Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: 2021 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 1500 svarų įsigijo žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), užpildytą jo – D. V. vardu ir pavarde, su nurodytu jo asmens kodu ir gimimo data, kurį 2024 metų vasario mėnesį parsigabeno į (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi iki 2024 m. gruodžio 10 d. apie 15.10 val., t. y. iki kada žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jį sustabdžiusiems Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnams, taip jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. 2024 m. gruodžio 11 d. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo išsilaikęs. 2021 metais būdamas išvykęs į (duomenys neskelbtini) ten susirado Latvijos pilietį, kuris pasiūlė galintis padaryti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kadangi tokio neturėjo, bet norėjo turėti, kad galėtų vairuoti transporto priemones, susigundęs nusprendė įsigyti. Už vairuotojo pažymėjimą sumokėjo 1500 svarų. Iš karto perdavė tam asmeniui, kurio vardo ir pavardės nežino, pusę sumos. Kitą pusę sumos perdavė kai padarė pažymėjimą. Pažymėjimas buvo padarytas su jo nuotrauka ir asmens duomenimis. Vairuotojo pažymėjimą visą tą laiką laikęs su savimi piniginėje. Visus tuos metus nuo 2021 metų iki pat dabar naudodamasis šiuo vairuotojo pažymėjimu vairavo automobilį. Lietuvoje automobilį, naudodamasis padirbtu vairuotoju pažymėjimu, vairavęs nuo 2024 m. vasario 23 d. Ne kartą būdavo, kad sustabdo pareigūnai, tačiau iki 2024 m. gruodžio 10 d. niekam nepakliuvęs. 2024 m. gruodžio 10 d., kai sustabdė Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai ir pasakė, kad vykdo dokumentų kontrolę, jiems pateikė savo žinomai netikrą, padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Po ko pareigūnas pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ateityje, kai jau bus galima, laikysis egzaminą dėl vairuotojo pažymėjimo ir turės tikrą vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 10 d. patruliuojant pagal iš anksto numatyta užduotį, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas bei dokumentų patikrinimui sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustabdžius ankščiau minėtą transporto priemonę, bei priėjus prie vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės dokumentus. Automobilį vairavęs vyriškis atsakė, jog šiuo metu jis vairuoja ne jam priklausantį automobilį, todėl jis su savimi nėra pasiėmęs jokių dokumentų. Automobilio vairuotojas prašė, kartu su juo nuvykti iki netoliese esančio garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)“, nes ten savo automobilyje yra palikęs vairuotojo pažymėjimą. Privažiavus prie automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyriškis sustojo bei ištraukęs iš rankinės pateikė vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo paaiškėjo, jog automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo D. V.. Apžiūrint pateiktą D. V. vardu išduotą pažymėjimą iš karto kilo įtarimas, kad tai klastotė. Vairuotojo pažymėjimas buvo įtartinos spalvos, jo raštas buvo skirtingo šrifto ant pažymėjimo nebuvo iškilos spaudos, buvo imituotos apsaugos priemonės, t. y. neatitiko nustatytų vairuotojo pažymėjimams reikalavimų. Paklausius D. V. iš kur jis gavo minėtą dokumentą, jis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimą jis išlaikė bei įgijo būdamas (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad D. V. pateiktas pažymėjimas gali būti suklastotas, asmuo sulaikytas ir pristatytas į Akmenės rajono policijos komisariatą, kur jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Policijos komisariate bendraujant su D. V., pastarojo buvo paprašyta papildomai paaiškinti iš kur jis vis dėl to gavo vairuotojo pažymėjimą. Vyriškis aiškino, jog prieš metus būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, iš nepažįstamo vyriškio galimai Latvijos piliečio už 1500 svarų jis įsigijo padirbtą – suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Asmens teigimu, metus laiko jis (duomenys neskelbtini) važinėjosi su padirbtu vairuotojo pažymėjimu. Važinėjosi iki šiandien, kol jo nesustabdė pareigūnai ir nepaprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo. Paklusus D. V. ar šis kada nors yra turėjęs vairuotojo pažymėjimą, šis man atsakė, kad ne. Patikrinus per policijos centrinę duomenų bazę nustatyta, kad D. V. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo niekada nėra turėjęs. Pradėjus ikiteisminį tyrimą iš D. V. galimai suklastotas vairuotojas pažymėjimas paimtas. Asmuo nesulaikytas (b. l. 8-10);

2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) yra garažų masyvas „(duomenys neskelbtini)“. Įvažiavimas į garažų masyvą yra iš rytų pusės. Tarp penktos ir šeštos garažų eilės stovi du lengvieji automobiliai. Prie septinto garažo durų stovi lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiam iš galo stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 14-17);

2024 m. gruodžio 10 d. pareikalavus D. V. pateikė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20, 24-26);

2025 m. sausio 9 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu, yra atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu, o optiniai apsaugos elementai ir įrašai yra atlikti terminiu dažų pernešimo būdu. Dokumento blanko apsaugos priemonės yra imituotos. Pirminio turinio pakeitimo požymių minėtame dokumente nėra (dokumentas netikras) (b. l. 27-30, 31-31).

BK 300 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti tyrimo metu iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių, tai, kad kaltinamojo pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras patvirtina ir specialisto išvada. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis laikė, gabeno ir panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Įtariamasis D. V. laikomas neteistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 38-43; 44-46), dirbantis – vykdo individualią veiklą, kaip vykdantis individualią veiklą charakterizuojamas teigiamai. Įtariamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įtariamojo D. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant įtariamajam D. V. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę areštą, kurios dydis nustatytinas tarp įstatyme nustatyto arešto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tame tarpe ir arešto bausme teisiamas pirmą kartą, kaltinamasis vykdo individualią veiklą, yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam D. V. su probacijos tarnybos pagalba keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant D. V. įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žinomai netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V. vardu, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, įsiteisėjus teismo sprendimui, sunaikintinas.

Kaltinamajam D. V. išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 300 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, D. V. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. V. 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V. vardu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, įsiteisėjus teismo sprendimui, sunaikinti.

Išaiškinti D. V., jog nuteistieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus; informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti D. V..

Išaiškinti D. V., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.