Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui D. G., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Rokui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017-01-17 Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimą Nr. GT-2(17)-S, kuriuo D. G. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas paaiškina, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio autorika“ (toliau – ir Bendrovė) 2015-09-18 pirminio planinio veiklos patikrinimo akte Nr. VP-72(15) buvo konstatuota, kad Bendrovės veikloje, sudarant turto vertinimo ataskaitas, yra trūkumų, kuriuos nurodyta ištaisyti ateityje rengiamose ataskaitose. Šiuo pagrindu 2016-11-30 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pradėjo Bendrovės ataskaitų atitikties reikalavimams, numatytiems Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme paskesnį planinį veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas). Patikrinimo objektu, be kita ko, buvo Bendrovės darbuotojo, turto vertintojo D. G. 2015-12-10 surašyta automobilio VOLVO FH 540 62T vertinimo ataskaita Nr. 20151210-1. Patikrinimo metu Bendrovė 2016-11-25 pateikė paaiškinimus Nr. (1.15) D2-4206, susijusius su Ataskaitos surašymu. Paaiškinimuose buvo nurodyta, kad Ataskaitos tikslu buvo transporto priemonės žalos dydžio nustatymas, o rinkos vertės skaičiavimas buvo perteklinis ir nebūtinas, taip pat akcentuotas Ataskaitoje padarytų klaidų mažareikšmiškumas, paaiškinta, dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas atitinkamas rinkos vertės skaičiavimas. 2016-11-30 Tarnybai užbaigus patikrinimą buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VP- 58(16) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte buvo konstatuoti pažeidimai. Tarnybos vertinimu, Ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita (patikrinama) informacija, pagrindžianti pataisos koeficientą. Tarnyba pažymėjo, kad vertės nustatymas tokiu būdu, kai jos neįmanoma patikrinti, yra nepagrįstas, todėl pažeidžiantis įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą vertinimo ataskaitoje pagrįsti vertės nustatymą, pateikiant skaičiavimus. Tarnybos nuomone, lyginamųjų objektų kaina turi būti koreguojama ne pridedant, o atimant 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija“) 2-oje lentelėje nustatytas ridos koeficiento reikšmes. Tuo tarpu pareiškėjas ridos koeficiento reikšmes pridėjo, o ne atėmė. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose pažymima, kad nustatant vidutinę rinkos vertę, lyginamieji objektai maksimaliai prilyginami prie statistinio (ne prie vertinamojo) automobilio. Tarnyba padarė išvadą, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto. Tarnyba nurodė, kad: Ataskaitoje nėra pateikti skaičiavimai, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotas pataisos koeficientas, kurio pagrindu nustatyta vertinamos transporto priemonės rinkos vertė. Taip pat pažymėjo, jog Ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita informacija, pagrindžianti, kodėl pasirinktas būtent 10 proc. ridos pataisos dydis. Vertindamas transporto priemonę vertintojas kaip specialiuoju teisės aktu vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, o ne Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1 K-l 59 (toliau - Metodika). Transporto priemonės rinkos vertė buvo nustatyta tik kaip šalutinis dydis, kuris neturėjo įtakos galutiniam vertinimo rezultatui. Konkretūs taikyti koregavimo koeficientai pagrįsti nuorodomis į Instrukciją. Garbės teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad visi ataskaitoje taikyti koeficientai buvo pagrįsti Instrukcijos priedais, o konkretūs aptariami pataisos koeficientai (-10 proc. ir +10 proc.) ataskaitoje buvo įrašyti dėl klaidos (iš tiesų vietoj jų turėjo būti įrašyti atitinkamai -7,9 proc. ir +6,6 proc.). Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime buvo nustatyta daugiau pažeidimų nei Patikrinimo akte, todėl jis nežinojo, kuo yra kaltinamas ir, atitinkamai, negalėjo pateikti savo paaiškinimų dėl dalies kaltinimo. Garbės teismas pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas, nesigilino į teikiamus paaiškinimus, buvo išsakoma išankstinė nuomonė. Garbės teismas nesudarė sąlygų pareiškėjui tinkamai išsakyti savo poziciją, o dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos suprasti, kokių pažeidimų padarymo jis yra kaltinamas bei tinkamai realizuoti savo teisę apginti savo interesus. Pareiškėjo vertinimu, Garbės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad Garbės teismas savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, netinkamai taikė pataisos koeficientus, parengtoje ataskaitoje nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų tokių koeficientą taikymą, ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą. Šiuo atveju nebuvo nustatytas nei Metodikos, nei Instrukcijos reikalavimą laikymosi pažeidimas, todėl, Tarnybos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl šių teisės aktą tarpusavio santykio praktinės reikšmės neturi. Reikalavimas pateikti vertės nustatymą pagrindžiančius skaičiavimus nustatytas būtent Įstatyme - pagrindiniame teisės akte, kuriuo vadovautis pareiškėjas privalo visais turto vertinimo atvejais, nepriklausomai nuo turto rūšies. Vadovaujantis Instrukcijos 26.1 papunkčiu, nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę, nustatoma transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą. Kadangi, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, transporto priemones vertinantiems turto vertintojams Instrukcijos reikalavimai yra privalomi, transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą šiuo atveju privalėjo būti nustatyta. Tarnybos nuomone, rinkos vertė negali būti laikoma „šalutiniu dydžiu“, kadangi teisės aktai įpareigoja tokį dydį nustatyti. Be to, net ir transporto priemonės rinkos vertę laikant „šalutiniu dydžiu“, tokio dydžio nustatymas ataskaitoje privalėjo būti tinkamai pagrįstas. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kokie duomenys tūri būti nurodyti turto vertinimo ataskaitoje. Reikalavimas nurodyti išvardintus duomenis taikomas visai turto Vertinimo ataskaitai, o ne kažkuriai (pagrindinei) jos daliai. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas numato, kad turto Vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti turto vertės skaičiavimai. Įstatymas nenumato jokių išskirtinių nuostatų, taikytinų tais atvejais, kai tam tikra informacija ataskaitoje pateikiama kaip „šalutinis dydis“. Net ir pareiškėjo nurodytam „šalutiniam dydžiui“ turi būti taikomi Įstatymo reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas pagrįsti nustatytą dydį skaičiavimais. Pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu nušalinimų Garbės teismo nariams nereiškė, be to, skunde nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Garbės teismo narių nešališkumu. Taigi, Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo teiktus paaiškinimus, pažeidimų pobūdį ir pareiškėjui skirta švelniausia galima drausminė nuobauda - pastaba.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2017-01-17 Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo Nr. GT-2(17)-S, kuriuo pareiškėjui D. G. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 2016-11-30 Tarnyba patvirtino Patikrinimo aktą Nr. VP-58(16) (toliau - Patikrinimo aktas). 2016-11-30 raštu Nr. (1.15)D2-4302 „Dėl atlikto paskesnio planinio veiklos patikrinimo“ Tarnyba persiuntė Bendrovei Patikrinimo aktą ir klausimynus, 2016-12-13 Tarnyba priėmė išvadą Nr. GT-46(16)-I „Dėl turto vertintojo D. G. veiksmų rengiant automobilio Volvo FH 540 62T vertinimo ataskaitą Nr. 20151210-1“. 2016-12-13 raštu Nr. GT-46(16)-T Tarnyba kreipėsi į Turto arba verslo Vertintojų garbės teismą dėl drausmės bylos D. G. iškėlimo, 2016-12-14 parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu buvo nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą. 2016-12-14 pranešimu Nr. (1.15)02-4472 pareiškėjas informuotas apie drausmės bylos iškėlimą. 2017-01-17 buvo priimtas skundžiamas Garbės teismo sprendimas Nr. GT-2(17)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2017-02-03 raštu N r. (1.15)D2-349 „Dėl Garbės teisino priimto sprendimo“ Tarnyba informavo pareiškėją apie priimtą Garbės teismo sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.

Garbės teismas savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, nustatydamas transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, netinkamai taikė pataisos koeficientus, parengtoje ataskaitoje nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstą tokių koeficientą taikymą, ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimą.

Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo parengtoje ataskaitoje nėra pateikti net dviejų taikytų koeficientų pagrindimai - 10 proc. pataisos koeficiento, nustatant ridos pataisos dydį, ir +10 proc. koeficiento reikšmės, nustatant tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą. Nurodytų koeficientų pagrindu ataskaitoje skaičiuota galutinė vertinamos transporto priemonės rinkos vertė, todėl ataskaitoje turėjo būti pateikti skaičiavimai ar kita (patikrinama) informacija, pagrindžianti nustatytus koeficientų dydžius. Garbės teismas pažymėjo, kad teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A556-2434/2013 akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme yra nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Tokią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-821/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto vertę pagrindžiantys skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2482-520/2015). Visų turto vertei nustatyti taikomų dydžių pagrindimas yra vienas esminių turto vertinimo ataskaitos reikalavimų. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo manymu, aptariamas pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014). Būtent Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto laikymasis garantuoja, kad vertinamo objekto vertė bus nustatyta vadovaujantis realiais duomenimis.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pareiškėjas nurodo, kad konkretūs dydžiai išvesti taikant proporcijos metodą, pasirenkant artimiausias reikšmes iš rekomenduojamų reikšmių, nurodomų Instrukcijos prieduose. Taigi, šiuo atveju ataskaitoje buvo pateikti ne išsamūs skaičiavimai, kaip to reikalauja Įstatymas ir teismu praktika, o nuoroda į konkretų teisės akta. Atsakovė pagrįstai teigia, kad nuorodos į teisės aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu reikalavimo pagrįsti vertės nustatymo dydžius įgyvendinimu. Byloje nustatyta, kad ataskaitoje nebuvo pagristi įrašyti koeficientu dydžiai.

Garbės teismas nustatė, kad pareiškėjas netinkamai taikė lyginamąjį metodą, t. y. pasirinkdamas 3 lyginamuosius objektus, pirmiausia nustatė vertinamo turto vidutinę rinkos vertę. Garbės teismas pažymėjo, kad Metodika nenustato tokios vertės nustatymo procedūros ir tvarkos, todėl rekomendavo pareiškėjui ateityje turtą vertinti naudojantis kitomis procedūromis. Garbės teismo pateikta pastaba turėtų būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio pastebėjimas, nes skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje neatitikimas Metodikos reikalavimams nėra įvardijamas. Garbės teismas turi teisę savarankiškai atlikti tyrimą ir, nustatęs pažeidimą, skirti turto vertintojui drausminę nuobaudą. Garbės teismas nėra įpareigotas vadovautis Tarnybos nuomone ir turi teisę ne tik atmesti Tarnybos nustatytus pažeidimus, bet ir konstatuoti naujus pažeidimus, kurių Tarnyba neįvardijo.

Bylos duomenys patvirtina, jog Garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai aptarė pareiškėjo rengtų turto vertinimo ataskaitų trūkumus, konstatuodamas, kokių konkrečiai turto vertintojų veiklai teisės aktuose keliamų reikalavimų pareiškėjas nesilaikė. Garbės teismas objektyviai ir nuodugniai ištyrė ir įvertino pareiškėjo paaiškinimus, pateiktą medžiagą.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Garbės teismas, laikydamasis Įstatymo, Garbės teismo nuostatų reikalavimų, nustatęs, jog turto vertintojas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, turėjo teisę iškelti drausmės bylą bei, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, pagrįstai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo D. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.