Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal G. K. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. 14.38 val. S. P. telefoninio pokalbio metu išvadino pareiškėją įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat siuntė jam necenzūrinio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutes, buvo atliekama ir vėliau institucijos 2022 m. birželio 1 d. nutarimu (kuris paliktas nepakeistas skundžiama apylinkės teismo nutartimi) nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo. G. K. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su tokia proceso baigtimi, teigia, kad S. P. veiksmuose yra visi ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl tiek apylinkės teismo, tiek institucijos priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, jie priimti neišnagrinėjus visų tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių bei neatlikus būtinų procesinių veiksmų.

8. ANK 591 straipsnio 1 punktas, kuriuo vadovaujantis nagrinėjamu atveju buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo, numato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutinkamai su ANK 591 straipsnio 1 punktu, ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiklą, kaip tam administracinį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

9. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį taip pat matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti.

10. Nors šiuo konkrečiu atveju, teikdama administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai institucijai paaiškinimą (b. l. 9), S. P. neneigė, jog 2022 m. balandžio 21 d. G. K. atžvilgiu vartojo įžeidžiančio pobūdžio žodžius, tarp jų ir nurodytus G. K. pareiškime, tačiau, kaip matyti tiek iš to paties S. P. paaiškinimo turinio, tiek iš G. K. pareiškimo (b. l. 7), skundų (b. l. 1-5-6, 21), paaiškinimo (b. l. 8), jo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, nekorektiški ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiai, nukreipti prieš pareiškėją, buvo išsakyti ne tiesioginio jo bei S. P. kontakto metu, o telefoninio pokalbio metu, taip pat jie buvo parašyti SMS žinutėse, išsiųstose iš S. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono į G. K. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną. Taigi, kaip teisingai nustatė tiek institucija, tiek apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju S. P. veiksmai – o būtent pareiškėjo įžeidinėjimas, nebuvo atlikti viešoje vietoje, jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, dėl ko S. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta, nesant jos veiksmuose tiek objektyviojo (viešosios vietos), tiek subjektyviojo (tyčios) ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

11. Nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-120/2014, 2K-10-696/2015, 2K-382-1073/2017), t. y. asmenys fiziškai gali patekti į atitinkamą vietą. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių kaip traktuoti vietą, kurioje vyko analizuojamas įvykis. Pokalbis (tiek žodžiu, tiek SMS žinutėmis) telefonu yra privataus pobūdžio veiksmas, kaip ir nurodė apylinkės teismas, kiekvienas pokalbio dalyvis turi galimybę užtikrinti jo slaptumą, taigi, net ir telefoninio pokalbio metu vienam iš jo dalyvių esant viešoje vietoje, jis negali būti laikomas įvykusiu viešoje vietoje. Darymas priešingos išvados prasilenktų su bendra logika bei reikštų viešosios vietos sąvokos plečiamą aiškinimą, o tam teisinio pagrindo nėra.

12. Skunde G. K. akcentuoja tai, kad tarp jo ir S. P. vykusį telefoninį pokalbį, kuomet jis buvo įžeidinėjamas įvairiais neigiamą reikšmę turinčiais epitetais, girdėjo šalimais buvusi tik iš matymo jam žinoma moteris, kurios tapatybės nei administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija, nei jo skundą nagrinėjęs teismas nenustatinėjo bei jos neapklausė. Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma pažymima, kad G. K. nenurodė policijos komisariatui ir (ar) pirmosios instancijos teismui tariamai jo ir S. P. pokalbį girdėjusios moters anketinių duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos). Visų antra teismas pabrėžia, jog įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas. Šiuo atveju net ir nustačius bei apklausus tariamai S. P. ir G. K. pokalbį girdėjusią moterį, galutinė išvada dėl ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių S. P. veikoje nebuvimo nebajotinai išliktų tokia pati. Tai yra, net ir nustačius, kad minėta moteris girdėjo S. P. ir G. K. telefoninį pokalbį, kadangi pastarasis nesiėmė priemonių sumažinti iš telefono aparato sklindančio garso, nepasitraukė atokiau nuo šalimais esančio žmogaus ar kokiais nors kitais būdais nesudarė sąlygų, kad jų pokalbio negirdėtų pašaliniai asmenys, pokalbį traktuoti kitaip nei įvykusį privačioje, asmeninėje, o ne viešoje erdvėje, nebūtų pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad net jei pareiškėjo nurodoma moteris ar kokie nors kiti asmenys ir girdėjo kokius žodžius S. P. vartoja pareiškėjo atžvilgiu, šie jos žodžiai buvo girdimi ne S. P. iniciatyva. Tai yra, nepagarbaus turinio pokalbį šalia G. K. tuo metu galimai buvusi moteris, sužinojo ne dėl Simonos veiksmų, o todėl, jog pats pareiškėjas leido klausytis jo ir S. P. privataus pokalbio. S. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šį pokalbį galimai girdėjo ne tik G. K., į kurio asmeninį telefoną ji skambino, bet ir kitas asmuo ar asmenys, t. y. ji nenumanė, kad tokiais veiksmais pažeis viešąją tvarką ir žmonių rimtų, tuo labiau neturėjo tokio tikslo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp G. K. bei S. P. susiklostę įtempti ir netgi konfliktiški santykiai. Pats pareiškėjas yra rašęs SMS žinutes S. P., kuriose vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius (ši aplinkybė nustatyta ne tik S. P., bet ir paties G. K. paaiškinimais). Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje S. P. įžeidimai, išsakyti telefoninio pokalbio metu, buvo nukreipti išimtinai į G. K. asmenį, su tikslu išreikšti pyktį bei priešiškumą jam, o ne į viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą. O kaip jau minėta, įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas.

13. Taigi, nors S. P. pasirinktas emocijų reiškimo būdas G. K. atžvilgiu ir nėra toleruotinas, tačiau jos veiksmai nesudaro ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi jie nebuvo atlikti viešoje vietoje ir jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino nagrinėjamą įvykį ir taikė įstatymo nuostatas, padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia. Policija pagrįstai vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal G. K. pareiškimą. Vien tik tai, kad G. K. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, nesuteikia pagrindo minėtų procesinių sprendimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.