Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. R. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AAVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Lazdijų r. PK VPS KPG) vyresniojo specialisto Lino Botvičiaus 2016 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 72N-59349504-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 9 d. N. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protoko­las dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 9 d. 21.36 val. (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu ėjo neapšviestu kelio ruožu ir su savimi neturėjo šviesą atspindinčių elementų, žibinto, dėl to pažeidė Kelių eismo taisyklių 41 punkto reikalavimus, t. y. pagal Lietu­vos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 1 dalį. 2016 m. gegužės 3 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK VPS KPG vyresniojo specialisto Lino Botvičiaus nutarimu N. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 Eur bauda (b. l. 10).

Iš liudytojų G. C., J. Š. parodymų matyti, kad jų tarnybos metu, važiuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje pamatė kažkokį siluetą. Tik privažiavus arčiau pastebėjo, kad tai žmogus, kurio tamsoje visiškai nesimatė, nes jis neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų arba žibinto. Nustačius pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 41 punkte nustatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą (2015-11-04 nutarimo Nr. 1135 red.). Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad jis 2016 m. balandžio 9 d. 21.36 val. ėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu, ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais nevilkėjo, neturėjo šviečiančio žibinto bei nebuvo prisisegęs matomoje vietoje atšvaito. Todėl pripažintina įrodytu, kad N. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 41 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka ATPK 131 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją, nes jis nevykdė Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems nustatytų elgesio taisyklių tamsiuoju paros metu. Įvertinus tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai apie tai, kad jis nepadarė jokios neteisėtos veikos atmestini kaip nepagrįsti ir šioje dalyje nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia teisės akto - Kelių eismo taisyklių 41 punkto konstitucingumo klausimą. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio teismo įstatymo 1, 67 straipsniai). Atsakovas abejones dėl Kelių eismo taisyklių konstitucingumo grindžia tuo, kad viešoje erdvėje, jo manymu, daugelis žmonių nesutinka su tokia teisės norma, todėl įvertinus tai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis), kad suverenitetas priklauso tautai (Konstitucijos 2 straipsnis) reiškia, kad pagal tokį įstatymą asmenys negali būti baudžiami. Tačiau šie argumentai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad Kelių eismo taisyklių 41 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai, kad suverenitetas priklauso tautai ir tai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms nereiškia, kad atsiradus tam tikrai grupei žmonių, nesutinkančių su teisės aktu, jis gali būti nevykdomas ir dėl to atsakomybė gali būti netaikoma. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nėra pagrindo kelti Kelių eismo taisyklių 41 punkto konstitucingumo klausimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl to, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. R. pirmą kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris nepriskiriamas prie šiurkščių teisės pažeidimų, anksčiau jis nėra baustas administracine tvarka (b. l. 21), nurodo išėjęs iš namų tik trumpam, nedirba (b. l. 22,23), jo padarytas teisės pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Organas (parei­gū­nas), skir­da­mas administracinę nuobaudą, turi ją tinkamai individualizuoti. Kiekvienu atveju turi būti atsi­žvel­­gia­ma į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsako­my­bėn patraukto asmens asme­ny­bę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat ir į nustatytų atsakomybę sunki­nančių bei lengvinančių aplin­ky­bių santykį bei reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) bei impe­ra­ty­viai laikomasi kons­ti­tu­­cinio proporcingumo principo. Skiriant administracines nuobau­das, kaip ir taikant bet kokią vals­ty­bės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo prin­cipo, reika­lau­jan­čio asmens teisių neribo­ti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažei­di­mą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiaus­vyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuo­bauda, kurią paskyrus gali būti pasiek­­­ti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažei­dė­jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalį, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. Įvertinus tai, N. R. padarytas teisės pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių, keliančių grėsmę aplinkiniams, tokį pažeidimą jis padarė pirmą kartą, jis nedirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iš jo paaiškinimų spręstina, kad šį pažeidimą padarė, nes kitaip aiškino teisės normas ir Konstitucijos nuostatas, todėl pripažintina, kad dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių itin svarbių aplinkybių, pirmą kartą už šį pažeidimą baudžiamam asmeniui sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl jo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str. ir jam paskirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, t.y. skirtinas įspėjimas, nes įvertinus aukščiau aptartas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo padaryto administracinį teisės pažeidimą apibudinančias aplinkybe, ši nuobauda bus pakankama tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje – nubausti jį ir perauklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įvertinus tai, AAVPK Lazdijų r. PK VPS KPG vyresniojo specialisto Lino Botvičiaus 2016 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuriuo N. R. pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį paskirta 30 Eur bauda, šioje dalyje keistinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

N. R. skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Lino Botvičiaus 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 72N-59349504-16, kuriuo N. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 Eur bauda, pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti N. R. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarties paskel­bi­mo dienos, paprastai, per nutartį priėmusį teismą. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas tiesiogiai apygardos teismui, skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo skundo padavimo apygardos teismui dienos.