Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-29 · Administracinė byla Nr. I-6477-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
I-6477-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01022-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Donatas Vansevičius, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6477-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-01022-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) dėl praleisto termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5). Teismas 2014-03-13 nutartimi priėmė nagrinėti skundo dalį, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2014-01-24 sprendimą Nr. (6.5)I-759 ir įpareigoti VSDFV iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Atsiliepimas

Pareiškėja 2014-08-13 pateikė teismui „Atsikirtimą į atsiliepimą“, kuriame, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) dalies paduoti (b. l. 97–101).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas) jai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 senatvės pensija buvo mažinama du kartus, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį buvo mažinama dėl to, kad pensija viršijo 650 Lt ribinį pensijos dydį ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, dėl to, kad pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų.

Pareiškėja nesutinka su VSDFV 2014-01-24 sprendime Nr. (6.5)I-759 išdėstytu teiginiu, kad praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą skundui paduoti, dėl to, kad VSDFV terminą skundui paduoti skaičiuoja nuo 2010-01-01, t. y. nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos. Ši data negali būti termino skaičiavimo pradžia, kadangi pareiškėjos teisė nebuvo pažeista. Pareiškėjai pensija 2010 metų sausio mėnesį buvo išmokėta nesumažinta.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-03-01 raštu Nr. (9.2)-311-7401 informavo pareiškėją, kad jai pensija yra sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kurį Konstitucinis Teismas 2012-02-06 sprendimu pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės nebuvo teisinio pagrindo. Kadangi buvo mokama nevienodo dydžio pensija, kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių reikalaudama pateikti dokumentus. Dokumentus, kurių pagrindu vykdomas pensijos mokėjimas ir permokų išskaičiavimas iš VSDFV gavo 2010-10-05 raštu Nr. (9.2)SII-31325.

Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą atsirado teisinis pagrindas Laikinąjį įstatymą laikyti pažeidžiančiu senatvės pensijos apskaičiavimą ir mokėjimą. Nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ pareiškėja sužinojo apie pažeistą teisę, todėl trejų metų terminas, jos nuomone, turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21. VSDFV atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, motyvuojant trejų metų termino skundui paduoti praleidimu, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi apie pažeistas teises pareiškėja sužinojo 2012-09-21 kai „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimas. Prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad Seimo nariai, ministras pirmininkas per visuomenės informavimo priemones vis aiškino, kad neišmokėtos pensijos bus grąžinamos. Tokiu būdu klaidino ne tik pareiškėją, bet ir visą visuomenę.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja remdamasi iš esmės skunde išdėstytais argumentais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60–63). Nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėja, prašydama išmokėti jai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, į VSDFV kreipėsi su 2014-01-14 prašymu, o pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV teritorinis skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad kreipdamasi į VSDFV su 2014-01-14 prašymu praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių apskundimo VSDFV trejų metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2014-01-24 sprendimu Nr. (6.5)I-759, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-01-14 prašymą ir nurodė, kad jei iki 2014-02-06 ji pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja VSDFV nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir kreipėsi į teismą.

Į posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 72–76).

Nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį, taigi apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų vasario mėnesį, todėl kreipdamasi į VSDFV su 2014-01-14 prašymu įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti negautą 7 786,88 Lt dydžio senatvės pensijos dalį praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą. VSDFV pagrįstai paliko nenegrinėtą pareiškėjos 2014-01-14 prašymą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės:

Pareiškėjai senatvės pensija paskirta šiais VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimais: 2008-03-20 sprendimu Nr. 13P-6298 jai nuo 2007-12-10 paskirta 996,04 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 81); 2009-02-12 sprendimu Nr. 13P-3902 jai nuo 2009-01-01 paskirta 1 268,00 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 84); 2010-02-23 sprendimu Nr. 13P-2636 jai nuo 2010-02-01 paskirta 1 314,58 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 87).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-04-08 sprendimu Nr. SR-37 nustatė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio netaikymo nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31 susidariusią 824,14 Lt permoką (b. l. 22), o 2010-04-08 sprendimu Nr. SR-38 „Dėl M. G. senatvės pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2010-05-01 išskaityti iš gaunamos senatvės pensijos 824,14 Lt permoką (b. l. 23). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-09-29 sprendimu Nr. SR-227 buvo nustatyta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio netaikymo nuo 2010-04-01 iki 2010-05-31 susidariusi 1 648,28 Lt permoka (b. l. 20), o 2010-09-29 sprendimu Nr. SR-228 nusprendė nuo 2010-10-01 išskaityti gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos 1 648,28 Lt permoką (b. l. 21).

Pareiškėja 2013-12-04 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 7). VSDFV Klaipėdos skyrius 2013-12-31 sprendimu Nr. (10.1)SI-76344, be kita ko, nurodė, kad, priėmus teisės aktus ir skyrus lėšas, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalis bus kompensuojama šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais (b. l. 8–9). Pareiškėja 2014-01-14 kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti 7 786,88 Lt dydžio negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 10–11), kurį išnagrinėjusi VSDFV 2014-01-24 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-759, kuriame, be kita ko: padarė išvadą, kad, kreipdamasi į VSDFV su 2014-01-14 skundu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautos senatvės pensijos dalies, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą skundui paduoti; vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti prašymą; nurodė, kad jeigu iki 2014-02-06 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 12).

2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-01-24 sprendimo Nr. (6.5)I-759, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013-01-14 prašymą dėl įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti pensijos skirtumą, susidariusį tarp paskirtos ir 2010-2011 metais mokėtos pensijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas paduoti.

3. Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti, inter alia, Pensijų įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinajame įstatyme, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) (tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, žr. nutarties 45–50 punktus), kur buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDF valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai; VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDF valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDF valdybai. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

4. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDF valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors VSDFV Klaipėdos skyrius, skaičiuodamas pareiškėjos senatvės pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą turėjo taikyti nuo 2010-02-01, tačiau pareiškėja pirmą kartą apie tokį senatvės pensijos sumažinimą sužinojo tik 2010-05-01, t. y. nuo tos dienos, nuo kurios 2010-04-08 sprendimu Nr. SR-38 VSDFV Klaipėdos skyrius nusprendė išskaityti iš gaunamos senatvės pensijos 824,14 Lt permoką (b. l. 23). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2010-10-01 VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-09-29 sprendimu Nr. SR-228 buvo išskaityta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio netaikymo nuo 2010-04-01 iki 2010-05-31 susidariusi 1 648,28 Lt permoka (b. l. 21). Pažymėtina, kad tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-04-08 sprendime Nr. SR-38, tiek 2010-09-29 sprendime Nr. SR-228 buvo nurodyta, kad šie sprendimai per 3 metus nuo sužinojimo apie juos, gali būti apskųsti VSDFV. Vadinasi, pirmą kartą apie jai paskirtos senatvės pensijos sumažinimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, pareiškėja sužinojo 2010-05-01.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja M. G. siekdama apginti savo teises, susijusias su socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimu, 2013-12-04 prašymą pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui (b. l. 7). Šią aplinkybę vertinant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 32 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuluoto išaiškinimo kontekste darytina išvada, kad pareiškėjos M. G. kreipimusi į VSDFV Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytina 2013-12-04, t. y. data, kai ji kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių.

Taigi nuo to momento, kai pareiškėja pirmą kartą sužinojo apie jai paskirtos senatvės pensijos sumažinimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo (t. y. 2010-05-01) iki 2013-12-04, pareiškėja akivaizdžiai, t. y. daugiau nei 7 mėnesius, praleido terminą paduoti skundą.

5. Byloje nustatyta, kad VSDFV 2014-01-24 sprendimu Nr. (6.5)I-759 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kuriuo buvo reikalaujama išmokėti 7 786,88 Lt dydžio susidariusią senatvės pensijos dalį, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusioje redakcijoje) nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad jei iki 2014-02-06 pareiškėja pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja per nustatytą terminą pakartotinai į VSDFV nesikreipė.

6. Iš pareiškėjos skundo reikalavimų akivaizdu, kad ji teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad Seimo nariai, ministras pirmininkas per visuomenės informavimo priemones vis aiškino, kad neišmokėtos pensijos bus grąžinamos. Tokiu būdu klaidino ne tik pareiškėją, bet ir visą visuomenę. Taip pat pareiškėja nurodo, kad nuo trejų metų terminas, jos nuomone, turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, kai buvo oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, nes tik tada ji sužinojo apie pažeistą teisę.

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą ir pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Pažymėtina, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėja galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas gintų. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą nėra. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jos valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą, ji nenurodė. Teismo nuomone, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes, žinodama, kad jai mokama sumažinta senatvės pensija, daugiau nei 3 metus nesikreipė į VSDFV, neskundė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-04-08 sprendimo Nr. SR-38 ir 2010-09-29 sprendimo Nr. SR-228, kuriais buvo nuspręsta išskaityti iš gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, nors šiuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad pensijos permoka susidarė dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir išaiškinta minėtų sprendimų apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad net ir Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėja dar daugiau nei pusantrų metų delsė kreiptis į VSDFV, ir net Konstituciniam Teismui 2012-09-21 paskelbus minėtą nutarimą, ji dar daugiau nei metus delsė ginti savo pažeistas teises.

Vadinasi, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas.

8. Remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV 2014-01-24 sprendimą Nr. (6.5)I-759, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pritaikius tuo metu galiojusį Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, išmokėjimo. Taigi darytina išvada, kad VSDFV 2014-01-24 sprendimas Nr. (6.5)I-759 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjos M. G. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas.

Pareiškėjos M. G. skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-01-24 sprendimą Nr. (6.5)I-759, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRytis KrasauskasDonatas Vansevičius