Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. 2016 m. lapkričio 16 d., apie 19.52 val., Kaune, vairuodamas automobilį "Ford Galaxy", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas iš A. Juozapavičiaus pr. į kairę, t.y. į Sandėlių g., nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta, jam iš kairės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Sandėlių g. ėjusios pėsčiosios E. M. ir ją sužalojo, padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. lapkričio 16, apie 19.52 val., važiavo draugui priklausančiu automobiliu Ford Galaxy Juozapavičiaus prospektu nuo prekybos centro „Šilas“ link Panemunės. Sankryžoje su Sandėlių gatve jam reikėjo pasukti į kairę pusę. Oro sąlygos buvo blogos, buvo sutemę, šlapdriba. Jis matė, kad priešais atvažiuojantys automobiliai buvo toli, todėl įsitikinęs, kad sukti gali, sulėtinęs greitį jis suko į Sandėlių gatvę. Tuo metu iš Sandėlių gatvės dešine juosta važiavo automobilis, kuris nepristabdęs suko į Juozapavičiaus prospekto dešinę pusę, todėl jam atrodė, kad perėjoje žmonių nėra ir jis pasuko į Sandėlių gatvę. Tačiau dar neįsukęs į Sandėlių gatvę, kur buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, apšvietus automobilio žibintams jis staiga pamatė, kad prie jo automobilio dešinio priekinio kampo yra žmogus. Jis pamatė raudoną paltą ir dešiniu priekiniu buferio kampu kliudė pėsčiąją. Jis sustabdė automobilį, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, nubėgo prie ant gatvės sėdinčios moters, ją pakėlė, paklausė ar reikia nuvežti ją į ligoninę, ji atsakė, kad nereikia. Jis pasodino nukentėjusiąją į automobilį, tuo metu sustojo pakeliui važiuojantys automobiliai, paklausė ar reikia pagalbos. Jis atsakė, kad reikia, ir paprašė iškviesti greitąją, pagalbą ir policiją. Greitai atvyko greitoji pagalba, medikai nustatė, kad lūžo abi nukentėjusios moters kojos, ir išvežė nukentėjusiąją į klinikas. Jis skambino nukentėjusiajai, jos atsiprašė, atlygino jai 1000 eurų neturtinės žalos. Viso civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad dėl šio eismo įvykio galėjo būti padaryta 1500 eurų turtinė žala, draudimas atlygino 2 400 eurų turtinę žalą, mano, kad galėjo būti padaryta 1500 eurų neturtinė žala, draudimas sumokėjo nukentėjusiajai 3000 eurų neturtinės žalos, o jis sumokėjo 1000 eurų neturtinės žalos. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, smerkia save.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-16, apie 19.50 val., ji išėjo iš savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini). Ėjo Sandėlių gatve žiūrint nuo A. Juozapavičiaus pr. kairiuoju šaligatviu. Jai reikėjo grįžti namo, kurie yra Plento g. Ėjo Sandėlių gatve link A. Juozapavičiaus pr. ir priėjusi "Kaukazo" kavinę, kuri yra ant A. Juozapavičiaus pr. - Sandėlių g. kampo, jai reikėjo kirsti Sandėlių g. ir toliau būtų perėjusi A. Juozapavičiaus pr. į kitą pusę. Priėjusi prie pat Sandėlių g. esančios pėsčiųjų perėjos sustojo apsidairyti ir praleisti automobilius, kurie kirto jos ėjimo kryptį. Pravažiavus automobiliams, dar kartą apsidairė ir matydama, kad daugiau automobilių nei iš Sandėlių g. nei iš A. Juozapavičiaus pr. atvažiuojančių nebuvo pradėjo kirsti gatvę. Jai praėjus iki pusės Sandėlių g. staiga jai iš dešinės pusės pajuto stiprų smūgį, iš karto nesuprato kas atsitiko, o po smūgio nukrito ant kelio. Sąmonės praradusi nebuvo, jautė stiprų skausmą dešinėje kojoje. Nukritusi ant žemės pamatė, kad stovi automobilis prie pat jos iš dešinės pusės, todėl suprato, kad jis ją kliudė. Vairuotojas išlipęs iš automobilio pasiteiravo ar ji neužsigavo ir vis primigtinai ją siūlė parvežti namo, tačiau ji atsisakė. Kitų žmonių paragintas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykus medikams ji buvo apžiūrėta ir pristatyta į Kauno klinikas, kur konstatuoti kojos kaulų lūžiai. Vairuotojas po įvykio su ja buvo susisiekęs keletą kartų. Teisė dėl civilinio ieškinio pateikimo jai išaiškinta. Pareiškia civilinį ieškinį 42000 eurų dydžio. Pretenzijų vairuotojui turi (b. l. 51)

2017-04-04 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo nustatyta ir apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), sankryža, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, pateikta fotolentelė su eismo įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 4-9).

2016-11-16 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gavus budėtojo pranešimą, jis patrule G. S. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur perėjoje automobilis Fors galaxy, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perėjoje kliudė moterį. Automobilio vairuotojas M. K. paaiškino, kad jis nepastebėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusios moters, suko iš A. Juozapavičiaus prospekto į sandėlių gatvę ir kliudė nukentėjusiąją E. M., kuri buvo išvežta į klinikas. Vairuotojui buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 11).

2016-11-16 alkotesterio duomenys patvirtina, kad M. K. 2016-11-16, 20.09 nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 14).

2017-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 748/2017(02) nurodyta, jog dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio ir dešinio šeivikaulio galvos lūžimai E. M. susidarė dešinės blauzdos viršutinei daliai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi ir galėjo gautis autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją. Blauzdos kaulų lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).

2016-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad E. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 47).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo M. K. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios E. M. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2016 m. lapkričio 16 d., apie 19.52 val., Kaune, vairuodamas automobilį "Ford Galaxy", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas iš A. Juozapavičiaus pr. į kairę, t.y. į Sandėlių g., nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta, jam iš kairės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Sandėlių g. ėjusios pėsčiosios E. M. ir ją sužalojo, padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo M. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 427,90 eurų turtinės žalos ir 37 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą nukentėjusioji pateikė rašytinę informaciją dėl civilinio ieškinio ir paaiškino žodžiu, kad ji visiškai sutinka su draudimo bendrovės Seesam Insurance AS priskaičiuota ir sumokėta 3 751,05 eurų suma ir likusios civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo ji atsisako, o dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė, kad ji prašė priteisti 37 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis atlygino jai 1 000,00 eurų neturtinės atliginimo, todėl ji prašo priteisti iš kaltinamojo 36 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos iš kaltinamojo M. K..

Nukentėjusioji E. M. neatsargiais kaltinamojo M. K. veiksmais neabejotinai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Kauno filialas atlygini nukentėjusiajai turtinę žalą, todėl nukentėjusioji likusios ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė. Be to, draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Kauno filialas atlygino nukentėjusiajai 3 000,00 eurų neturtinės žalos, kaltinamasis M. K. taip pat atlygino nukentėjusiajai 1 000,00 eurų neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Neatsargiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai E. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, šoką, sumažėjo galimybė bendrauti su kitais asmenimis, jai iki šiol reikalingas gydymas, buvo darytos operacijos, ji iki šiol negali dirbti.

Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol, dėl sužalojimų ji patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, pats kaltinamasis pervedė 1 000,00 eurų neturtinės žalos jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, šiuo metu darbo pajamų neturi. Be to, draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Kauno filialas atlygino nukentėjusiajai 3 000,00 eurų neturtinės žalos. Taigi, viso nukentėjusiajai E. M. atlyginta 4 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusiajai atlyginta 4 000,00 eurų neturtinės žalos, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, darytina išvada, kad pareikštas 36 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiosios sveikatai ir kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad savo noru atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltės forma - nusikalstamas pasitikėjimas.

Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, bedarbis, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, neturi teistumo, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl darytina išvadą, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 21 MGL, tai yra 790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų ir 86 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti M. K. sumažintą bausmę – 14 MGL, tai yra 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 24 ct) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo priimti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. civilinį ieškinį dėl 36 000,00 (trisdešimt šešių tūkstančių) eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo M. K. atmesti.

Įpareigoti M. K. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.