minėtus duomenis perdavė S. K. suburto ir vadovaujamo susivienijimo nariui V. R. . Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką V. R. iš T. J. gautus duomenis pateikė S. K. , kuris nusikalstamo susivienijo nariams nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) blanką įrašyti nuteistojo T. J. pateiktus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o taip pat suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) blanką įrašius melagingus duomenis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, o taip pat suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , S. K. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo vadybininko S. G. parašą. S. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis nuteistajam T. J. . Tęsdamas nusikalstamą veiką nuteistasis T. J. iš V. R. gautus dokumentus perdavė nuteistajam A. Š. , kuris toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. R. per T. J. jam pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris nėra įvykęs, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad A. Š. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje - faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 36 835,35 Lt (iš jų - 5618,95 Lt PVM) parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, už 2003 m. gruodžio mėnesį, tokiu būdu 5618,95 Lt sumažindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šią deklaraciją 2004-01-26 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu T. J. , veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju A. Š. ir S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K. , V. R. , E. L. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę į 5618,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais nuteistasis T. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasiūlius nuteistajam A. Š. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, o A. Š. sutikus tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas - faktūras iš nuteistojo T. J. įsigyti ir suorganizuoti jų įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir nurodžius kokios paslaugos turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis T. J. minėtus duomenis perdavė S. K. suburto ir vadovaujamo susivienijimo nariui V. R. . V. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš T. J. gautus duomenis pateikė S. K. , kuris nusikalstamo susivienijo nariui V. R. ir kitiems tiksliai nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodė į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu įsigytos PVM sąskaitos – faktūros blanką įrašyti nuteistojo T. J. pateiktus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei minėtos įmonės vardu surašyti tariamai atliktų darbų aktą. Tiksliai nenustatytiems S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams į minėtus dokumentus įrašius melagingus duomenis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , S. K. nurodymu, šiuose dokumentuose suklastojo minėtų įmonių vadybininkų parašus. S. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis nuteistajam T. J. , kuris dokumentus perdavė A. Š. . Pastarasis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal V. R. per T. J. jam pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) jokios paslaugos už 36 835,35 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos nebuvo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Nuteistasis A. Š. , tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos žinomai suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei metinę pelno mokesčio deklaraciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad A. Š. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje – faktūroje Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėtame atliktų darų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos paslaugos realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nebuvo ir, kad šie dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2004-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 m., tokiu būdu 4682,45 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Vilniaus apskrities VMI darbuotojams apgaulės būdu, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pelno mokesčio deklaraciją gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4682,45 Lt mažesnį pelno mokestį, nuteistasis T. J. , veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju A. Š. ir su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K. , V. R. , E. L. bei kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra į valstybės biudžetą nesumokėjo 4682,45 Lt pelno mokesčio. Šiais veiksmais nuteistasis T. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistieji A. Š. ir T. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje aprašytų veikų nepadarė, jie yra nuteisti nepagrįstai ir neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė baudžiamosios atsakomybės pagrindus, pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas bei teisingumo principą.

Nuteistieji nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas byloje išnagrinėtais įrodymais. Teismas nepripažino arba visai nepasisakė dėl duomenų, kurie patvirtina arba paneigia teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Byloje esantys įrodymai įvertinti šališkai, jie yra prieštaringi, neteisingai įvertinta ir specialisto išvada.

Apeliantai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė aiškius, objektyvius, nuoseklius ir teisingus parodymus. Pateikė papildomus įrodymus apie darbų sutartį, jų specifiką, kuriuos turėjo atlikti ir atliko UAB "(duomenys neskelbtini)", sutartį dėl automobilio nuomos, apmokėjimą pagal oficialią sąskaitą - faktūrą, bankinį pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, metinį balansą, patvirtintą akcininkų ir pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau teismas šių įrodymų neįvertino, o nuosprendį pagrindė teisme objektyviai neištirtais įrodymais, spėlionėmis, prielaidomis, samprotavimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nevertino tarp vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir užsakovo BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)" 2003 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos paslaugų pirkimo sutarties, jos vykdymo grafiko sąlygų, paslaugų orientacinių kiekių; Valstybinės įmonės „Regitra" Vilniaus filialo pažymos apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu nebuvo įregistruotų transporto priemonių bei sutarties dėl automobilio nuomos.

Teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji teigia nurodę, kokiomis aplinkybėmis buvo išnuomotas automobilis „Mitsubishi Pajero". Tai, kad automobilis buvo būtinas UAB „(duomenys neskelbtini)" dujotiekio tiesimo projektavimo darbams atlikti patvirtino ir liudytojai E. A. , V. S. , E. R. , A. P. , tačiau jų parodymus teismas vertino kritiškai..

Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė liudytojų V. R. , A. P. , S. K. , E. L. , S. G. , A. U. , E. A. , V. S. parodymais, tačiau nuteistųjų teigimu, šių asmenų parodymuose nėra jokių duomenų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. A. Š. ir T. J. nurodo, kad S. K. , E. L. , S. G. nepažįsta, su jais nebendravo, su šiais bei kitais asmenimis jokiame nusikalstamajame susivienijime nedalyvavo, jokių tarpusavio ryšių nepalaikė. V. R. teisme nedavė konkrečių parodymų apie pinigų gavimą, jų perdavimą kokiam nors asmeniui. E. A. , V. S. , A. P. paliudijo tik apie automobilio nuomą bei apmokėjimą už ją.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2005-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje paimtas bankinės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 2004-01-12 už automobilio nuomą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 36 835,35 Lt piniginį pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą. Tokie duomenys patvirtina liudytojų E. A. ir V. S. parodymus. Šie dokumentai įtraukti į buhalterinę apskaitą, metinį balansą ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sumokėjo valstybės nustatytus mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, už gautas pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)" mokesčius privalėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)".

Specialisto G. Kanonenko išvada ir parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" už 2003 m. nesumokėjo visų mokesčių, yra nepagrįsta, nes balansas buvo patvirtintas akcininkų, nustatytu laiku pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, patikrintas ir priimtas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)" neprivalėjo rinkti ir gauti, todėl minėto specialisto aiškinimas, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)" negalėjo įvykti joks sandoris, nes ji nevykdė veiklos, yra nesuprantamas. Pirmosios instancijos teismas šį specialisto aiškinimą nepagrįstai pripažino kaip nuteistųjų kaltės įrodymą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendyje išvardinti daiktai - iš E. L. paimti spaudai, įgaliojimai, kreditinės kortelės, telefonas; iš S. K. , V. R. paimti telefonai, SIM kortelės; protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo - jokios įrodomosios reikšmės neturi, todėl apeliantų manymu, teismas nepagrįstai tai pateikė kaip įrodymų visumą.

Byloje nėra duomenų, ar buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" pervesti pinigai už automobilio nuomą (36 835,35 Lt) buvo išgryninti ir perduoti V. R. , po to nuteistiesiems T. J. ir A. Š. . Be to, nėra duomenų ir apie dokumentų suklastojimą, padarytą žalą valstybei, juridiniams bei fiziniams asmenims.

Nuteistieji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir nekritiškai įvertino bylos aplinkybes ir tai nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo teiginius apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, apie teisingumo principo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų pažeidimą. Visus reikšmingus įrodymus pirmosios instancijos teismas nuosprendyje perteikė ir juos įvertino. Tai, kad įrodymų įvertinimas nesutapo su apeliantų vertinimu ir jiems nebuvo palankus, nelaikytina pirmosios instancijos teismo šališkumo ar neobjektyvumo įrodymu.

Ginčydami kaltę, kaip vieną iš svarbiausių argumentų, nuteistieji nurodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dujotiekio tiesimo projektavimo darbams atlikti buvo būtinas padidinto pravažumo automobilis ir kad toks automobilis „Mitsubishi Pajero“ buvo išnuomotas. Nuteistojo A. Š. gynėjas pateikė teismui ir tokio automobilio transporto priemonės registravimo liudijimo kopiją. Joje nurodyta, kad tai automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, registruotas Lietuvoje 2001 m. Jo savininkas, kaip matyti ir minėto dokumento kopijos, yra UAB „VB lizingas“ (b. l. 73, t. 4). Iš abiejų nuteistųjų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme seka, kad tai ir yra būtent tas konkretus automobilis, kuris buvo išnuomotas dujotiekio tiesimo projektavimo darbams atlikti ir kuriuo šiuo tikslu naudojosi A. Š. (b. l. 82-86, t. 4).

Tačiau teisėjų kolegija dėl žemiau nurodytų priežasčių tokio paaiškinimo apie šio automobilio nuomą nelaiko teisingu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas G. B. . Jis parodė, kad minimu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi VšĮ „Klajūnų klubas“, kuriam liudytojas vadovavo, nes jis tuo pačiu buvo ir „vienintelis valdymo organas“ šiame klube. 2003 m. šis automobilis buvo naudotas intensyviai ir ekstremaliomis sąlygomis, todėl grįžus iš ekspedicijos Rusijos šiaurėje, kuri vyko 2003 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, išmanantys apie automobilių verslą asmenys patarė jam tą automobilį parduoti. Tada jis paprašė vieno iš „(duomenys neskelbtini)“ klubo narių – R. I. tą automobilį paremontuoti ir parduoti. R. I. sutiko tai padaryti ir 2003 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje jis perdavė automobilį R. I. . Po 2-3 mėn. R. I. jam automobilį grąžino nepardavęs. Automobilis buvo kosmetiškai aptvarkytas. Liudytojas parodė nieko nežinantis apie tai, kad šis automobilis tuo laikotarpiu būtų kam nors išnuomotas, kad juo būtų naudojęsis A. Š. . Kuras šiam automobiliui buvo perkamas dažniausiai sumokant grynais pinigais ir po to į buhalteriją atiduodant kasos kvitus. Jokia speciali mokėjimo kortelė naudojama nebuvo (b. l. 87-89, t. 4).

Nuteistasis A. Š. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo 2003 m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesio (b. l. 82, t. 4). Šio laikotarpio trukmė yra apie 4 mėnesiai. Tačiau, kaip parodė liudytojas G. B. , automobilio jis savo žinioje neturėjo tik 2-3 mėnesius. Be to, į šį liudytojo nurodytą laikotarpį įeina dar laikas, per kurį po kelionės į Rusiją tas automobilis buvo remontuojamas, nes tai, kaip seka iš G. B. parodymų, buvo daroma. Be to, pasak nuteistojo T. J. , praėjo apie 2 savaitės ir nuo to momento, kai jis R. I. paprašė surasti nuomai tinkamą automobilį iki tol, kol toks automobilis buvo surastas (b. l. 85, t. 4). Taigi, jau vien dėl tiek negalėjusio trukti šio automobilio nuomos laiko nuteistųjų parodymais apie automobilio nuomą negalima tikėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kita tokio vertinimo priežastis yra matoma iš parodymų apie kurą tam automobiliui. Pirmosios instancijos teisme A. Š. teigė, kad už kurą, įpilamą į nuomojamo automobilio baką, atsiskaitydavo „Lukoil“ kreditine kortele, gauta kartu su automobiliu (b. l. 16, t. 4). Tačiau iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad jokia speciali kreditinė kortelė išduota nebuvo. Šie duomenys, kartu atsižvelgiant ir į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhaltere dirbusios liudytojos E. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad ji nematė jokių dokumentų, susijusių su automobilio eksploatacija, tame tarpe ir kuro pirkimu, leidžia teigti, kad A. Š. parodymai ir dėl to yra nepatikimi.

Tvirtinimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nuomojo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priimtinas kaip teisingas ir atsižvelgiant į pačių nuteistųjų parodymus apie tos nuomos aplinkybes.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2007-06-12 A. Š. parodė, kad 2003 m. liepos mėnesį susipažino su asmeniu, vardu „(duomenys neskelbtini)“, kurio anketinių duomenų nežino. Pokalbio metu jie įsikalbėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ gali išnuomoti mašiną, kurios A. Š. reikėjo dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)". Mašina buvo „Mitsubishi Pajero“, pilkai smėlio spalvos. Jos valstybinių numerių, kieno vardu registruota A. Š. apklausoje nurodė neprisimenantis. Jis parodė, kad taip iš „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo šią mašiną, kai jos reikėdavo, ją iš „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo iš aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo automobiliu naudojosi ne mažiau kaip pusę metų. Kai su „(duomenys neskelbtini)“ „užėjo kalba“ apie apmokėjimą už automobilio nuomą, pastarasis pasakė, kad bus dokumentai, ir galbūt pats „(duomenys neskelbtini)“ atnešė 2003-08-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini) " ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio nuomos. Sutartis kitos pusės jau buvo pasirašyta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų jis nematė. Šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktą jam atnešė, jei gerai prisimena, T. J. . Jų kabinetai buvo šalia, todėl gali būti, kad jo (A. Š. ) neradę, paliko T. J. . Įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistuoja, jis pasirašė ir šiuos dokumentus bei pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitos apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 36835,35 Lt. Jokių pinigų atgal negavo ir nepasisavino (b. l. 89-90, t. 2).

Pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad ne jis pats per „(duomenys neskelbtini)“ surado nuomai reikalingą automobilį, o tai padarė T. J. , kuris į nuomai reikalingo automobilio paieškas buvo pajungtas 2003 m. rugpjūčio mėnesį. Visureigį Mitsubishi kartu su rakteliais, dokumentais ir kortele kurui jam perdavė asmuo vardu (duomenys neskelbtini). Mašina jis naudojosi iki 2003 m. gruodžio vidurio. Kai metų pabaigoje „(duomenys neskelbtini)“ atėjo atsiimti automobilio, paprašė sumokėti grynais už nuomą. Jis paprašė T. J. pagalbos, kad padėtų surasti, kas galėtų įforminti automobilio nuomą. T. J. jam padėjo, buvo surašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliktų darbų aktas, ir jis bei įmonės finansininkai buvo įsitikinę, kad viskas legalu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervesti pinigai, buvo sutvarkyta visa buhalterinė dokumentacija, susijusi su šiuo sandoriu (b. l. 15-17, t. 4).

Apeliacinės instancijos teisme A. Š. parodė, kad asmenį vardu „(duomenys neskelbtini)“ iš viso matė tik 2 kartus. Pirmą kartą pamatė tada, kai šis atvarė nuomai automobilį, o antrą – kai jis automobilį paėmė atgal. Tačiau perskaičius jau cituotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. Š. nieko įtikinamo apie skirtumus parodymuose paaiškinti negalėjo, teigė, kad „iš pradžių su „Aliku“ mes susikalbėjom, o tik po to jis man atvarė tą mašiną“ ...<>... „galbūt aš su juo ir kalbėjau liepos mėnesį, o galbūt tai tiesiog dėl terminų yra kažkokie neatitikimai mano parodymuose“...<>...„gal pirmą kartą aš kažką neteisingai pasakiau“...<>...„daug ko tiksliai prisiminti negaliu“ (b. l. 84, t. 4). Tokie jo paaiškinimai būtų priimtini, jei būtų kalbama vien apie datas, terminus ar kokias nors nereikšmingas įvykių detales, kurias dėl praėjusio laiko būna sunku prisiminti. Tačiau šiuo atveju A. Š. parodymuose skiriasi ne datos, terminai ar kokios nors nereikšmingos įvykių detalės, o konkretūs ir svarbūs faktai. Tai yra ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pats susipažino su „(duomenys neskelbtini)“ ir tik jiems tarpusavyje bendraujant buvo susitarta dėl automobilio nuomos. Dėl to „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė pats pokalbio su A. Š. metu. Iš to sektų, kad automobilis jau tada, liepos mėnesį, buvo „(duomenys neskelbtini)“ žinioje ir nei R. I. , nei B. B. veiksmai automobilio nuomai jokios įtakos negalėjo turėti. Tuo tarpu teismuose A. Š. teigė, kad automobilį surado ne jis pats, bet T. J. , o „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik asmuo, kuris atvarė automobilį ir vėliau jį paėmė bei kuris tarėsi dėl sumokėjimo už nuomą.

