Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G. Z. atstovui D. G.,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK atstovui K. L.,

asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G. Z. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Z. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 63N-13243414-14 G. Z. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. ir 124-1 str. 7 d., buvo paskirta 120,00 Lt bauda už tai, kad jis 2014-05-23 vairavo transporto priemonę F. T. FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, taip pažeidė KET 236, 238 ir 240 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK atstovas K. L. skundui neprieštaravo.

Į teismo posėdį neatvyko asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G. Z.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 62). Neatvykimo priežastys nežinomos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyr. patrulis P. D. parodė, jog tarnybiniame pranešime nurodytu metu Kaišiadorių m., Vytauto Didžiojo g. patikrinimui sustabdė automobilį F. T., registruotą Anglijoje, kurio vairuotojas nepateikė automobilio techninės apžiūros talono bei paaiškino, kad techninės apžiūros nėra, o automobilis registruotas Anglijoje. Taip pat prašė pateikti Anglijoje išduotą techninės apžiūros dokumentą, tačiau G. Z. jo nepateikė, paaiškinęs, kad jo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 123 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) inter alia numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, vairavimą. ATPK 123 str. 1 d. norma yra blanketinė. KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 1 p. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET 2 p. nurodyta, kad Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms. KET 235 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Iš esmės analogiškas reikalavimas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2014-11-14) 25 str. 1 d., kur nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtinti motorinių transporto priemonių Techniniai reikalavimai nustato reikalavimus, kuriuos kelių transporto priemonės turi atitikti atliekant jų valstybinę techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus (Techninių reikalavimų 1 punktas). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje numatyta, kad privalomoji techninė apžiūra – Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Pažymėtina, jog analogiška nuostata įtvirtinta ir KET 3 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintų Techninių reikalavimų, privaloma toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Z. vairuojamas automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje (b. l. 31-34), jo techninė apžiūra nebuvo atlikta Lietuvoje, duomenų, kad automobilio techninė būklė neatitiktų valstybės, kurioje atlikta automobilio techninė apžiūra, techniniams reikalavimams, byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pažeidęs teisės aktų, reguliuojančių transporto priemonių registravimo Lietuvos Respublikoje tvarką, nuostatas.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm.b.Nr.N9-990/2006, Nr.N62 – 3686/2008). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad G. Z. inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 123 str. 1 d., nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nesant pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d. įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla G. Z. atžvilgiu dėl ATPK 123 str. 1 d. taikymo nutrauktina (ATPK 250 str. 1d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis „Administracinės nuobaudos tikslai“ numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 63N-13243414-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono PK VPS PB vadas, nustatęs, kad G. Z. 2014 m. gegužės 23 d., 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę F. T. FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir dalyvavo viešajame eisme, pažeidė Kelių eismo taisyklių 240 str. reikalavimus, t. y. padarė ATPK 124-1 str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Ginčo, kad G. Z. 2014 m. gegužės 23 d., 17 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę F. T. FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse, dalyvavo viešajame eisme, t. y. padarė kelių eismo taisyklių (galiojusių įvykio dieną redakcija) 240 str. reikalavimus, t. y. padarė ATPK 124-1 str. 7 d. numatytą pažeidimą, nėra. Abejojama, ar įstatymai bei poįstatyminiai aktai, kurių pažeidimais kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Konstitucinis teismas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 48-2308; 2013 m. birželio 13 d. redakcija, Žin., 2013, Nr. 68-3401) tiek, kiek joje nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. redakcija, Žin., 2008, Nr. 88-3530; 2012 m. vasario 29 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 29-1302) tiek, kiek jame nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 284 str., 286 str., 292 str. 2 d., 293 str., 302 str. teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2014 m. birželio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. Z. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.