Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-232-278/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-25Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-17Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-25
Bylos Nr.
2A-232-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05017-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
O. P.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-232-278/2012

Teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05017-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 32.1; 33; 121.14; 121.19.6; 121.20; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5903-755/2011 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei O. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. P. nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas-karvidė, kurio užstatytas plotas sudaro 1 790 kv.m ir šį pastatą jis įsigijo nuosavybės teise 2010-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi. Nurodė, kad jam priklausantis pastatas yra atsakovei O. P. nuosavybės teise priklausančiame 4,3500 ha žemės sklype, kuriam nustatytas 0,1790 kv.m servitutas. Teigia, kad nustatytas servitutas jam leidžia tik privažiuoti prie statinio ir naudoti statinį, nes statiniai užima 1 790 kv.m. plotą. Teigia, kad nustatyto servituto nepakanka norint tinkamai naudoti ir eksploatuoti fermą, jo priklausinius. Prašė teismą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011-07-13 įsakymu Nr. 23 VĮ-(14.23,2)-100 nustatytą servitutą ir nustatyti 8 642 ha servitutą, numatant jam priklausančio statinio (unik. (duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančio daikto servituto teisę į 8 642 kv. m. sklypo dalį, suteikiant teisę pastato naudotojui laikyti turtą, statyti laikinus statinius, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti statinį, privažiuoti prie jo, keisti statinio paskirtį, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į statinį, aptarnauti jas bei jomis naudotis, atlikti bet kokius kitus veiksmus sklype, kurie susiję su statinio naudotojo teisėmis valdyti ir naudoti statiniu, juo disponuoti. Nurodė, jog sutinka atsakovei mokėti 438,00 Lt kasmetinę periodinę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė 672 kv.m. dydžio statinių servitutą - teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį. Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti (pakeisti esamą) servitutą nėra tiesiogiai susijęs tik su nuosavybės teise valdomo pastato naudojimu pagal jo paskirtį - patekti į statinius ir jais naudotis, bet juo siekiama, nesant sutartinių santykių, naudotis ir papildoma dalimi atsakovei O. P. priklausančiu žemės sklypu savo ūkininko ūkio poreikių patenkinimui. Teismas darė išvadą, kad ne dėl atsakovės veiksmų ar nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, ieškovas galimai turi nepatogumų, patenkant į garažui naudojamą karvidę. Nurodė, kad įsigyjant statinį, ieškovui buvo žinoma, jog jis pastatytas atsakovei priklausančiame žemės sklype ir tai gali kelti sunkumų naudojantis pastatais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės O. P. suteiktinas papildomas 3 metrų servitutas yra pakankamas ieškovo statinio funkcionalumui bei jo priežiūrai užtikrinti. Kadangi atsakovė neprašė nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo, teismas šio klausimo nesprendė. Atsakovei O. P. sutikus 3 metrais praplėsti esamą kelio servitutą ir nepateikus tokį pakeitimą atvaizduojantį planą, o ieškovui neišreiškus sutikimo, teismas kelio servituto nenustatė. Nurodė, kad ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių dėl galimybių naudotis jam priklausančiais statiniais pagal paskirtį ir patekti į juos naudojantis jau esamais servitutais. Dėl kitų ieškovo S. P. reikalavimų nurodė, jog nesant konkrečių perstatymo, rekonstravimo, komunikacijų įvedimo projektų, negalima spręsti, ar ieškovo teisės yra suvaržomos ir reikalingas servitutas, kuris turi būti konkretus ir įvykdomas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino servituto – teisės svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, nustatymo aplinkybių. Teigia, kad minėtas servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu ir toks aktas yra niekinis ir negaliojantis, nesukeliantis jokių teisinių padarinių – teisių ir pareigų, kylančių iš servituto viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams. Nesutinka su teismo teiginiu, jog, įsigydamas pastatą ant atsakovės O. P. žemės, turėjo tartis su atsakove dėl žemės nuomos ar servituto. Nurodo, jog pastatą pradėjo naudoti daug anksčiau nei atsakovė įsigijo žemę ir ji žinojo apie statinio savininką. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovei siūlė atlyginti už nustatomą servitutą, kad prašomas nustatyti servitutas užimtų tik nedidelę atsakovės žemės sklypo dalį, nevertino jo pateiktos stambiagabaritinės technikos panaudojimo galimybių esant nustatytam servitutui. Nesutinka su teismo išvada, kad gali sudaryti žemės nuomos sutartį su O. P., nes atsakovė nesutiko su jo siūlymu. Teismas nepagrįstai atsisakė leisti pakeisti statinio paskirtį, rekonstruoti, atlikti kitus veiksmus. Nurodo, kad, nustačius servitutą, nereikėtų gauti žemės savininko leidimo kiekvienu atskiru atveju ir tai užtikrintų galimybę tinkamai naudoti turimą statinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. P. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog ieškovas, ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-13 įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1040, neprašė jį panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė šiuo klausimu. Nurodo, kad atsakovės žemės, kurioje yra ginčo servitutas, įsigijimo metu – 2008-12-03, ieškovas nuosavybės teise nevaldė statinio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. P. įsigijo karvides tik 2010-06-30, todėl skunde nurodytas aplinkybes laiko nepagrįstomis. Nurodo, kad ieškovui jau yra nustatytas servitutas, kuris buvo papildytas ir ieškovas iš esmės neprieštarauja dėl nustatyto servituto, be to, nepateikia įrodymų, pagrindžiančių nustatyto servituto nepakankamumo tinkamai naudotis pastatu. Mano, kad S. P. nepagrįstai teigia, jog ji nepatirs dėl jo reikalaujamo servituto nepatogumų. Nurodo, kad atsakovas naudojasi žemės sklypu bei keliu, kuriam jau nustatytas servitutas ir didesnės apimties servitutas neproporcingai pažeistų jos interesus ir teises bei sukels nepatogumus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikus perstatymo, rekonstrukcijos ar kitokių projektų, nėra galimybės spręsti dėl servituto pakeitimo. Be to, pažymi, kad nustačius platų servitutą, būtų nepagrįstai suvaržytos jos, kaip sklypo savininkės, nuosavybės teisė naudoti ir disponuoti savo turtu. Teigia, kad, prašant nustatyti servitutą, S. P. nurodytos aplinkybės dėl sunkiasvorės, didelių gabaritų technikos laikymo šalia pastato nesusijusios su pastato naudojimu ir priežiūra, todėl toks reikalavimas prieštarauja servituto esmei ir jo paskirčiai. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo S. P. siekis naudotis didesniu žemės plotu gali būti įgyvendintas sutarties pagrindu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-13 įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1040 O. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo daliai buvo nustatytas 0,0335 ha ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti gyvulius ir 0,1790 ha ploto servitutas - teisė S. P. naudoti statinį, stovintį O. P. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (b.l. 34-35, 37). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnis numato servituto nustatymo pagrindus: įstatymą, sandorį ir teismo sprendimą, o įstatymo numatytais atvejais ir administracinį aktą. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, todėl įvertinus, kad servitutas privačioje žemėje nustatytas administraciniu aktu, o ieškovas S. P. prašo jį pakeisti, teismas privalėjo įvertinti ar institucija, priėmusi tokį administracinį aktą, turėjo teisę nustatyti servitutą kuriuo nors iš Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išvardytų pagrindų. Privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir, antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kai administracinis aktas dėl servituto priimamas privačios žemės sklypams, yra akcentuotinas gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų naudojimo poreikių (viešųjų poreikių) užtikrinimo aspektas. Antruoju atveju administracinis aktas dėl servituto gali būti priimamas, kai būtina suteikti teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir jiems naudoti bei juos aptarnauti reikalingus kelius bei takus. Faktinė situacija, nustatyta nagrinėjamoje byloje, neatitinka nurodytų teisinių kvalifikuojančių požymių. Pagal byloje surinktus įrodymus, administraciniu aktu svetimo nekilnojamojo daikto naudojimo teisė suteikta pastato savininkui S. P., kad būtų užtikrintas viešpataujančiojo daikto tinkamas naudojimas, todėl konstatuotina, kad servitutas privačios žemės sklypui administraciniu aktu nustatytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, t. y. neteisėtai ir tai lemia, kad yra priimtas niekinis ir negaliojantis administracinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių - teisių ir pareigų, kylančių iš servituto viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011-07-13 įsakymu Nr. 23 VĮ-(14.23,2)-100 nustatytą servitutą ir nustatyti 8 642 ha servitutą atsakovės privačios žemės sklypui jam priklausančio pastato tinkamo naudojimo užtikrinimui, todėl, pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, nesutikimas su nustatytu servitutu trečiojo asmens įsakymą turėjo skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 88-91). Kadangi teismas privalėjo ex officio patikrinti ar servitutas nustatytas pagrįstai, konstatuotina, jog ieškovo nesutikimą su nustatytu servitutu pirmosios instancijos teismas sprendė pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Tačiau įvertinant jog administracinis aktas yra niekinis ir tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovei priklausančios žemės dalies, kuria ieškovas turėtų teisę naudotis užtikrinant jam priklausančio pastato tinkamą naudojimą, dydžio, yra teisinis pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo vadovaujantis CK 4.126 straipsniu. Kadangi ieškovas S. P. nurodo, jog jis ketina rekonstruoti pastatus, tiesti komunikacijas ir kt., todėl, panaikinus administraciniu aktu nustatytą servitutą, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, suteikiant ieškovui teisę patikslinti savo reikalavimus bei pateikti ketinamų atlikti darbų projektus (CPK 8 str., 42 str. 1 d., 327 str.1 d.).

Nagrinėdamas iš naujo bylą, pirmosios instancijos teismas privalo aiškintis ir nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, klausimą. Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą. Nors ieškovas siūlė spręsti servituto atlygintinumo klausimą, tačiau teismas minėto klausimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.).

Konstatavus administracinio akto negaliojimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1040 dalį, kuria privataus žemės ūkio paskirties sklype (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)) nustatyti 0,1790 ha servitutas – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, ir 0,0335 ha ploto servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1040 privataus žemės ūkio paskirties sklype (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)) nustatytų 0,1790 ha servituto – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, ir 0,0335 ha ploto servituto – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius – registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centro Panevėžio filialui.

Teisėjų kolegija Romualdas JanuškaZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė