Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-773-368/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
2A-773-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01609-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
ŽilVyčių kooperatinės bendrovės
Ieškovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-773-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01609-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.7; 2.5.8.10; 2.5.8.11.1; 2.5.10.5.1; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ŽilVyčių kooperatinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-767/2015, iškeltoje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei ŽilVyčių kooperatinei bendrovei dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. G. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės ŽilVyčių kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 20 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir grąžinti jam nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – miškų ūkio sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti jį atsakovei grąžinti 1000 Lt (289,62 Eur). Nurodė, kad su atsakove ŽilVyčių kooperatine bendrove 2011 m. balandžio 20 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakove jam nuosavybės teise priklausantį 6,07 ha ploto miškų ūkio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte numatyta, kad parduodamo sklypo kaina yra 29 000 Lt. Teigia, kad atsakovė jam sumokėjo 1 000 Lt prieš pasirašant sutartį, o nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. turėjo mokėti po 1 000 Lt per kalendorinius metus, o likusius 24 000 Lt turėjo sumokėti iki 2016 m. balandžio 20 d. Tvirtina, kad daugiau jokių atsiskaitymų (išskyrus sumokėtą 1000 Lt pasirašant sutartį) iš atsakovės negavo. Be to, Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės galimai padarytų nusikalstamų veikų, teismo nutartimis atsakovė yra įpareigota nutraukti visą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą. Dėl šių priežasčių nesitiki, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ir mano, jog atsakovė iš esmės pažeidė 2011-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį, nevykdydama įsipareigojimų atsiskaityti už įsigytą turtą, todėl prašo sutartį nutraukti.

Atsiliepimas

Atsakovė ŽilVyčių kooperatinė bendrovė su ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko. Paaiškino, kad 2011 metais buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo metu visi bendrovės dokumentai paimti ir yra pas bendrovės advokatą. Tvirtina, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta, visos sąskaitos areštuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė ieškovo V. G. ir atsakovės ŽilVyčių kooperatinės bendrovės 2011 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Taikė restituciją ir grąžino ieškovui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – miškų ūkio sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įpareigojo ieškovą V. G. grąžinti atsakovei ŽilVyčių kooperatinei bendrovei 289,62 Eur. Priteisė iš atsakovės ŽilVyčių kooperatinės bendrovės 41 Eur žyminį mokestį ir 148,65 Eur išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Nurodė, kad atsakovė neginčijo fakto, kad pagal sutartį nustatytais terminais ieškovui sumų nemokėjo, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės ieškinio reikalavimus pripažino. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad sutartis ir ateityje nebus vykdoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) ŽilVyčių kooperatinė bendrovė prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties nevykdė dėl force majeure aplinkybių. Tvirtina, kad teismas turėjo privalomai stabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas V. G. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės šiai civilinei bylai. Mano, kad sutarties nevykdymas negali būti pateisintas force majeure aplinkybėmis. Pažymi, kad nesutinka su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) ŽilVyčių kooperatinės bendrovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Skunde keliami privalomojo bylos sustabdymo ir force majeure aplinkybių klausimai.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl privalomo bylos sustabdymo (CPK 163 str. 3 p.)

Visų pirma, apeliantė apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, t. y. šio procesinio klausimo, pateikto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, nagrinėjimas nėra apeliacinio skundo dalykas.

Antra, CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje.

Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat, kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Turi būti pagrindžiama, kad šioms aplinkybėms nustatyti taikytos ar taikomos specialiosios baudžiamojo proceso priemonės, kurios gautos nepažeidžiant BPK ir kitų įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas yra kitoks nei Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-766/2015, kadangi baudžiamojoje byloje atsakovei pareikšti kaltinimai dėl kreditinio sukčiavimo (BK 207 str. 1 d.), apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 str. 1 d.), dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.), ir joje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, kurioje sprendimas kitos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo klausimas, t. y. baudžiamosios bylos aplinkybes visiškai nesusijusios su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku.

Be to, visos šiai bylai išnagrinėti aplinkybes buvo nustatytos civiliniame procese, taikant civilinio proceso nustatytas priemones ir nėra poreikio jų papildomai nustatinėti baudžiamajame procese.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure)

Visų pirma, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė (jos atstovas, vadovas) neįrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybių, priešingai, atsakovės vadovas iš esmes sutiko su ieškinio reikalavimais.

Antra, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira”, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010;2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012).

Iš byloje esančios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties matyti, kad atsakovės ūkinė, komercinė ir finansinė veikla buvo laikinai sustabdyta prokurorui pateikus teismui prašymą dėl šios procesinių prievartos priemonių skyrimo ir nurodžius, jog atsakovė 2010–2011 metais ūkinė-komercinę veiklą vykdė galimai diskriminuojant kitas įmones konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir pan. Taigi minėtų procesinių prievartos priemonių taikymas buvo tam tikros atsakovės veiklos pasekmė, ir šie veiksmai atsirado (prasidėjo) iki ginčo 2011 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir veiksmai (įmonės ūkinė-komercinę veikla ir jos organizavimas) priklausė nuo atsakovės dalyvių valios.

Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra minėtų force majeure aplinkybių sąlygų visumos.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Skundą atmetus, tenkintinas ieškovo prašymas dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo ir iš atsakovės priteistinos 28,95 Eur išlaidos valstybei (CPK 93 str., 96 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės ŽilVyčių kooperatinės bendrovės (į. k. 300026279) 28,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė