- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-570-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00789-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- D. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2231-853/2019 pagal ieškovo S. T. patikslintą ieškinį atsakovei D. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris vėliau patikslintas, atsakovei D. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu ieškovu S. T., priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, ieškovą paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su jų motina tvarką, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. birželio 19 d. nutartimi perdavė šalių ginčą spręsti teisminėje mediacijoje. Teisminės mediacijos metu šalys sudarė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir nutraukti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 5 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas S. T. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir civilinę bylą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Šalių dukra A. T., kurios gyvenamoji vieta pagal taikos sutartį nustatyta su atsakove D. T., pastarąsias dienas buvo su atsakove. 2019-07-09 naktį A. T. viena grįžo pas ieškovą, nes atsakovė smarkiai šventė. 2019-07-10 ieškovas aiškinosi kilusias aplinkybes nuvykęs pas atsakovę ir paaiškėjo, kad jau kelias pastarąsias dienas atsakovė švenčia ir nesirūpina nepilnamete mergaite. 2019-07-10 buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, atsakovei nustatytas sunkus girtumo laipsnis, įvykis užfiksuotas.
4.2. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovė nesikeičia, todėl nepilnamečiui vaikui gyventi su girtaujančia mama yra nesaugu. Taikos sutarties sąlygos, kurios prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, yra negaliojančios, todėl negali būti patvirtintos.
5. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Kaip matyti iš jos atstovo advokato G. G. prašymo, kuriuo prašoma teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, atstovas negali paruošti atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą, kadangi jam nėra žinoma jo atstovaujamosios pozicija, atstovui jokiais būdais nepavyko susisiekti su atsakove, įmonė, kurioje atsakovė buvo nurodžiusi dirbanti, jį informavo, jog atsakovė šioje įmonėje nebedirba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
2. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi, ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
4. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).
5. Nagrinėjamu atveju šalys raštu pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, pateikė abiejų šalių pasirašytą taikos sutartį. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą. Kaip matyti iš taikos sutarties 2 punkto, šalys susitarė, kad nepilnametės dukters A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta paliekama su motina D. T. (atsakove) jos gyvenamojoje vietoje.
6. Tačiau iš ieškovo pateikto Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto nustatyta, kad 2019-07-10, t. y. po taikos sutarties sudarymo, tačiau dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, nepilnametis šalių vaikas A. T. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su atsakove, ir laikinai apgyvendinta pas tėvą S. T.. Iš akto turinio matyti, jog atsakovė D. T. pripažino, jog kelinta diena švenčia gimimo dieną, rasta gulinti lovoje, iškvietus policiją jai nustatytas 3,49 promilių girtumas.
7. Apelianto teigimu, taikos sutartis prieštarauja esminiams vaiko interesams, nes atsakovė girtauja ir nesirūpina nepilnamečiu vaiku A. T.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su šia apelianto pozicija. Apelianto teiginiai dėl šalių nepilnametės dukros A. T. interesų pažeidimo yra pagrįsti, apeliantas įrodė savo teiginius dėl atsakovės, kaip motinos, netinkamai vykdytų pareigų.
8. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi, apeliacinės instancijos teismui konstatavus galimą nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą, teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, ir perduoda šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.