Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d. apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į kriaušę. Po eismo įvykio sudegė automobilis, apdegė kriaušė, gesinant automobilį išvažinėta veja. Vairuotojui D. K. po eismo įvykio nustatytas vidutinis 2,37 promilių girtumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. važinėjo su draugais. Nuvažiavus į parduotuvę, sutiko O. S., kuris buvo išgėręs. Jis prisijungė prie kompanijos. Toliau visi važinėjo. O. S. apie 05.00 val. paprašė parvežti jį namo. Parvežus O. S. namo, jis pasiūlė kartu su juo išgerti. D. K. sutiko. O. S. pasiūlė jam nuvažiuoti jam už tvarto, o pats nuėjo į namą. Grįžo už kokių 5–10 min. Ovidijus iš namų atsinešė degtinės. Automobilyje kartu gėrė alkoholį. Toje vietoje ir anksčiau yra vartoję alkoholį. Išgėrus, O. S. išėjo namo, o jis liko mašinoje miegoti. Kartu išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Alkoholį gėrė B. B. kieme, kadangi nenorėjo kelti triukšmo. Automobilis stovėjo prie kriaušės, iki kriaušės buvo apie 10 centimetrų, automobilis medžio nelietė. Vėliau automobilis iš niekur nieko užsidegė. O. S. tėtė ištraukė jį iš degančios mašinos, taip pat paskambino ugniagesiams. Pats miegojo mašinoje, nejautė, kad automobilis dega. Suprato, tik kai jį ištraukė. Apdegė jo kakta bei ranka. Degė automobilio priekis, ugnis plito į vidų. Medis nebuvo apgadintas, jis yra tik aprūkęs nuo gaisro. Automobilio ženklas galėjo nukristi dėl to, kad ugniagesiai atlupo kapotą. Grįžęs namo alkoholio daugiau nevartojo. Automobilio spynelė buvo keista prieš dieną, laidai buvo atvirti, galėjo dėl to kilti gaisras. B. B. atlygino padarytą žalą.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad D. K. pripažino, kad automobilyje, kartu su O. S. įvykio naktį gėrė alkoholį. Svarbi ta aplinkybė, kad D. K. buvo vartojęs alkoholio ir sėdėjo už automobilio vairo. Mano, kad gaisras yra būtent eismo įvykio pasekmė, kuomet D. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kriaušę. Kokį atstumą D. K. pavažiavo esmės neturi. Faktas, kad automobilis buvo vairuotas. Pagal įvykio vietos nuotraukas matyti, kad atstatant automobilio mechanizmą turėjo būti atsitrenkimas, nes gaisras prasidėjo nuo priekio. Tikėtina, kad atsitrenkus į kriaušę lūžo automobilio priekinės dalys, kurios pažeidė elektros instaliaciją ir todėl prasidėjo gaisras. Teigia, kad ta aplinkybė, kad ant vaismedžio nesimato jokių sužalojimų nuo atsitrenkimo, neesminė, kadangi visi medžio sužalojimai nudegė gaisro metu. Dėl šių priežasčių mano, kad yra pakankamai įrodymų , kad D. K. neblaivus vairavo automobilį ir atsitrenkė į medį, dėl ko ir kilo gaisras. D. K. kaltę dėl sugadinto vaismedžio patvirtina ir tai, kad jis pats, geranoriškai atlygino B. B. padarytą žalą.

Liudytojas policijos pareigūnas S. T. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, kad sudegė automobilis, galimai yra eismo įvykio požymių. Atvykus į įvykio vietą, rastas sudegęs automobilis. Buvo apklausti liudininkai – kiemo kuriame įvyko eismo įvykis savininkė bei gretimame name gyvenusi šeima, tarp jų ir O. S., kuris, kaip paaiškėjo, tą rytą buvo kartu su D. K.. Apdegęs automobilis stovėjo prie medžio. Pastebėjo, kad visas automobilio priekis nudegęs, likę tik lonžeronai. Atstumas tarp lonžeronų iki medžio buvo apie keturi centimetrai. Į šių centimetru plotį, norint sutalpinti visas sudegusias automobilio priekines dalis: radiatorių, groteles, buferį, rėmą, nebeliktų vietos, todėl mano, kad turėjo būti smūgis į medį, nes minėtos dalys į tokį atstumą nesutilptų. Ant medžio nematė smūgio pėdsakų, kadangi medis apdegęs. D. K. po įvykio jam iš pradžių pasakojo, kad juos vežiojo kitas blaivus asmuo, o ne jis. Apklausus D. K. minėtą asmenį, tai nepasitvirtino. O. S. sesuo po įvykio jam nurodė, kad D. K. po langais su broliu gėrė jų kieme, po ko brolis grįžo namo miegoti, o D. K. išvažiavo. Jo mašiną policija ir rado toje vietoje, kuria kryptimi ji nurodė nuvažiavusį automobilį. Nuotraukoje užfiksuoti nukritę numeriai greičiausiai nuo automobilio galo, kadangi priekiniai sudegę. Sutinka, kad įvertinus liniuotės plotį, nuo medžio iki lonžeronų galėjo būti apie 7 centimetrų atstumas.

Liudytoja policijos pareigūnė V. L. parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. 19.13 val. gavo iškvietimą dėl sudegusio automobilio. Nuvažiavus į eismo įvykio vietą, rado visiškai sudegusį automobilį, o prie pat jo sudegusį medelį. Po įvykio ji bendravo su D. K. ir visais ankščiau minėtais liudininkais. D. K. iš pat pradžių po įvykio parodė, kad vairavo kiti asmenys, ne jis. Po to jau teigė, kad jie su O. S. prie kriaušės gėrė, bet jis niekur nevažiavo, tiesiog užmigo. Apklaustas O. S. sakė, kad alkoholį jie vartojo ir prieš įvykį ir po jo. Nurodė, kad gėrė (duomenys neskelbtini) sodyboje. Po to jis nuėjo miegoti, o draugas išvažiavo namo. Kaip galimo eismo įvykio žymes liudininkė įvardijo subyrėjusias priekines automobilio dalis, ant medelio žymių nesimatė, kadangi jis buvo sudegęs.

Liudytoja B. B. parodė, kad atsikėlusi sau įprastu laiku, apie 6.30 val., ji išėjo į lauką ir pamatė, kad tarp ūkinių pastatų stovi automobilis su degančiais žibintais. Mašina stovėjo prie medžio, nejudėjo. Į ją automobilis stovėjo galu. Staiga automobilis pradėjo degti, poškėti. Pasirodė ugnis. Ji išsigando, kad neužsidegtų ūkiniai pastatai. Nubėgo pas kaimynus (duomenys neskelbtini) Kaimynas A. S. ištraukė automobilyje buvusį žmogų. Negirdėjo, kada automobilis įvažiavo į jos kiemą. Apdegė kriaušė, išvažinėjo veją. Padaryta žala jai atlyginta. Pretenzijų D. K. neturi.

Liudytoja G. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. ji matė, kaip D. K. apie 04.00 val. namo parvežė jos brolį. Brolis trumpam užėjo į namus, po to vėl išėjo į lauką, ir jie abu su D. K. nuvažiavo į B. B. kiemą. Nematė, ar D. K. buvo išgėręs. Nežino, ar B. B. kieme brolis su D. K. gėrė. Kai brolis namo grįžo antrą kartą, ji girdėjo, bet nežino, kokia buvo valanda. Kai D. K. ištraukė iš degančio automobilio, pastebėjo, kad jis buvo neblaivus. Nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis svirduliavo.

Liudytojas O. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. jis išgėręs ėjo namo pėsčias, kai susitiko D. K., kuris pasiūlė parvežti jį namo. Kai D. K. jį parvežė, pasakė šiam, kad važiuotų į kaimynės B. B. kiemą. Savo kieme būti nenorėjo, lojo šunys. Sustojo už tvarto apie penkis metrus. Nuėjo į namus, atsinešė butelį alkoholio. Alkoholį gėrė D. K. automobilyje. Po to jis nuėjo namo. D. K. liko mašinoje, matyt jame užmigo. Į įvykio vietą po to jis atėjo tik sudegus mašinai, kai D. K. buvo ištrauktas iš jos. Apklaustas pareigūnų, nurodė, kad alkoholį gėrė kaimynų kieme.

Liudytoja L. S. parodė, kad gulėdama savo lovoje išgirdo ūžesį ir pamatė mašinos šviesas. Po kurio laiko mašina nuvažiavo. Išgirdo, kaip trinktelėjo lauko durys. Po to durys dar kartą trinktelėjo. Pamanė, kad grįžo ir vėl išėjo sūnus Ovidijus. Apie 5–6 val. atėjo kaimynė B. B. ir pranešė, kad jos kieme gaisras. Vyras iškvietė gaisrininkus ir pats nubėgo į įvykio vietą. Kai atėjo į įvykio vietą, D. K. jau buvo ištrauktas iš automobilio, mašina dar degė atvira liepsna. Iš pažiūros matėsi, kad jis buvo neblaivus. Kai po įvykio ji kalbėjo su savo sūnumi, sūnus jai pasakė, kad jie su D. K. gėrė. Sūnus O. S. galėjo turėti namuose alkoholio. Paaiškino, kad įvykio vietoje įvažiavimas sudėtingas, siauras, todėl neblaiviam įvažiuoti būtų buvę labai sudėtinga, tuo labiau, kad buvo sniego. Tarp tvarto ir kluono pastatų labai nedidelis tarpas, dar sudėta rietuvės malkų. Norint atvažiuoti į įvykio vietą reikia užsukti apie 45 laipsnių kampu. Šiuo atveju labai gražiai, lygiai įvažiuota. Todėl ji negalvoja, kad neblaivus žmogus galėtų į įvykio vietą įvažiuoti. Tarp jų ir B. B. namų kelio nėra, namus skiria tik pievelė.

Liudytoja I. M. parodė, kad ji yra priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnė, kuri tyrė šį gaisrą. Įvykis įvyko šeštadienį. Šiomis savaitės dienomis budėjimai nevykdomi ir jai apie tai, kad įvyko gaisras nebuvo pranešta. Atvykus pirmadienį į darbą, pamatė duomenis, kad 2018 m. lapkričio 17 d. įvyko gaisras. Buvo praėję dvi dienos. Pranešėjo numeris neužfiksuotas, buvo pateiktas D. K. numeris, bet prisiskambinti visą dieną nepavyko, tik posėdžio dieną sužinojo, kad jis tuo metu buvo ligoninėje. Taip pat buvo duotas P. B. numeris, kuris nurodytas, kaip sodybos savininkas. Susisiekus su juo, jis teigė, kad įvykio metu sudegusio automobilio jo sodyboje jau nėra, vairuotojo, kuris vairavo automobilį nepažįsta. Todėl ji padarė išvadą, kad į sodybą neverta važiuoti, nes neesant automobilio, gaisro aplinkybių tirti negali. Buvo žinoma iš ugniagesių, kurie tuo metu dirbo, kad automobilis buvo įvažiavęs į medį, jie padarė tokią prielaidą, kad tai labiausiai tikėtina gaisro priežastis. Todėl tokią išvadą padarė ir ji. Automobilis galėjo staiga užsidegti. Jeigu automobilis įvažiavo į medį, tada po variklio skyriumi buvo smūgis ir galėjo po truputį plisti liepsna ir atsirasti ugnies pliūpsnis, sprogimas. Tačiau sprogimas galėjo būti ne tik nuo smūgio, bet ir dėl elektros instaliacijos gedimo. Skiriasi tuo, kad dėl elektros instaliacijos gedimo automobilis užsiliepsnoja ne taip staigiai, iš pradžių būna ilgas rusenimas, tik po to pradeda degti, gali užsidegti ir neužvestas automobilis. Nurodo, kad ji specialios automobilio apžiūros nėra atlikusi, jokių apžiūros aktų nėra. Pas juos yra tokia sistema, kur yra suvedama kortelė iš bendrojo pagalbos centro, kurioje būna nurodyta, kas vyko, kur vyko, kas savininkas, kas dalyvavo įvykyje ir panašiai. Vien iš nuotraukų konstatuoti tikslios gaisro priežasties negalima, tam reikėtų daryti automobilio ekspertizę.

Iš A. S. apklausos protokolų matyti, kad jis parodė, kad jo sūnų O. S., vėliau sudegusiu automobiliu „BMW“ parvežęs D. K., alkoholinius gėrimus su sūnumi gėrė jo uošvei G. K. priklausančios sodybos kieme. Sūnus po to parėjo į namus ir atsigulė miegoti, o jį parvežęs D. K. išvažiavo. Kaip jis pateko į kaimynės B. B. kiemą pasakyti negali, nematė. O. S. jokių alkoholinių gėrimų iš namų nenešė ir kaimynės kieme su D. K. jų negėrė. Kad kaimynės B. B. kieme dega automobilis, jam pranešė pati minėta kaimynė. Jis greitai nubėgo į jos kiemą už tvarto ir pamatė, kad dega automobilis, kuris priekiu buvo įsirėmęs į sode augančią kriaušę. Pribėgęs pamatė, kad automobilyje už vairo sėdi žmogus, jį staigiai ištraukė. Bėgdamas į įvykio vietą paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie gaisrą (b. l. 16,19).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 17 d. nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas visiškai sudegęs automobilis BMW525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai atsitrenkęs į medį. Medis buvo visiškai sudegęs. Vairuotojas D. K. buvo visiškai neblaivus. Jis teigė, kad parvežė namo O. S. ir kad pas kaimynus kieme vartojo alkoholinius gėrimus. D. K. nustatytas 2.42 promiliu girtumas, padaryta 100 eurų materialinė žala (b.l. 2).

Autoavarijos vietos schemos matyti, kad įvykio vietos schemoje pažymėtas automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Fiksuotas atstumas nuo automobilio iki medžio 4 cm (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų matyti, kaip po eismo įvykio atrodė automobilis, medis, veja, kiti reikšmingi duomenys (5–11).

Iš išrašo matyti, kad įvykis dėl pagalbos iškvietimo užregistruotas 2018-11-17 07:14 val. (b.l. 18).

Iš B. B. 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškimo dėl padarytos žalos atlyginimo matyti, kad D. K. eismo įvykio metu padarytą žalą B. B. jau atlygino, jam ji jokių pretenzijų neturi (b. l. 29).

Iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateikto akto dėl kilusio gaisro matyti, kad kilęs gaisras lokalizuotas 2018 m. lapkričio 17 d. 6.59 val., o užgesintas 7.02 val. Gaisro metu sudegė visos degios automobilio dalys. Gaisro kilimo priežastis – eismo įvykio pasekmės (63–64).

Iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio D. K. priklausančiame lengvajame automobilyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – eismo įvykio pasekmė (b. l. 65).

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis.

Šiuo atveju, byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad D. K. 2018 m. lapkričio 17 d. apie 05.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į kriaušę, dėl ko sudegė automobilis ir apdegė medis.

D. K. savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. į namus parvežė O. S., su kuriuo B. B. kieme automobilyje gėrė alkoholį. Jo automobilis stovėjo šalia kriaušės medžio, apie 10 cm iki medžio. Išgėrus alkoholį, O. S. nuėjo į namus, o jis užmigo automobilyje. Kai automobilyje kilo gaisras, jis miegojo, kilusio gaisro nejautė. Iš degančio automobilio ištraukė O. S. tėvas. Iš liudytojos B. B. parodymų matyti, kad jai išėjus į kiemą, ji matė šalia medžio stovintį automobilį, degė automobilio žibintai, automobilis nejudėjo. Netrukus automobilis pradėjo degti, poškėti, pasirodė atvira ugnis. Ji nubėgo pas kaimynus kviesti pagalbos. O. S. patvirtino, kad B. B. kieme, automobilyje, kartu su D. K. gėrė degtinę. Baigus gerti, jis nuėjo į namus. D. K. liko automobilyje. Kiti apklausti liudytojai tiesiogiai įvykio nematė.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi, būtini eismo įvykio sudėties požymiai yra padaryta žala (turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei) bei tai, kad transporto priemonė eismo įvykio metu turi judėti. Šiuo atveju žalos požymis yra nustatytas, kadangi buvo padaryta žala B. B. turtui, tačiau kyla abejonė, ar ši žala yra eismo įvykio pasekmė, tai yra ar žala buvo padaryta, transporto priemonei judant. Apklausta liudytoja B. B. matė, kaip užsidegė automobilis. Tačiau ji parodė, kad gaisro metu automobilis nejudėjo. Automobilis stovėjo šalia medžio su įjungtais žibintais. Po to automobilis pradėjo degti, poškėti, pasirodė ugnis. Smūgio garso prieš tai negirdėjo. Policijos pareigūnas S. T. parodė, kad jis įvykio vietoje sudarė Eismo įvykio schemą. Jis padarė išvadą, kad medis sudegė dėl įvykusio eismo įvykio, kadangi atstumas nuo sudegusio automobilio lonžeronų iki medžio buvo tik 4 cm. Tačiau posėdžio metu pareigūnas S. T. patvirtino, kad matuodamas šį atstumą, neįvertino matavimo liniuotės ploto, todėl atstumas gali būti apie 7 cm. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – eismo įvykio pasekmė. Teismo posėdžio metu apklausta pareigūnė I. M. parodė, kad ji pati gaisro įvykio detaliai netyrė, šią išvadą padarė, pasirėmusi ugniagesių paaiškinimais. Gaisras galėjo kilti nuo smūgio, automobiliui atsitrenkiant į medį, taip pat nuo automobilio elektros instaliacijos gedimo. D. K. parodė, kad alkoholį vartojo automobilyje kaimynų kieme, po to jis užmigo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas O. S.. Aplinkybė, kad kaimynų kieme buvo vartojamas alkoholis, yra užfiksuota po įvykio 2018-11-17 policijos pareigūnės V. L. surašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 2).

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad gaisro kilimo priežastis yra D. K. padarytas eismo įvykis, vairuojant transporto priemonę. Visuose bylos rašytiniuose dokumentuose vartojami žodžiai „galimai“, „spėjama“, „tikėtina“. Administracinio nusižengimo bylos rašytinių duomenų nepatvirtina ir liudytojų parodymai, todėl visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. naudai.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į visas aukščiau byloje nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos teisena D. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant D. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti D. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.