Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-850/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1-48-850/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
Ž. S.
Kaltinamasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-850/2012Proceso Nr. 1-85-1-00853-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4; (S) 2.3.6.4.5.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,sekretoriaujant I. Ž.,dalyvaujant prokurorui G. T.,gynėjui advokatui K. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Ž. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.. T. r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi bažnytine santuoka, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ribotai darbinga, gyvenanti. T. m., neteista, kaltinama pagal LR BK 294 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 14 d., apie 13 val., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, kaltinamoji D. D. savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę, t. y. pagal sudarytą tarpusavio nuomos sutartį, kurioje nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. vienų metų laikotarpiui ji Ž. S. T. T. rajono savivaldybei priklausantį socialinį būstą, t. y. vieno kambario butą, esantį Žemaitės g. 3-10, Tauragėje, ji šio susitarimo nevykdė ir Ž. S. nebūnant namuose, ji savavališkai išnešė jos asmeninius daiktus (baldus, rūbus, indus) į kiemą ir sudėjo ant šaligatvio, dalis baldų buvo sugadinti ir sulaužyti, tokiu būdu ji padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, dėl ko nukentėjusioji Ž. S. patyrė 800 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji D. D. po kaltinamojo akto pagarsinimo kalta neprisipažino, tačiau duodama parodymus teisme savo kaltę pripažino, tik nesutiko su civiliniu ieškiniu ir parodė, kad dėl sveikatos būklės jai reikėjo vykti į ligoninę, tačiau prieš tai nusprendė išnuomoti butą nes jai jos buvo gaila. Sandėliuke rūsyje paliko daug savo daiktų, telefonus. Po dviejų savaičių jai grįžus iš ligoninės, ją užsipuolė, aiškino, kad butas ne jos, teigė, kad butas priklauso jiems, kad negrąžins jai daiktų, neįsileido jos į butą. Iškviestos policijos akivaizdoje dalį daiktų pasiėmė, o vėliau nuėjo į savivaldybę, kur pateikė dokumentus, kad gydėsi ligoninėje. Paaiškinus, kad nuomininkai neišsikrausto, kad jie nemokės už elektrą, savivaldybės darbuotoja pasakė „kaip įleidai, taip ir iškraustyk“, dar pasakė, kad nuomininkai pridarys jai bėdų. pareiškus, kad už butą nemokės, bei pareikalavus grąžinti jai sumokėtus 200 litų, supratusi, kad geruoju susitarti nepavyks, nusprendė juos iškraustyti: prie „Maxima“ parduotuvės sutiktų nepažįstamų vyrų paprašė iškraustyti Survilų mantą. Šie vyrai dirba su baldais, jie buvo su uniformomis, turėjo įrankius, taigi tą darbą mokėjo. Jie išstūmė pirmo aukšto langą ir išnešė baldus, tvarkingai juos sudėjo, jų nemėtė ir nedaužė. Jiems dirbant ji pati saugojo išneštus daiktus, rūbus sudėjo į spintą. Suprato, kad toks iškraustymo būdas yra neteisėtas, kad dėl iškraustymo turėjo kreiptis į teismą, tačiau po patirto streso nesuvokė ką daro.

N. Ž. parodė, kad laikraštyje „Pliusas“ rado skelbimą, jog išnuomojamas butas. P. D., pastaroji paaiškino, kad nuomos kaina 300 litų mėnesiui bei mokesčiai už komunalinius patarnavimus. S. D. aprodė butą, paaiškino, kad išvyksta į užsienį, o butą išnuomoja, nes gyvena pas vyrą. D. D. 200 litų, kitus susitarė atiduoti po dviejų savaičių. Kaltinamoji surašė sutartį, atidavė buto raktus ir išvyko. Po kiek laiko viena kaimynė pasakė, kad šis butas yra savivaldybės. Po vienos ar pusantros savaitės nuo įsikėlimo į kaltinamosios butą nuėjus į savivaldybę, jai paaiškino, kad kaltinamoji buto jai pernuomoti negalėjo. Tai sužinojusi kaltinamoji pradėjo juos terorizuoti, rašyti grasinančias žinutes telefonu, aiškino, kad juos išvys, nuėjusi į elektros tinklus atjungė elektrą. Bijodami, kad D. D. ko nepadarytų, pakeitė buto ir rūsio spynas. Kaltinamoji reikalavo išsikelti, tačiau jie su šeima neturėjo kur eiti. Kol 2-3 valandas aiškinosi savivaldybėje ir elektros tinklų įmonėje, kaltinamoji iškraustė jų daiktus jiems bute neišgyvenus nė dviejų savaičių. Teigia, kad iškraustymo metu buvo sudaužytos šviestuvo lempos, vienas puodukas iš komplekto bei viena stiklinė iš komplekto, nulaužytos kompiuterio kojos, kompiuteris ir dabar prastai veikia, nes jis buvo paliktas lauke lyjant, nepataisomai sugadinta dujinė viryklė, iš jos ištrauktas žarnos antgalis, dingo fotoaparatas, taip pat sudaužyta papuošalų dėžutė, sudaužyta viena taurė iš šampano taurių komplekto, sulaužyta sekcija, sudaužytas paveikslo stiklas bei sulaužytas rėmelis, nulupti roletai, išdraskyti karnizai, įskeltas sieninio laikrodžio stiklas. Paaiškino, kad visi šie daiktai buvo pirkti nauji. Teigia patyrusi didelį stresą, nes nebuvo kur gyventi su mažu vaiku.

L. V. parodė, kad jam vykstant į darbą paskambino nukentėjusioji ir paprašė pagalbos. Atvykęs pamatė, kad jos daiktai iškraustyti į lauką, ten buvo daug daiktų, tačiau nesulaužyti. Tuo metu smulkmeniškai daiktų neapžiūrėjo. Apie pusvalandį pabuvęs išvyko į darbą. Kitą dieną padėjo i kraustytis į naują butą, todėl matė, kad baldai nesulaužyti, šviestuvas nesudaužytas, taip pat buvo ir fotoaparatas ir laikrodis, dujinė viryklė su žarna. Kompiuteris irgi veikė jau kitame bute.

Liudytoja J. V. parodė, kad buvo kartu su Ž. S. tariantis dėl buto nuomos. Tuo metu kaltinamoji sutarė su nukentėjusiąja, kad iš pradžių ji įleidžiama į butą, o grįžusi po dviejų savaičių bus įleista ir į sandėliuką. Jau vėliau savavališkai pakeitė buto spynas. Po iškraustymo Survilenė telefonu paprašė, kad pabūtų prie daiktų, tačiau buvo išvykusi, todėl neatėjo. Vėliau padėjo s persikraustyti, pastebėjo, kad sulaužyta spinta, o daugiau nieko nebuvo sulaužyta. Nebuvo sulaužyta nei dujinė viryklė, nei šviestuvai, nei sieninis laikrodis, persikrausčius į naują vietą veikė ir kompiuteris ir viryklė, dar padėjo gaminti valgį. Negirdėjo, kad būtų skundusis, jog po iškraustymo sudaužyta daug daiktų. Smulkmeniškai daiktų neapžiūrėjo, nematė, ar naujoje vietoje yra spinta, fotoaparatas bei paveikslas.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo namuose. Išėjusi į laiptinę matė, kaip kaltinamosios vyras taisė spyną, lauke ir laiptinėje matė sudėtų daug daiktų. Lūžtančių baldų garsų negirdėjo, šukių nepastebėjo, tik matė išbarstytų kruopų.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2010-09-14 grįžusi į namus papietauti matė, kad iš buto buvo nešami baldai ir daiktai, jie buvo metami nežiūrint nei kur nei kaip. Jokių garsų negirdėjo. Tą dieną buvo apniukęs oras, gal lynojo. Kadangi iš kaltinamosios veiksmų suprato, kad jos buvimas kaimynystėje gali būti nesaugus, anksčiau dėl jos yra rašiusi pareiškimą policijai.