Nėra nuoseklūs bei patikimi ir T. J. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2005-10-05 apklaustas kaip įtariamasis jis parodė, kad apie byloje tiriamus įvykius žino tik tiek, kad vieną dieną A. Š. parodė jam sutartį tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl automobilio nuomos ir paprašė patikrinti ar UAB „(duomenys neskelbtini)” yra registruota. Patikrinęs nustatė, kad ta UAB registruota, tačiau A. J. patarė pagal tą sutartį automobilio nesinuomoti, nes sutartis jam kėlė abejonių. Tačiau, kiek žino, A. Š. keletui mėnesių iš rusakalbio vyriškio (kiti jo duomenys – apie 35 metų amžiaus, visiškai plikas, apie 170 cm ūgio, stambaus sauso sportiško kūno sudėjimo) buvo išsinuomavęs džipą, jei gerai pamena, „Mitsubishi“. Dar su UAB “(duomenys neskelbtini)” susidūrė tada, kai A. Š. pasiskundė, kad rusakalbis pristatė netvarkingą atliktų darbų aktą. Kažkurio pokalbio metu išsiaiškino, kad V. R. taip pat žino UAB “(duomenys neskelbtini)”. Tada jis V. R. paprašė sutvarkyti atliktų darbų aktą, tačiau pokalbis ir liko pokalbiu (b. l. 103-104, t. 2).

Kaip matyti, šiuose parodymuose T. J. nieko neparodo apie kokį nors savo dalyvavimą automobilio nuomos istorijoje. Nieko tikslaus jis neparodo ir apie automobilį išnuomavusį asmenį bei apie nuomos objektą, teigdamas, kad tai buvo džipas, lyg tai, „Mitsubishi“.

Pirmosios instancijos teisme jis jau parodė, kad padėjo A. Š. išnuomoti iš savo pažįstamo R. I. , kuris šiuo metu yra žuvęs, automobilį „Mitsubishi Pajero“. Automobilį A. Š. su visais dokumentais atvarė asmuo vardu (duomenys neskelbtini), kuris liepė visus reikalus dėl automobilio eksploatavimo bei sandorio įforminimo derinti su R. I. . Jis skambino R. I. dėl sutarties sudarymo, tačiau šis sakė, kad yra Vokietijoje ir kad visus dokumentus įformins vėliau. Maždaug po 4-5 mėn. (duomenys neskelbtini) automobilį atsiėmė ir klausė dėl pinigų, tačiau grynų pinigų jam niekas negalėjo duoti. R. I. jo prašė surasti tarpininką, kuris galėtų įforminti automobilio nuomos sutartį. Tuomet jis paskambino A. P. , pasakė kad reikia tarpininko apiforminti automobilio nuomos sutarčiai. A. P. jam davė V. R. telefono numerį. Jis paskambino V. R. , kuris sakė, kad gali įforminti sutartį per statybų įmonę. Jis davė A. R. telefono numerį ir nežino tiksliai kaip toliau buvo forminami dokumentai. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visus pinigus. T. J. parodė, kad pats tik norėjo padėti A. Š. ir jokių pinigų nėra gavęs.

Pirmosios instancijos teisme paklaustas, kodėl anksčiau nesakė apie R. I. , T. J. paaiškino, kad taip darė dėl to, kad šis žuvęs (b. l. 17-19, t. 4). Toks paaiškinimas nėra įtikinantis, nes nieko nusikalstamo apie R. I. T. J. net ir nutaręs duoti apie jį parodymus, nepapasakojo. Be to, T. J. pozicija ir nenuosekli, nes pirmosios instancijos teisme jis jau nutarė duoti parodymus ir apie R. I. , nors tai daryti anksčiau tariamai kliudžiusios sąlygos, nepasikeitė.

Apeliacinės instancijos teisme T. J. papildomai parodė apie tokią aplinkybę, kad tas nuomotas automobilis buvo jo pažįstamo Seimo nario G. B. . Jis parodė tą automobilį matęs, net važinėjęs juo. Paklausus apie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie jau buvo cituoti šioje nutartyje, skirtumų nuo teismuose duotų parodymų priežastis, T. J. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus siekė apsaugoti G. B. reputaciją nuo spaudos landumo ir galimo sukompromitavimo (b. l. 85, t. 4).

Ir šiuo atveju, kaip ir jau buvo vertinant parodymus apie R. I. , apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia T. J. pozicija nėra nei įtikinama, nei nuosekli. Pateiktuose parodymuose kalbama, kad automobilis išnuomotas G. B. apie tai nežinant, taigi, juose išvis nėra jokių G. B. nei kaip asmenį, nei kaip Seimo narį kompromituojančių duomenų, todėl visiškai nesuvokiama, kodėl T. J. nuo pat 2005-10-05 (iš jo parodymų seka, kad jau tą dieną vykusios apklausos metu T. J. suvokė, kad nuomotas automobilis buvo G. B. ) iki posėdžio apeliacinės instancijos teisme 2009 metais nutylėjo tokią esminę informaciją. Taip pat nesuvokiama, kodėl tą pačią informaciją jis vis tik nutarė atskleisti, jau nebebijodamas pakenkti G. B. , kuris ir šiuo metu užima ne mažesnes pareigas kaip ir anksčiau.

Šie duomenys duoda pagrindą nuteistųjų aiškinimus apie konkretaus automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą atmesti kaip nepagrįstus ir kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad iš visų byloje apklaustų liudytojų, tarp kurių buvo ir nemaža UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tik vienas E. R. patvirtino matęs, kad A. Š. naudojosi tokiu automobiliu. Jo parodymais pirmosios instancijos teismas nepatikėjo, atkreipęs dėmesį į tai, kad šis liudytojas, parodęs, kad domėjosi tuo automobiliu, nes pats ruošėsi pirkti panašų, negalėjo pasakyti, kiek tas automobilis turi sėdimų vietų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai galutinei išvadai apie šio liudytojo parodymų patikimumą, papildomai atkreipdama dėmesį į dar vieną aplinkybę E. R. parodymuose. Jis parodė, kad „šitas automobilis, kuriuo mane vežė Š., buvo varomas 4 ratais, kadangi mačiau, jog buvo pavarų perjungėjas“. Toks visų 4 varančiųjų ratų sistemos buvimo nustatymas duoda pagrindą abejoti, kad šis liudytojas išvis turi supratimą apie automobilius, nekalbant jau apie konkretų visureigį, ir jo teiginiai apie domėjimąsi tokios kategorijos automobiliais nėra įtikinantys.

Liudytojas nurodo tą automobilį matęs apie 2 mėnesius, tačiau, kaip minėta, joks kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas to automobilio nematė, o tai taip pat duoda pagrindą abejoti šio liudytojo parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. parodė, kad jį naudojantį tą automobilį turėjo matyti liudytojas A. K. (b. l. 84, t. 4). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo viena iš komandų, kurie 2003 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesiais atliko matavimo darbus pagal sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Tokiems darbams paprastai naudojami visureigiai, buvo kalbos, kad ir A. Š. nuomosis automobilį. Tačiau liudytojas parodė, kad jam neteko laukuose susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ir kokias transporto priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo, jis nežino (b. l. 91-92, t. 4).

Liudytojas A. K. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atliko darbus, kurie buvo numatyti 2003-08-14 paslaugų pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-56, t. 3). Tą pačią aplinkybę 2009-09-02 posėdyje patvirtino ir kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusi liudytoja E. A. (b. l. 120, t. 4). Kiti įrodymai tokio teiginio pagrįstumu abejoti taip pat neduoda pagrindo. Tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad šioje sutartyje numatytiems darbams atlikti buvo naudojamas automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs G. B. žinioje, arba koks nors automobilis, kurį valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atmetus kaip nepagrįstą nuteistųjų aiškinimą apie konkretaus automobilio nuomą ir nesant duomenų apie kokio nors kito automobilio nuomą, yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. matavimo darbams atlikti išvis jokio automobilio nesinuomojo, yra teisinga.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino specialisto išvadą Nr. 5-1/23. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų – liudytojų S. G. , V. R. , S. K. parodymų, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Tai nurodyta ir apeliaciniame skunde ginčijamoje specialisto išvadoje. Šioje išvadoje, teigiant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos realiai nevykdė, remiamasi pateikta užduotimi bei liudytojų apklausos protokolais (b. l. 106, t. 1). Nagrinėjant apeliacinį skundą teismui buvo pateikta atestuotos auditorės Laimutės Kazlauskienės 2009-03-03 konsultacinė išvada, kurioje, be kita ko, teigiama, kad remiantis vien liudytojų apklausos protokolais ir apskaitos registrų duomenimis, atsakyti į klausimą, ar realiai yra įvykusi ūkinė operacija, nurodyta PVM sąskaitoje - faktūroje (automobilio nuoma, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“), negalima. Išvadoje taip pat nurodyta, kad reikėtų atlikti kitas procedūras, kurios leistų įsitikinti, ar PVM sąskaitoje faktūroje ir darbų priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti, pavyzdžiui ar yra kokie nors aprašymai, brėžiniai, matavimai, nuotraukos, pervežti kroviniai ar pan. Patikrinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį. Galima būtų patikrinti, koks tolesnis priėmimo perdavimo akte nurodytų darbų ar paslaugų panaudojimas, tai yra, ar vyko kokia nors vėlesnė įmonės veikla, susijusi su informacijos ar produktų, gautų pagal nurodytas sąskaitas, panaudojimu. Jei patikrinimą atliekantis auditorius ar kitas specialistas neturi tos srities, kurios darbai buvo atlikti, žinių, kad galėtų įsitikinti, ar jie buvo atlikti, jis turėtų pasitelkti tos srities ekspertus tam, kad galėtų įsitikinti, ar nurodyti darbai tikrai buvo atlikti (b. l. 102, t. 4). Teisėjų kolegija nesutinka su šia konsultacine išvada. Iš tiesų, vien tokie duomenys, kuriais disponavo specialistė atlikdama tyrimą ikiteisminio tyrimo metu, galėjo būti ir nepakankami išvadai tuo metu, tačiau, kaip jau minėta, liudytojai tokius pat parodymus davė ir apklausiami teisme. Tai leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytos specialisto išvados teiginiai, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios realios veiklos nevykdė, yra teisingi. O konsultacinėje išvadoje rekomenduojami atlikti tyrimo veiksmai, kuriais būtų ieškoma veiklos (šiuo atveju – automobilio nuomos) rezultatų, jokio aiškumo bylai neduotų, nes ir taip aišku, kad matavimo darbai, kuriuos turėjo pagal sutartį atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra padaryti, tačiau tai neįrodo, kad tam buvo nuomojamas transportas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (to, beje, apeliantai jau ir patys neteigė apeliaciniame teisme duodami parodymus), arba iš fizinio asmens – G. B. , kas jau anksčiau yra paneigta šioje nutartyje. Tuo pačiu teisingos ir remiantis teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, specialisto išvadoje padarytos išvados, kuriomis ir remiamasi skundžiamame nuosprendyje.

V. R. parodymai patvirtina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą LEB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” realiai jokių darbų bendrovei „(duomenys neskelbtini)” neatliko. Duomenis, kurie įrašyti į minėtą PVM sąskaitą - faktūrą ir atliktų darbų aktą jam pateikė kaltinamasis T. J. , o jis šiuos duomenis perdavė S. K. , kuris suorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitos - faktūros atspausdinimą. Gavęs suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitą - faktūrą, atliktų darbų aktą jis galėjo atsispausdinti pats ir šiuos dokumentus perdavė T. J. . Gavęs suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas suorganizavo šių dokumentų pasirašymą. ir įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, o taip pat suorganizavo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” bankinės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)” bankinę sąskaitą, esančią AB „Bankas Snoras”, 2004-01-13 būtų pervesta 36 835 Lt. Pervedus minėtus pinigus, S. K. nukreipė pinigus į kortelinę sąskaitą, iš kurios E. L. juos jau kortele nuėmė grynais. Nuėmus pinigus grynais, S. K. pasiliko apie 3746 Lt, nes buvo sutarta, kad už „išgryninimą” kaip mokestis bus imama beveik visa PVM suma, tai yra 12 procentų nuo visos sumos, o likusius pinigus, t. y. 33 089 Lt, tikslaus laiko kada neprisimena, jis pats atidavė atgal T. J. , kuris savo ruožtu turėjo juos perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui.

Šie parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie reikalingumą atskirai tirti UAB „(duomenys neskelbtini)”, siekiant nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai buvo išgryninti ir perduoti V. R. , o po to nuteistiesiems.

Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad į jį kreipėsi T. J. , prašydamas sutvarkyti automobilio nuomos dokumentus. Iš T. J. pasakojimo suprato, kad pastarojo pažįstami nuomojosi automobilį, tačiau, kad būtų galima sutvarkyti buhalterinius dokumentus, įteisinti transporto paslaugas, buvo reikalinga sąskaita - faktūra. Pats liudytojas nurodo to automobilio nematęs. Tada jis suvedė T. J. su V. R. .

Liudytojas S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo kontroliuojama firma, kai į jį kreipėsi jo pažįstamas V. R. , prašydamas parengti sąskaitas – faktūras. Vykdydamas šį prašymą, jis rengė dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios UAB duomenis jam perdavė V. R. , o jis per E. L. organizavo dokumentų išrašymą, neva ši UAB pirko kažkokias paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paruoštus dokumentus pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jis toliau pervedė gautus pinigus į kitą sąskaitą, o E. L. išgrynino tuos pinigus. Po to tie pinigai atsidūrė pas V. R. .

S. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, esantys b. l 57-58, 60-61, t. 2, yra teisingi (b. l. 45, t. 3). Iš šių parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu perklausęs telefoninį pokalbį, 2007-06-05 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) priede pažymėtą Nr.3, S. K. paaiškino, kad šis pokalbis vyko tarp jo ir V. R. . Pokalbio metu V. R. sakė, kad siunčia faksą su atliktų darbų aktu. Perklausęs telefoninį pokalbį, 2007-06-05 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) priede pažymėtą Nr.6, S. K. paaiškino, kad šie pokalbiai vyko tarp jo ir V. R. . Pokalbio metu tarėsi dėl susitikimo. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad šių liudytojų parodymuose nėra jokių duomenų apie nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Tas pats pasakytina ir apie apeliacinio skundo teiginius, kad nuosprendyje išvardinti daiktai - iš E. L. paimti spaudai, įgaliojimai, kreditinės kortelės, telefonas; iš S. K. , V. R. paimti telefonai, SIM kortelės; protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo - jokios įrodomosios reikšmės neturi, todėl negali būti pateikiami kaip įrodymų visuma. Atskirai paimti šie daiktai gali ir neatrodyti kaip svarbūs įrodymai, tačiau sugretinus juos tarpusavyje bei su minėtų asmenų parodymais apie jų vaidmenį padarant atskirus veiksmus, apie jų bendravimą tarpusavyje, šie daiktai kaip visuma yra nuteistųjų kaltės įrodymas.

Minėtų liudytojų parodymus atitinka ir bylos dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos išrašas (b. l. 87, t. 1), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra (b. l. 85, t. 1), protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir prie jo esančios telefoninių pokalbių suvestinės (b. l. 168-177, t 1), UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko operacijų suvestinė (b. l. 178-179, t. 1). Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas ištyrė bei išanalizavo ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad remiantis suklastotais dokumentais – UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita - faktūra Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Š. nurodymu pervedė 36 835,35 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o vėliau E. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais pinigais ir perdavė V. R. , o šis per T. J. , be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, perdavė A. Š. . Tai, kad nuteistieji patys nepažinojo S. K. , E. L. , S. G. nekeičia jų veikos vertinimo, nes ryšys tarp šių asmenų ir nuteistųjų yra nustatytas iš V. R. parodymų. O tai, kad dalis liudytojų, kurie minimi ir apeliaciniame skunde, nežinojo ir neparodė apie neteisėtus nuteistųjų veiksmus, nepaneigia kitų nuteistųjų kaltės įrodymų ir teismo išvadų nekeičia.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad niekas nepatvirtino, kad A. Š. gavo pinigus iš T. J. . Iš dalies tai tiesa, tokios aplinkybės niekas nepatvirtino matęs. Tačiau vertinant įrodymus kaip visumą, ypač įvertinant tai, kad automobilio nuoma buvo fiktyvi, o A. Š. pasirūpino, kad pagal suklastotus dokumentus būtų pervesti pinigai tariamai paslaugas teikusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskui didžioji dalis išgrynintų pinigų buvo perduoti T. J. , per kurį ir buvo tvarkomi visi šie reikalai ir kuris buvo tarpininkas tarp A. Š. ir V. R. , galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog A. Š. pasisavino 36 835,35 Lt, priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra pagrįsta ir teisinga. Tą aiškiai patvirtina ir liudytojo A. U. parodymai apie tai, kad iškviestas pokalbiui apie tuos įvykius, A. Š. paaiškino, kad buvo padaryta „afera“ ir kad bus už tai atlyginta (b. l. 47, t. 3).

Atestuotos auditorės E. J. konsultacinėje išvadoje Nr. 16-012/2009 atsakant į klausimą, ar pasikeistų 2006-02-02 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, jeigu automobilio subnuoma yra realiai įvykusi, tačiau nėra aiškiai nustatytos automobilio savininko ir įmonės, kuri yra įvardinta subnuomotoju subnuomos sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)" tarpusavio santykius reglamentuojančios sutartys bei kokios aplinkybės turi būti nustatytos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos pagal byloje esančią sąskaitą - faktūrą būtų laikomos nepagrįstomis, nurodyta, jog išvada iš esmės pasikeistų (tokiu atveju - būtų priešinga, nei yra), jeigu būtų įrodyta, kad automobilio subnuoma realiai įvyko ir automobilis buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)" veikloje, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)" perdavė automobilį, o nuomininkas nežinojo apie sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Auditorė taip pat pažymi, kad Europos teisingumo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostata yra tokia, kad teiginys, kad pirkėjas galėjo ir turėjo įsitikinti kaip paslauga suteikiantis asmuo vykdo savo mokestines prievoles turi būti pagrįstas. Specialisto išvada padaryta remiantis pagrindine nuostata, kad darbai ir paslaugos neatlikti, o PVM sąskaitoje - faktūroje įrašyti žinomai melagingi duomenys. Paneigus šią nuostatą, PVM sąskaita - faktūra būtų reali, t.y. už atliktas paslaugas. Tokiu atveju ši PVM sąskaita - faktūra gali būti teisėtai įtraukta į buhalterinės apskaitos registrus. Turėtų būti nustatyta pagrindinė aplinkybė ar sandoris nėra įvykęs, kad realiai automobilis nebuvo perduotas ir naudojamas įmonės veikloje, o sandoris yra apgaulingas, siekiant mokestinės ir finansinės naudos (b. l. 107, t. 4).

Šioje konsultacinėje išvadoje atsakant į klausimą, ar teisinga mokestinių ir finansinės apskaitos santykių prasme teigti, jog dėl to, kad ūkio subjektas veiklos nevykdė, ūkinė operacija, kuria šis subjektas suteikia daikto subnuomą kitam asmeniui, nėra realiai įvykusi, nurodyta, kad, jeigu ūkio subjektas veiklos nevykdo, tai nereiškia, kad jis negali sudaryti subnuomos sandorio ar teikti kitų atsitiktinių paslaugų (b. l. 108, t. 4).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau minėtus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei iš ko nors kito automobilio nesinuomavo, šių konsultacinės išvados teiginių nelaiko turinčiais įtakos nustatytų faktų vertinimui ir konstatuoja, kad 2006-02-02 specialisto išvados teiginiai, kad PVM sąskaitoje - faktūroje įrašyti žinomai melagingi duomenys, lieka nepaneigti.

Atestuotos auditorės Laimutės Kazlauskienės konsultacinėje išvadoje atsakant į klausimą, ar turėtų įtakos 2006-02-02 specialisto išvadai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai gavo išvadoje minimas automobilio nuomos paslaugas ir kaip ši aplinkybė, jei būtų nustatyta, pakeistų išvadą, nurodyta, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai gavo išvadoje minimas automobilio nuomos paslaugas, tai išvadoje nebūtų pagrindo teigti, kad ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir įmonė nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM bei padidino savo sąnaudas (b. l. 101, t. 4). Ir šis konsultacinės išvados teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, nes kaip jau minėta, automobilio nuomos faktas paneigtas. Be to, negalima sutikti ir su auditorės teiginiu, jog vien nuomos fakto buvimas neleistų teigti, kad ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir įmonė nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM bei padidino savo sąnaudas, nes net ir tuo atveju (ko šioje byloje nėra nustatyta, o atvirkščiai – yra paneigta), jei nuoma buvo, nebūtų galima laikyti jog dokumentuose nurodyta teisinga informacija apie ūkinę operaciją, kadangi skirtųsi arba išvis nebūtų nustatyta sutarties viena iš šalių, be to, būtų nenustatyta nuomos apimtis, objektas, paslaugų vertė.

Išdėstyti motyvai patvirtina, kad A. Š. veiką, kuria buvo pasisavintas svetimas turtas, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o T. J. veiką, kuria buvo padėta A. Š. pasisavinti jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 36 835,35 Lt.- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

Apeliantai pagrįstai nuteisti ir už kitas veikas, susijusias su jau minėtu turto pasisavinimu.

A. Š. veika suklastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą, tinkamai kvalifikuota pagal veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

A. Š. ir T. J. veika, kuria panaudojant suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą - faktūrą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą ir įtraukiant šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją už 2003 m. gruodį, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyjant teisę į 5618,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikinant prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Abiejų nuteistųjų veika, kuria, panaudojant tuos pačius suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 4682,45 Lt pelno mokesčio, taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai patvirtino metinį balansą už 2003 m. nešalina veikos baudžiamumo, nes šia veika žala padaryta valstybei, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pastarojo pozicija įtakos veikos baudžiamumui neturi. Tas pats pasakytina ir apie tą apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad balansas buvo pateiktas VMI ir patikrinus priimtas. VMI tokioje stadijoje nėra pajėgi iš karto nustatyti ar visi pateikti duomenys yra teisingi, o tyrimas šioje byloje pradėtas tik 2007 m. (b. l. 12, t. 1).

A. Š. veika, padaryta suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Jo veika, padaryta suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno deklaraciją už 2003 m., taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Jo veika, padaryta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitą – faktūrą Serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB “(duomenys neskelbtini)” 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros pagrįstai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas ir teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant apeliacinį skundą gautoje atestuotos auditorės E. J. konsultacinėje išvadoje teigiama, kad viena PVM sąskaita – faktūra negali taip reikšmingai įtakoti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Galima eliminuoti su šia sąskaita susijusius įrašus iš apskaitos registrų ir būtų nustatyta įmonės veikla be šioje sąskaitoje nurodytų išlaidų (b. l. 106-108, t. 4). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia išvada, nes vadovaujantis tokia logika, kaip tai nurodyta konsultacinėje išvadoje, neturėtų būti laikoma nusikalstama veika ir didesnio, gal net ir labai didelio kiekio PVM sąskaitų faktūrų ar kitų ūkines finansines operacijas atspindinčių suklastotų dokumentų įtraukimas į apskaitą, kadangi išaiškinus suklastojimo faktą, nustačius, kad tam tikros operacijos realiai nevyko, galima atlikti matematinius veiksmus ir atmetus klaidingus duomenis, gauti teisingą rezultatą. Toks vertinimas iškreiptų buhalterinės apskaitos įstatymų reikalavimus ir todėl negali būti priimtinas. Nelaikytina kliūtimi A. J. atsakomybei už šią veiką ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. 5-1/23 nėra specialistės atsakymo, ar atlikus UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pagal nurodytus pažeidimus galima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklą, įvertinti turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, taip pat ar buvo trukdoma iš dalies nustatyti tikrosios UAB “(duomenys neskelbtini)” 2003 m. veiklos, jos ūkinės komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatus bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Toks klausimas specialistei pavedant atlikti tyrimą nebuvo pateiktas. Tačiau šis klausimas buvo užduotas dar ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-20 ir specialistė atsakė, kad dėl nurodytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” 2003 m. veiklos, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 162-163, t. 1). Tokią pat išvadą specialistė G. K. pateikė ir apeliacinės instancijos teisme (b. l. 86-87, t. 4). Ji pagrindė savo išvadą, paaiškindama, kad, kai pinigai sumokami pagal tikrovės neatitinkantį dokumentą, iškreipiamas tikrasis vaizdas apie įmonės ūkinę veiklą. Nesutikti su specialistės teiginiais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Jais vadovaujantis konstatuojama, kad ir pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį A. J. nuteistas pagrįstai.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes neturėjo Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikyti subendrindamas už konkrečias veikas paskiriamas bausmes, tačiau nesant tuo klausimu apeliacinio skundo, ši klaida netaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. Š. ir T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Violeta RažinskaitėKęstutis Jucys