- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 2-318-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08141-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Vytautas Skulščius, Inga Šorševa
- Kategorijos
sekretoriaujant Andriui Pūkiui, Ugnei Baliutytei, Justinai Norvaišaitei, Rozalinai Gerulaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl naudojimosi tvarkos pastato gyvenamojo namo patalpomis nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 6–7) prašo nustatyti naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas, namas), pagal projekto vadovės J. Š. 2020 m. parengtą ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalių naudojimosi tvarkos nustatymo schemą“. Priteisti iš atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Ieškovė patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 77–79) nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: 38/100 dalys pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 190,62 m²) esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, turėdama su atsakovu bendrojo naudojimo patalpas jau eilę metų negali pilnavertiškai jomis naudotis. Ji daugelį kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama pasidalinti bendrojo naudojimo patalpas, kad būtų galima tinkamai ir pilnavertiškai naudotis savo namo dalimi. Savo naudojamoje namo dalyje atsakovas neturi įsivedęs dujinio šildymo, todėl jo naudojama namo dalis nėra šildoma ir per bendrojo naudojimo patalpas į ieškovės naudojamą dalį lengvai pereina šaltis, iš atsakovo dalies jaučiamas labai stiprus drėgmės bei pelėsio kvapas, nes patalpos yra nevėdinamos ir nešildomos. Atsakovo patalpose žiemos metu būna apytiksliai +13°C laipsnių. Namas šiuo metu šyla tik tiek, kiek ieškovė prišildo. Atsakovas ne tik, kad visiškai nešildo jam priklausančių patalpų, bet ir finansiškai neprisideda prie bendrai naudojamų patalpų išlaikymo ir higienos normas atitinkančios temperatūros palaikymo. Jau ketvirti metai, kuomet ieškovė vienintelė rūpinasi bendrai naudojamų patalpų šildymu. Ieškovė savo lėšomis ketina nusistatyti naudojimosi namu tvarką taip, kad iš esmės nebeliktų bendrai naudojamų patalpų. Po tokios naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo ateityje suderinus su savivaldybe galimai būtų inicijuojamas ir gyvenamojo namo atidalijimas (vietoje vienbučio gyvenamojo namo pakeičiant jį į dvibutį). Siekiant taikiai išspręsti situaciją ieškovės atstovė 2017 m. gruodžio 12 d. raštiškai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalinimo ir visiško atsiskyrimo. Kartu su pretenzija ieškovės atstovė pateikė atidalinimo planą. Pretenzijos atsakovas iš Lietuvos pašto neatsiėmė, todėl laiškas buvo grąžintas siuntėjui. Ieškovės nuomone, atsakovo atsisakymas nusistatyti naudojimo tvarką namu taip, kad nebeliktų jokių bendrai naudojamų patalpų yra nepagrįstas. Ieškovei bendraujant su atsakovu jis nepateikia jokio alternatyvaus sprendimo būdo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo ir ar jų atidalijimo. Ieškovės teismui teikiamas planas atitinka teisėtumo kriterijų, kadangi jis yra parengtas tokiems planams parengti kvalifikaciją turinčio asmens, be to pagal kartu su šiuo ieškiniu pateikiamą naudojimosi tvarkos nustatymo planą nebūtų nukrypstama nuo name esančių inžinerinių tinklų išplanavimo, vandentiekio ir nuotekų šalintuvo esminių reikalavimų, bei saugos ir paskirties reikalavimų. Ieškovės pateikiamas naudojimosi tvarkos nustatymo planas, taip pat atitinka ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes ieškovės siūlomoje naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, praktiškai nebelieka bendrai naudojamų patalpų, vietose kur šalių patalpas skiria durys, būtų pastatomos sienos, kurios bent iš dalies galės sulaikyti iš atsakovo dalies ateinantį šaltį, pelėsio ir drėgmės kvapą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 86–90), kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį, kadangi jis pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nepagrįstai ir neproporcingai apriboja ir sumažina jam tenkančią naudoti gyvenamojo namo dalį, jos nekompensuoja ir nepagrįstai, nesant tam jokio teisinio pagrindo, padidina ieškovei tenkančią naudoti gyvenamojo namo dalį, nepagrįstai perkelia atsakovui daugelį papildomų išlaidų. Priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas (įrodymai bus pateikti vėliau).
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą schemą, ieškovei naudojimuisi atitektų 42,90/100 dalys (81,79 kv. m.), o atsakovui tik 57,10/100 dalys (108,83 kv. m.) gyvenamojo namo. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo teises ir interesus, kadangi nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą schemą atsakovui naudojimuisi atitektų mažesnė gyvenamojo namo dalis, nei sudaro jam priklausanti nuosavybės teisės dalis, o ieškovei, nesant tam pagrindo, naudojimuisi atitektų didesnė gyvenamojo namo dalis, nei sudaro jai priklausanti nuosavybės teisės dalis. Pagal šalių nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo dalis, nustatant naudojimosi tvarką ieškovei naudojimuisi turėtų atitekti 72,44 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalis (38/100 dalys nuo bendro namo ploto 190,62 kv. m.), o atsakovui – 118,18 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalis (62/100 dalys nuo bendro namo ploto). Pagal ieškovės pridedamą schemą ieškovė siekia naudojimuisi gauti daugiau nei 9 kv. m. (9,35 kv. m.) didesnę gyvenamojo namo dalį, nei sudaro jai nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, tokio žymaus nukrypimo niekaip nemotyvuodama. Pagal ieškovės pateiktą schemą atsakovui pirmajame namo aukšte atitektų tik dalis virtuvės, kurios plotis sudarytų apie 1,8 m, t. y. beveik per pusę būtų sumažinama šiuo metu esanti virtuvė. Praktiškai įrengti tokią virtuvę ir ja naudotis būtų labai sudėtinga ir nepatogu, kadangi ten įtalpinus virtuvės baldus ir buitinę techniką liktų labai mažai vietos praėjimui (apie 90 cm). Būtų protinga ir ekonomiška bei sąžininga abiejų šalių atžvilgiu palikti pirmajame namo aukšte esančią virtuvę tokią, kokia ji yra šiuo metu (jos nemažinant ir neperdarant, kaip siūlo ieškovė). Tokiu būdu kiekvienai iš šalių teksianti naudotis gyvenamojo namo dalis atitiktų abiejų šalių turimas nuosavybės teisės dalis, nereikėtų atlikti papildomų darbų ir patirti papildomų išlaidų, susijusių su virtuvės pertvarkymu ir sienos perkėlimu ir pan., t. y. ieškovė sutaupytų, o atsakovo teisės nebūtų nepagrįstai ribojamos ir pažeidžiamos. Didžiausia atsakovui atiteksianti naudotis gyvenamojo namo dalis yra rūsyje – iš atsakovui teksiančio namo ploto – 118,18 kv. m. – 52,03 kv. m. yra rūsyje, t. y. beveik pusė viso atsakovui teksiančios gyvenamojo namo dalies ploto. Ieškovė nuosavybės teise turėdama žymiai mažesnę gyvenamojo namo dalį nei atsakovas, siekia gauti kuo naudingesnes gyvenamojo namo dalis (t. y. gyvenamose namo dalyse, turėdama prieigą prie visų namo komunikacijų ir pan.), visiškai neatsižvelgdama į atsakovo interesus ir turimą nuosavybės teisės dalį. Gyvenamasis namas niekada nebuvo pritaikytas visiškai atskiram dviejų šeimų gyvenimui. Visos namo komunikacijos (šildymo sistema, vandentiekis, dujotiekis, elektra ir pan.) yra bendros visam namui (viena dujotiekio sistema, vienas kaminas, šildęs visą namą ir t. t.). Atsakovui tektų savarankiškai už savo lėšas iš naujo jam atitenkančiai gyvenamojo namo daliai susivedžioti ir įrengti visas komunikacijas (tiek, elektrą, vandentiekį, tiek šildymo sistemą, dujas ir kt.), kadangi visos šiuo metu name esančios komunikacijos buvo perimtos ieškovės ir lieka ieškovei atitenkančioje gyvenamojo namo dalyje ir būtent ji jomis naudojasi – būtent ieškovė pasiėmė vieninteles name esančias komunikacijas, atsakovui nesant name kažkas nupjovė ir nuėmė visus jo namo dalyje buvusius radiatorius, dėl ko atsakovas kurį laiką neturėjo galimybės apšildyti savo namo dalį. Tokie ieškovės veiksmai (vienasmeniškas sprendimas pasiimti sau visas komunikacijas) niekaip nėra paaiškinti ir pagrįsti. Atsakovui visiškai nėra paliekama prieiga prie rūsyje esančios katilinės, t. y. vienintelio įrenginio, kuris šiuo metu šildo namą. Priėjimas prie katilinės, esančios rūsyje, atsakovui reikalingas, kadangi toje vietoje per visą namo ilgį yra įrengtas kaminas, kuriuo ankščiau būdavo šildomas visas namas. Nepaliekant atsakovui priėjimo prie jos, atsakovui būtų visiškai apibotos galimybės naudotis šildymu, dėl ko atsakovui atitektų papildomos šildymo rengimo išlaidos, nors visiškai nėra suprantama, kodėl visa šių papildomų išlaidų našta yra perkeliama būtent atsakovui (atsakovas nėra pritaręs ieškovės sprendimui vienasmeniškai pasiimti visas namo komunikacijas, neliekant atsakovui jokių galimybių jomis naudotis). Atsakovas yra išdėstęs savo poziciją apie tai, kokioms sąlygoms esant jis sutiktų su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (paliekant atsakovui pirminio dydžio virtuvę, suteikiant jam prieigą prie katilinės rūsyje ir pan.), tačiau ieškovė nesutiko susitarti dėl sąžiningos ir abiejų šalių nuosavybės teisių dalis atitinkančios naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kuri nepažeistų ir atitiktų abiejų šalių interesus ir teises. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 3–5) nurodė, kad ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas pastabas, priešingu atveju, ieškinys turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovei nuosavybės teise priklauso: 38/100 dalys pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 190,62 m²) esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 62/100 dalys pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pateikė projekto vadovės J. Š. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalių naudojimosi tvarkos nustatymo schemą (3 t., b. l. 8–44). Atsakovas nesutiko su siūloma dalių nustatymo tvarka.
Šioje byloje sprendžiamas reikalavimas dėl naudojimosi pastatu–gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Atsakovas nurodė, jog pagal pateiktą ieškovės projektą jam atitektų mažesnė turto dalis, už kurią nekompensuojama, nors nuosavybės teise jam priklauso didesnė namo dalis.
Atsakovui priklauso 62/100 dalys gyvenamojo amo, o ieškovei – 38/100. Pateiktos schemos aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsakovui (A dalis) tenkantis bendras namo plotas yra 108,83 kv. m., o ieškovei (B dalis) – 81,79 kv. m., tuo tarpu bendras atsakovui tenkančios dalies naudingas plotas sudaro 56,80 kv. m., o ieškovei – 60,49 kv. m., namas pritaikytas gyventi vienam savininkui. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą tvarką, atsakovas negalėtų patekti prie šildymo įrengimo, esančio rūsio patalpoje. Šalys bandė ginčą spręsti mediacijoje, tačiau nepavyko rasti bendro taikaus sprendimo.
Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių nėra konkretaus ir aiškaus susitarimo dėl naudojimosi daiktu, reiškia, kad tokio susitarimo pasiekti šalims nepavyksta. Kadangi pastatas–gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tiek šalių tarpusavio sutarimu, tiek teismine tvarka yra būtinas.
Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teismas papildomai pažymi, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Pastebėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal ieškovės siūlomą schemą ieškovei atitenka didesnė dalis nei priklauso nuosavybės teise, tačiau neprašė kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnę dalį. Atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato padėjėjos, tačiau priešieškinio su savarankiškais reikalavimais dėl atidalijimo išmokant kompensaciją nepareiškė. Atsakovas pateikęs rašytinius paaiškinimus su eskizais, kur nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies (3 t., b. l. 3–5). Ieškovė naudojasi palėpės patalpomis. Dėl šių patalpų naudojimo ieškovės poreikiams atsakovas neprieštaravo. Pagal pateiktus atsakovo eskizus dėl naudojimosi patalpomis nustatymo, atsakovas siūlo namo rūsyje jam palikti patekimą prie katilinės, ieškovės naudojimosi gyvenamuoju namu schemoje pažymėtos R-4. Taip pat išreiškė pageidavimą dėl priskyrimo jam pirmajame aukšte naudotis virtuvės patalpomis. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką išreiškė pageidavimą, jog jam būtų priskirtos pirmo aukšto A dalies patalpos: ieškovės naudojimosi gyvenamuoju namu schemoje pažymėtos 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-12 bei B dalies patalpos ieškovės naudojimosi gyvenamuoju namu schemoje pažymėtos 1-10 ir 1-11.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka iš dalies labiau atitinka teisės aktų reikalavimus, tai yra, atitinka proporcingumo principą, realiai tarp šalių esančią naudojimosi daiktu tvarką, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 178 straipsnis).
Ieškovei priskirtinos patalpos naudojimuisi pagal atsakovo pateiktus eskizus rūsio patalpose: B1, B2, B3, B4, pirmame aukšte patalpos pažymėtos eskize B5, B6, B7 bei patalpos esančios mansardoje.
Atsakovui priskirtinos patalpos naudojimuisi pagal atsakovo pateiktus eskizus rūsio patalpose: A1, A2, pirmame aukšte patalpos pažymėtos eskize A3, A4, A5, A6, A7, A8, A9, A10, A11.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį.
Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, nors pagal atsakovo pateiktus eskizus, todėl laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 50,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Nors šalys prašė priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nei viena šalis nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 53,16 Eur, todėl patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, jos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo, t. y. po 26,58 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priskiriant patalpas pagal atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pateiktus eskizus rūsio patalpose: B1, B2, B3, B4, pirmame namo aukšte patalpas pažymėtas eskize B5, B6, B7 bei patalpas esančias mansardoje.
Nustatyti naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priskiriant patalpas pagal atsakovo R. P., (duomenys neskelbtini) pateiktus eskizus rūsio patalpose: A1, A2, pirmame namo aukšte patalpas pažymėtas eskize A3, A4, A5, A6, A7, A8, A9, A10, A11.
Priteisti ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,58 Eur (dvidešimt šešių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo R. P., (duomenys neskelbtini) valstybei 26,58 Eur (dvidešimt šešių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.