Liudytojas G. S. parodė, kad pagal skelbimą suradę butą su kaltinamąja sutarė, kad už nuomą mokės po 300 litų bei už komunalinius patarnavimus. Davė 200 litų, kitus pinigus sutarė atiduoti vėliau. Jau gyvenant bute kaimynai pasakė, kad butas yra savivaldybės. Ten nuėjus informavo, kad butas yra pernuomotas. Grįžusi kaltinamoji dėl to labai supyko, prasidėjo kivirčai. Jiems sakė, kad bet ką gali padaryti, todėl pasikeitė spynas. Rugsėjo 14 d. ryte dingo elektra. Nuvyko dėl to aiškintis į savivaldybę, elektros tinklus, o grįžę rado iškraustytus ir sudaužytus baldus bei veidrodį, nudraskytus karnizus. Kaltinamoji prieš tai šaukė, kad kraustytųsi iš buto, tačiau jie sakė, kad ji pati negali iškraustyti, bus savivaldybės posėdis ir šis klausimas bus sprendžiamas, be to taip staiga jie neturėjo galimybės išsikraustyti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-10) matyti, kad prie namo Nr. 3, Žemaitės g. Tauragėje, prie įėjimo į laiptinę ant betoninio šaligatvio taip pat laiptų aikštelėje, sudėti baldai, kiti namų apyvokos daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (sandoriai, įvykiai ar veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, žalos padarymas ir kt.) yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje. Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Taigi pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. D. 2010 m. rugpjūčio 21 d. vienerių metų laikotarpiui nukentėjusiajai išnuomojo butą (b.l. 13), esantį Tauragėje, kuris T. T. rajono savivaldybės nuosavybė ir kuriame kaltinamoji T. T. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-150, pagrindu (b.l. 20). Tokiu būdu tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios susiformavo gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Sutarties šalių sudarytoje sutartyje nėra aptarti nuomos sutarties pabaigos klausimai, todėl kaltinamoji, siekdama nutraukti nuomos sutartį su nukentėjusiąja, privalėjo vadovautis CK 6.609 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t.y. prieš mėnesį raštu įspėti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą. Tokių duomenų baudžiamojoje byloje nenustatyta, tačiau nustatyta, kad kaltinamoji, nepraėjus nė mėnesiui po nuomos sutarties sudarymo, pasitelkusi į pagalbą trečiuosius asmenis, be įspėjimo, nuomininkams nebūnant namuose, savavališkai iškraustė nuomininkų mantą ir baldus tiesiog į gatvę, nors pagal CK 6.610 straipsnio nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. Tokiu būdu kaltinamoji, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, piktnaudžiaudama savo teise, veikdama tiesiogine tyčia, nes pati teigė supratusi, kad elgiasi neteisėtai, pasirinko teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai didelę žalą. Baudžiamasis įstatymas nenustato konkretaus žalos dydžio – didelės žalos požymis yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Įvertinant tai, kad žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui, o nukentėjusioji civilinį ieškinį kaltinamajai pareiškė prašydama priteisti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą, tai, kad nukentėjusioji yra neįgali, jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, ji su sutuoktiniu augina mažametį vaiką, tokiu būdu kaltinamosios veiksmai moralinio aspekto prasme sukėlė didelius nepatogumus nukentėjusiajai, kurios turtinė padėtis nebuvo gera, teismas sprendžia kaltinamąją padarius didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius.

Skiriant bausmes kaltinamajai, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str.

Kaltinamoji D. D. neteista (b.l. 46), todėl jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Ji padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nebausta administracine tvarka (b.l. 48), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji yra įrašyta T. T. psichikos sveikatos centro psichiatrinę įskaitą (b.l. 52), tačiau iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 93-97) matyti, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos darymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai skirtina lengviausia BK straipsnio, numatančio atsakomybę už jos padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Baudžiamojoje byloje kaltinimas D. D. pareikštas dėl 3433 Lt turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai, taip pat pareikštas nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys (b.l. 128-129) kaltinamajai dėl 3433 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodoma, kad kaltinamoji savavališkai išnešė jos asmeninius daiktus (baldus, rūbus, indus) į kiemą, sudėjo ant šaligatvio ir dėl to dalis daiktų buvo sugadinti ir sulaužyti – šių daiktų vertė 3433 Lt. Taip pat nurodė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų smarkiai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kaimynais, pablogėjo reputacija, kaimynų akyse tapo nepatikimu asmeniu, dėl ko buvo priversta išsikelti su šeima, kurioje yra mažametis sūnus, į kitą gyvenamąją vietą, o tai, įvertinant aplinkybę, kad yra pirmos grupės invalidė, padaryti buvo labai sunku. Iki šiol jaučia padidintą domėjimąsi šiuo įvykiu, tapo nervingesnė, negali atgauti dvasinės ramybės.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

P. B. proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas vadovaujasi nukentėjusiosios, kaltinamosios, liudytojų parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis. Civiliame ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamosios šių daiktų vertę: šviestuvas – 100 Lt, puodukas – 3 Lt, stiklinė – 5 Lt, kompiuterio dėžė – 800 Lt, dujinė įmontuojama – 300 Lt, spintelė – 20 Lt, fotoaparatas – 300 Lt, papuošalų dėžutė – 20 Lt, šampano taurių rinkinys – 30 Lt, sekcija – 800 Lt, paveikslas – 15 Lt, užuolaidų karnizai 2 vnt – 80 Lt, langų roletai 2 vnt - 140 Lt, laikrodis sieninis – 20 Lt. Iš vaizdo lentelės (b.l. 9), bei nuotraukų (b.l. 139-1, 139-2, 139-7, 139-9, 139-10) matyti, kad nepataisomai sulaužyta sekcija: išlaužti dauguma jos tvirtinimo įrengimų, tose vietose pažeistos ir sekcijos plokštės. Aplinkybę, kad sekcija buvo sulaužyta patvirtino ir liudytoja J. V., o liudytoja A. K. parodė, kad baldai ir kitas turtas buvo nešami jų nesaugant. Nors kaltinamosios gynėjas teigė, kad šie sekcijos apgadinimai galėjo būti iš anksčiau, nes nukentėjusioji gyvenamąją vietą keitė ne kartą, teismas sprendžia šiuos sugadinimus esant esminiais, jie yra tokio laipsnio, kad praktiškai suremontuoti ir iš naujo sumontuoti sekcijos nebeįmanoma. Iš nuotraukų matyti, kad lauke sustatyta keletas spintelių (b.l. 139-5, 139-6), tačiau jokių pastebimų jų apgadinimų nematyti, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl spintelės sugadinimo neįrodytas. Civilinė ieškovė nenurodė aplinkybių, kad kaltinamoji dalį jos daiktų būtų pagrobusi – civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo reiškiamas tik dėl dalies jos asmeninių daiktų sugadinimo ir sulaužymo, dėl šios priežasties atmestina civilinio ieškinio dalis dėl priteisimo už dingusį fotoaparatą. Be to, liudytojas V. S. parodė, kad naujoje vietoje, į kurią jis padėjo persikraustyti nukentėjusiajai, fotoaparatas buvo. Šis liudytojas, taip pat liudytoja J. V. parodė, kad naujoje vietoje buvo ir buitinė technika: kompiuteris, viryklė, jie veikė, taip pat buvo ir šviestuvai, sieninis laikrodis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad buvo sudaužyta tik viena taurė iš šampano taurių komplekto, sudaužytas paveikslo stiklas bei sulaužytas rėmelis, įskeltas sieninio laikrodžio stiklas, tačiau liudytoja G. B. parodė, kad šukių nepastebėjo, todėl laikytina, kad dūžtantys indai nebuvo sudaužyti, be to iš nuotraukų (b.l. 139-3, 139-11) matyti, kad nei sieninis laikrodis, nei veidrodis nėra sudaužyti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų, nurodžiusių aplinkybes dėl civilinio ieškinio, parodymais, nes jie atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat neužfiksuota, kad, be sekcijos, būtų sudaužyti ar sulaužyti ir kiti baldai ar namų apyvokos reikmenys. Tokiu būdu iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 800 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti – už sulaužytą sekciją. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, o kaltinimo aplinkybė dėl 3433 Lt turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai keistina, nurodant, kad nukentėjusiajai padaryta 800 Lt turtinė žala.

P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Šioje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamosios įvykdyto nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d. Nukentėjusioji neturtinę žalą įvardijo kaip dvasinius išgyvenimus po kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, nervingumą, reputacijos pablogėjimą. Įvertines aplinkybes, kad nukentėjusioji yra neįgali, su vyru augina mažametį vaiką, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Radus gatvėje sukrautą turtą ir neturint kur kraustytis, nukentėjusioji tuo metu realiai patyrė didelius dvasinius nepatogumus ir išgyvenimus, tačiau neapibrėžtumas dėl gyvenamosios vietos tęsėsi neilgai, iš liudytojų V. S. ir J. V. parodymų matyti, kad jau kitą dieną jie padėjo persikraustyti nukentėjusiajai į naują vietą. Teismas kaip nepagrįstą atmeta nukentėjusiosios argumentą, kad dėl kaltinamosios veiksmų pablogėjo jos reputacija – tiek aplinkinių vertinimu, tiek žiniasklaidos atstovų nukentėjusioji buvo apibūdinta kaip auka, todėl jos persikėlimo gyventi į kitą vietovę negalima laikyti kaip kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekmę. Kaltinamoji taip pat turi rimtų sveikatos problemų ir, nors nusikalstamos veikos padarymo metu ji suvokė savo veiksmų esmę ir juos valdė, darytina išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai pakeičiant buto spynas be kaltinamosios sutikimo, aiškinantis savivaldybėje dėl kaltinamosios pagrįstumo naudotis socialiniu būstu, buvo motyvu kaltinamajai imtis veiksmų savavališkai iškeldinti nukentėjusiąją iš socialinio būsto. Kaltinamoji nedirba, ribotai darbinga. Nurodytų aplinkybių pagrindu civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies – iš kaltinamosios D. D. priteistina nukentėjusiajai Ž. S. 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai D. D. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)299 str., 301-310 str., teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 1 d., ir ją nubausti 10 (dešimties) MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Kaltinamajai D. D. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš D. D. nukentėjusiajai Ž. S. 800 (aštuonis šimtus litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt (septynis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje Ž. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas E. M.