Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1799-1078/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e1-1799-1078/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
I. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1799-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50230-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui,

kaltinama pagal BK 302 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentus, o būtent:

ji, 2019 m. lapkričio 25 d., apie 23.31 val., (duomenys neskelbtini), lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė ant grindų gulėjusią, G. B. priklausančią piniginę, kurioje buvo G. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neturėdama teisėto pagrindo laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. lapkričio 27 d., kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, minėtus G. B. vardu išduotus asmens dokumentus perdavė E. G., tokiu būdu ji pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė svetimus fizinio asmens dokumentus. Šiais savo veiksmais I. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 5 d. apklausta kaltinamoji I. Z. parodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d., nuo 22.30 iki 23.30 val., buvo lošimų salone „(duomenys neskelbtini)“. Geriant energetinį gėrimą, ji pamatė prie baro sėdintį vaikiną, kuris tuo metu bendravo su salono darbuotoja. Būnant prie baro, ji užkalbino minėtą vaikiną kuriam pakėlė energetinio gėrimo skardinę ir pasakė „būk sveikas“, kiek prisimena vaikinas tuo metu jai nieko neatsakė ir toliau bendravo su salono darbuotoja. Vaikinas tuo metu buvo neblaivus ir vartojo alkoholį. Nueinant nuo baro pastebėjo, kad ant žemės, šalia kėdės, yra nukritusi piniginė. Piniginė gulėjo kiek toliau nuo kėdės, ant kurios sėdėjo vaikinas. Ji paėmė piniginę nuo žemės ir laikydama ją rankoje iš lošimų salono išėjo. Paėmusi piniginę net neįtarė, kad ji galėjo būti vaikino, kuris sėdėjo šalia baro, o pačios piniginės vidaus, t. y. kas joje yra, ji salone netikrino. Kas yra piniginės viduje pasižiūrėjo grįžusi į namus. Joje buvo 10 Eur kupiūra, kažkiek monetų, taip pat piniginėje buvo daug įvairių kortelių: banko kodų kortelė, banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė. Banko kortelių panaudoti neketino, išleido tik piniginėje buvusius pinigus. Apie tai, jog rado piniginę, pasakojo savo draugui E. G., kuris tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, ir kadangi ji buvo radusi piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas ir vyriškis, kurio vardu buvo išduoti dokumentai, buvo labai panašus į E. G., jam pasiūlė paimti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, kuriais, reikalui esant, galėtų pasinaudoti. Taip vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė atsidūrė pas E. G.. Kitas buvusias piniginėje korteles ji išmetė, jų panaudoti niekur neketino. Apie galimybę kreiptis į policiją dėl rastų dokumentų nepagalvojo. Labai gailisi, kad dokumentų nepristatė į policiją (b.l. 98). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. papildomai apklausta kaltinamoji I. Z. apklausų metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2020 m. vasario 5 d. apklausos metu (b.l. 106, 110).

Be I. Z. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo G. B. parodymais (b.l. 1, 25), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 18), daiktų apžiūros protokolu, kurio metu apžiūrėti lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai (b.l. 36-39) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. Z. 2019 m. lapkričio 25 d., apie 23.31 val., (duomenys neskelbtini), lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė ant grindų gulėjusią, G. B. priklausančią piniginę, kurioje buvo G. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neturėdama teisėto pagrindo laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. lapkričio 27 d., kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, minėtus G. B. vardu išduotus asmens dokumentus perdavė E. G., tokiu būdu ji pagrobė ir neturėdama teisėto pagrindo laikė svetimus fizinio asmens dokumentus, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus I. Z. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė leisti mokėti baudą dalimis po 100 eurų (b.l.130-132).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę I. Z. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis (veikiant tiesiogine tyčia), baigtas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu dokumentu, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. Z. – anksčiau teista (b.l. 125-127), bausta administracine tvarka (b.l. 121-124). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimumui.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei į tai, kad kaltinamoji prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, nustato jai dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. Z. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD disku, prisegtas prie bylos galinio viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys dėl padarytos 82 Eur žalos atlyginimo (b.l. 29), tačiau pagal bylos medžiagą matyti, jog žala kildinama ne iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, tačiau iš administracinio nusižengimo įvykdymo (prokuroro nutarimu 2020 m. vasario 18 d. I. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir pavesta spręsti klausimą dėl I. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn (b.l. 13-15)), be to iš pateikto matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d. I. Z. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo I. Z. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje ir įpareigota atlyginti G. B. padarytą turtinę žalą, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Z. skirti galutinę bausmę – 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.

I. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su CD disku, prisegtą prie bylos galinio viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti I. Z., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė