Kauno apylinkės teismo nutartis

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos Nr. AN18.-2721-1049/2017, medžiaga, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, byloje taip pat nesurinkti esminiai duomenys dėl įvykio aplinkybių ir galimos žalos, šių veiksmų atlikimas teisme negalimas, ir tai yra esminiai trūkumai, dėl ko byla negali būti paskirta nagrinėjimui teismo posėdyje ir turi būti gražinta protokolą surašiusiai institucijai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas J. K. surašytas institucijoje iš esmės neatlikus jokio bylos aplinkybių tyrimo apsiribojant tik proceso dokumentų, kurių pagrindu pagal K. G. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą surinkimu.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta nuostata numato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

J. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole pagal ANK 518 straipsnį kvalifikuoti netinkamai. Nors administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu pats K. G. net nebuvo apklaustas, o tai yra vienas iš esminių trūkumų, tačiau jau vien iš jo parodymų, duotų pagal jo paties pareiškimą kurio pagrindu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, akivaizdu, jog 750 eurų dydžio skolos J. K. tėvui jis neginčija ir ją pripažįsta. Taigi, čia kyla esminis prieštaravimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 518 straipsnio nuostatas, kadangi tokiu atveju K. G. turėtų ginčyti šią skolą, kai tuo tarpu šis ją pripažįsta, nors kaip jau ir minėta aukščiau, objektyviai ši aplinkybė administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu taip ir nebuvo konkrečiai nustatyta. Pažymėtina, kad nors 2017-03-14 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis specialistas dėl J. K. veiksmų daro paraleles su BK 294 straipsnyje įtvirtintu nusikaltimu (savavaldžiavimas), dėl ko, nepradėjus ikiteisminio tyrimo tikėtina ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnį analogišku pavadinimu – savavaldžiavimas, tačiau pažymėtina, kad dėl šių veikų sudėties yra esminių skirtumų, kurie ir lemia šios nutarties priėmimą, kadangi skirtingai nei administracinės atsakomybės prasme BK 294 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis nenumato elemento, pagal kurį nukentėjusysis turėtų ginčyti tikrą ar tariamą kaltininko teisę, kai tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal ANK 518 straipsnį šis elementas yra privalomas, nors šiuo atveju nenustatytas.

Kita vertus, ANK 635 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą, tačiau šiuo atveju tam objektyvaus pagrindo taip pat nėra, kadangi tokiu atveju administracinio nusižengimo sudėtis turi nekelti jokių abejonių.

Pažymėtina, kad ANK 592 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Iš jokių byloje esančių šio pobūdžio dokumentų (2017-03-14 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2 – 4, 5), 2017-05-22 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22 – 24, 25, 27 – 32, 33), 2017-05-10 Nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 35 – 36), 2017-06-27 Nutarimas atmesti skundą (b. l. 38 40)) nematyti, kad sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmęs subjektas, kaip ir tokių procesinių sprendimų teisėtumą tikrinusios prokurorės, nenurodė ANK 592 straipsnio 3 dalies pagrindų ir nesprendė klausimo, ar J. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK, o tokį valinį sprendimą vien aukščiau nurodytų procesinių dokumentų pagrindu priėmė 2017-08-08 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 25ANP-112147636-17, surašiusi institucijos atstovė, todėl ir išsamus administracinio nusižengimo tyrimas privalėjo būti atliekamas, o ne priimamas skubotas sprendimas vien procesinius dokumentus persiųsti aiškintis teismui dar ir J. K. veiką netinkamai kvalifikavus pagal ANK 518 straipsnį.

Be to, pažymėtina ir tai, kad paskyrus administracinės bylos nagrinėjimą teisme esamomis aplinkybėmis būtų itin apsunkintas jos aplinkybių tyrimas, kadangi kaip matyti iš veikos pobūdžio, subjektų, galinčių paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes ratas yra platus, kai tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme, vien posėdžiuose, nėra galimybės greitai ir tiksliai nustatyti nei konkrečių asmens duomenų, nei galimai apklaustinų asmenų gyvenamųjų vietų, kaip ir apskritai, tikslingumo juos kviesti į teismo posėdį, o tą galima atlikti bylos aplinkybių tyrimą vykdant institucijoje, pirma apklausiant šiuos asmenis ir išsiaiškinant jiems galimai žinomas aplinkybes, jų anketinius duomenis, o teismui perduodant tik baigtinio pobūdžio medžiagą vertinimui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nesvarstyta galimybė J. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnį ar kitus panašaus objekto (viešoji tvarka) straipsnius, kas teismo nuomone labiau atitiktų iki šiol nustatytas aplinkybes, tačiau šiuo atveju teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo ir nepasisako dėl įrodymų pakankamumo tokiam nusižengimui pagrįsti ar kvalifikuoti, nes tai yra tyrimą atliekančios institucijos diskrecijos teisė.

Dar viena svarbi aplinkybė, kurios vietiškai nesiaiškino administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, yra tai, kad K. G. nurodė, jog dėl J. K. neteisėtų veiksmų patyrė 50 eurų materialinę žalą dėl striukės suplėšymo, ir tai institucijos atsovė tiesiogiai nurodė administracinio nusižengimo protokole, kai tuo tarpu savo paaiškinime (b. l. 1), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. K., kategoriškai neigia, jog striukė buvo suplėšyta. ANK 664 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, o ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Kadangi iš byloje iki šiol nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog neatidėjus bylos nagrinėjimo objektyviai nustatyti aplinkybių dėl žalos neįmanoma, o nukentėjusysis K. G. reikalavimą atlyginti žalai nurodė savo pareiškime (b. l. 7 – 8), kai tu tarpu ANK 631 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį, darytina išvada, kad dar ir dėl šios aplinkybės administracinio nusižengimo bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje yra negalimas, nes tai esmingai užtęstų jos nagrinėjimą teisme. Neišsireikalauti tyrimui reikšmingi daiktai (suplėšyta striukė), jie neapžiūrėti, negauti duomenys dėl daikto vertės ir pan.