Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo viešosios švietimo įstaigos „Tarptautinė Baltijos akademija“ atstovams Jevgenij Kostin, Leonui Algirdui Mikaliūnui,

ieškovo Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ atstovui Stanislavs Buka,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų viešosios švietimo įstaigos „Tarptautinė Baltijos akademija“ ir Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2593-51/2005 pagal ieškovų viešosios švietimo įstaigos „Tarptautinė Baltijos akademija“ ir Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ ieškinį atsakovui asociacijai Piliečių judėjimui „Kitas pasirinkimas“, trečiajam asmeniui V. D. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas dėl ieškinio reikalavimo paneigti, kad ieškovai yra Rusijos eurazinės doktrinos vykdymo įrankiai Baltijos šalyse, nurodė, kad tokio, kaip ieškovų nurodomo ir reikalaujamo paneigti, teiginio tiesiogiai išreikšta straipsnyje nėra ir straipsnyje yra išsakytas autoriaus susirūpinimas apie, jo manymu, netinkamai besiklostančią situaciją aukštojo mokslo studijose bei galimas neigiamas pasekmes, t. y. jo nuomonė, o ne aplinkybės ir faktai, kurie gali būti patikrinti tiesos ar netiesos kriterijais. Teismas taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo vienokio ar kitokio šio teiginio vertinimo (t. y. ar tai yra duomenys, ar nuomonė) byla šioje dalyje nutrauktina, kadangi ieškovai reikalavimuose paneigti, teiktuose atsakovui ir straipsnio autoriui, tokio teiginio (net jei jį įžvelgus) paneigti nereikalavo, t. y. nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 293 str. 2 p.).

Teismas dėl ieškinio reikalavimo paneigti, kad ieškovai finansuojami Rusijos valstybės, nurodė, kad pats finansavimo, neturint priešiškų tikslų, faktas, jei toks yra ar būtų, pats savaime nėra aplinkybė, dėl kurios galima būtų pripažinti tokio fakto atskleidimą žeminančiu ieškovų dalykinę reputaciją, o bylos duomenys patvirtina, kad straipsnio autorius turėjo pagrindą manyti apie Rusijos valstybės institucijų paramą ieškovams. Teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad tokio teiginio, kokį ieškovai prašo paneigti, straipsnyje nėra, kadangi straipsnyje minima tik tai, kad vieną iš ieškovų – Baltijos rusų institutą remia (o ne finansuoja) Rusija, o finansinis rėmimas ir finansavimas nėra tapačios sąvokos, nes jos reiškia visiškai kitokį sąsajos su lėšas teikiančiu subjektu laipsnį. Teismas nurodė, kad ieškovai šiuo ieškinio reikalavimu pakeitė straipsnyje nurodytą teiginį savo pačių suformuluotu teiginiu ir reikalauja jį paneigti, todėl iš esmės yra prašoma paneigti duomenis, kurie straipsnyje nebuvo paskleisti. Teismas taip pat nurodė, kad dėl šių duomenų paneigimo ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos - reikalavime paneigti buvo prašoma paneigti kitokius nei ieškinyje prašomus paneigti duomenis, t. y. kad Baltijos rusų institutą remia (o ne finansuoja) Rusija, todėl byla dalyje dėl šio ieškinio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 2 p.).

Teismas bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo paneigti, kad ieškovai yra valdomi Rusijos valstybės, nutraukė, nurodydamas, kad tokio teiginio straipsnyje nėra, kadangi straipsnyje paminėtą valdymą reiktų suvokti ne kaip tiesioginį ieškovų valdymą administracine prasme, o kaip mokymo procesą pagal kitos valstybės mokymo programą, ir kad dėl šio teiginio paneigimo nėra laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kadangi ieškovai nesikreipė į atsakovą dėl tokio teiginio paneigimo.

Ieškovų ieškinio reikalavimą paneigti duomenis, kad šios mokymo įstaigos yra surištos su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis, VŠĮ „Tarptautinės Baltijos akademija“ įregistravimu rūpinosi su šiomis tarnybomis susiję asmenys, teismas atmetė, nurodydamas, kad tokių teiginių straipsnyje nėra, o ieškovai patys dirbtinai formuluoja straipsnio autoriaus situacijos matymą, įžvalgas apie specialiųjų tarnybų galimybes kaip neabejotinai esančius ir tik ieškovus apibūdinančius faktus. Teismas konstatavo, kad straipsnyje išdėstytais samprotavimais autorius išreiškė tik savo nuogąstavimus, t. y. nuomonę, kad mokymas švietimo įstaigose pagal kitų šalių mokymo programas sudaro sąlygas ir eurazinės politikos įgyvendinimui bei kad iš esmės autorius kritikavo valdžios institucijų ir atskirų pareigūnų veiksmus bei situaciją, kad Lietuvos valstybės institucijos neturi teisės prižiūrėti tokių studijų.

Teismas nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo paneigti duomenis apie neskaidrų VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimą, nurodydamas, kad nėra pagrindo pripažinti, kad toks ieškovų ieškinio reikalavimas laikytinas reikalavimu paneigti duomenis, o ne nuomone, be to, jei ieškovai tokį savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą paneigti duomenis, tai ikiteismine tvarka paneigti tokį ieškinyje suformuluotą reikalavimą jie neprašė.

Teismas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo paneigti duomenis, kad Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai, nurodė, kad ieškovai teisminėje stadijoje pakeitė ikiteisminėje stadijoje pareikštą paneigime reikalavimą. Teismas konstatavo, kad kai ikiteisminėje stadijoje buvo reikalaujama paneigti vienokius duomenis, t.y. kad Tarptautinė Baltijos akademija (buvęs Baltijos humanitarinis centras) yra nelegali mokymo įstaiga, o ieškinys reiškiamas dėl to, kad Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai, t.y. nurodant skirtingus, nors ir susijusius teisių perėmimu subjektus ir jų veiklos laikotarpius, negalima pripažinti ikiteisminės procedūros laikymąsi tinkamu ir todėl byla dalyje dėl šio ieškinio reikalavimo nutrauktina. Teismas nurodė, kad straipsnyje apie Baltijos humanitarinį centrą rašoma kaip apie mokymo įstaigą, besiskelbusią kaip apie aukštojo mokslo studijoms atitinkančią įstaigą, kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad Baltijos humanitarinis centras buvo įregistruotas 2000 m. kovo 24 d. kaip papildomojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaiga, o leidimas vykdyti studijas išduotas 2003 m. lapkričio 10 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad straipsnio autorius, rašydamas apie buvusios mokymo įstaigos veiklą, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Apeliaciniu skundu ieškovai VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ ir Latvijos Respublikos ne pelno organizacija „Baltijos rusų institutas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai atribojo žinią nuo nuomonės, netinkamai taikė reikalavimus dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ir teismo sprendimas nėra objektyvus bei teisingas.Teismo išvados dėl bylos dalies nutraukimo yra nepagrįstos, kadangi teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai pritaikė įstatymo normas. 2004 m. rugsėjo 10 d. abu ieškovai pateikė atsakovui reikalavimus dėl žinių, kurios pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją, paneigimo. Paneigimai suformuluoti ne pagal pažodinį straipsnio tekstą, o apibendrinta forma, kas atitinka teismų praktiką. Ieškovai reikalavimuose paneigti nurodė žinias, būtinas paneigti, ir jas pateikė laisva forma. Ieškinyje ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšti reikalavimai paneigti žinias yra tarpusavyje susiję ir iš esmės pagal turinį yra tapatūs.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė laikraštyje „Baltijos kelias“ išspausdinto V. D. straipsnio „Penktoji kolona“ Lietuvoje“ turinio teisinę analizę į reikalavimo paneigti analizę, tuo pažeisdamas CPK nuostatas dėl ieškinio išnagrinėjimo iš esmės, taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, numatančios, kad teismai privalo analizuoti visą straipsnio kontekstą, visas straipsnio bei sakinių konstrukcijas bei kitas teksto pateikimo aplinkybes.Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir neteisingai įvertino straipsnio autoriaus statusą, kuris yra asociacijos Piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas“ aktyvistas, pretenduojantis tapti politologinių temų komentatoriumi, mokymo proceso, mokymo programų kokybės vertintoju, kurio vertinimai yra iš anksto negatyvūs, nekonstruktyvūs ir politiškai angažuoti.Teismas neįvertino aplinkybės, kad žodžių junginys „penktoji kolona“ visuomenėje yra vienareikšmiškai suprantamas kaip „slapti priešo šalininkai, veikiantys, kaip šnipai arba sabotuotojai, sąmokslininkų, nusikaltėlių, išdavikų, Tėvynės priešų grupė, rengianti perversmą“, bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužes 15 d. nutarimo Nr. 1 6 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad nėra reikalo ginčyti žodžių junginius, kurie visuomenėje suprantami vienareikšmiai.Teismas netinkamai traktavo nuomonės ir žinios sąvokas, neteisingai ir nepagrįstai priskyrė neatitinkančias tikrovės žinias prie nuomonės, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bylose dėl gero vardo ir dalykinės reputacijos gynimo. Teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 7 punkto nuostatas, neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, o apsiribojo tik reikalavimo paneigti teksto įvertinimu. V. D. straipsnyje nėra paminėti nuomonę išreiškiantys žodžiai - manau, atrodo, yra prielaidų, yra įtarimų, yra nuomonių, galima manyti, mano nuomone, tikėtina, galima įtarti ir pan., o visi straipsnio sakiniai suformuluoti kaip kaltinimai, kaip nekeliančios abejonių išvados, paremtos faktais, konkrečiomis pavardėmis bei institucijų ir partijų pavadinimais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad visos paskleistos žinios apie ieškovų sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, apie finansavimą ir rėmimą iš Rusijos, apie siuntimą mokytis į Rusiją, bendradarbiavimą su Rusijos aukštosiomis mokyklomis, apie įregistravimo problemų sprendimą yra žinios, kurios paskleistos straipsnyje „Penktoji kolona“ Lietuvoje“, kas savaime, teismo turėtų būti traktuojama kaip juridinių asmenų dalykinės reputacijos ir gero vardo pažeidimas. Teismo išvada, kad reikalavimas paneigti, jog ieškovai yra Rusijos eurazinės doktrinos vykdymo įrankiai, yra nepagrįstas, nes tiesiogiai tokių teiginių nėra, nepagrįsta, kadangi tokia teismo išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas reikia analizuoti viso straipsnio tekstą.Teismas, nurodydamas, kad finansavimas, neturint priešiškų tikslų, pats savaime nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima pripažinti tokio fakto atskleidimą žeminančių ieškovų dalykinę reputaciją, neatkreipė dėmesio į tai, kad straipsnis yra pavadintas „Penktoji kolona“ Lietuvoje“ ir šiame straipsnyje skleidžiamos žinios yra priešiškos Lietuvai ir Latvijai bei tuo pačiu sudaro visuomenėje neigiamą įspūdį apie ieškovus.Teismo išvados, kad straipsnyje nėra teiginio, jog ieškovai yra valdomi Rusijos valstybės, o straipsnyje paminėtą valdymą reikėtų suvokti ne kaip tiesioginį jų valdymą administracine prasme, bet kaip mokymo procesą pagal kitos valstybės mokymo programą, nėra nuoseklios logine prasme bei yra nepagrįstos. Straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad mokymo įstaigos yra valdomos Rusijos, o kadangi tekste kalbama apie ieškovus, kaip apie mokymo įstaigas, turinčias sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, todėl aišku, kad Rusijos valdymas priskiriamas ir joms. Minėta paskleista žinia visuomenės yra vertinama neigiamai ir tai pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Latvijos aukštoji mokykla „Baltijos rusų institutas“ yra Latvijos, bet ne Rusijos aukštoji mokykla, o mokymas pagal Baltijos rusų instituto programas nėra mokymas pagal Rusijos mokyklų programas, tačiau teismas to neatskyrė ir sutapatino.Teismo išvada, kad straipsnio teiginys, jog VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimas buvo neskaidrus, laikytinas nuomone, o ne duomenimis, yra nepagrįsta, kadangi straipsnyje dėstomos visos aplinkybės, pagal kurias straipsnio autorius skleidžia žinias apie neskaidrų mokymo įstaigos įregistravimą, šie faktai aiškiai išdėstyti straipsnio dalyje „Baltijos humanitarinio centro (Lietuva) virsmas į Tarptautinę Baltijos akademiją“, kurioje kalbama apie šios mokymo įstaigos „prastūmimą“, o tai kenkia ieškovų dalykinei reputacijai. Atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias, žeminančias bei pažeidžiančias ieškovų dalykinę reputaciją žinias ir tai padarė konkurencijos tikslais, prisidengdamas politiniais išgalvotais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo asociacijos Piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas“ leidžiamame laikraštyje „Baltijos kelias“ 2004 m. liepos mėnesio Nr.4 buvo išspausdintas trečiojo asmens V. D. straipsnis „Penktoji kolona“ Lietuvoje“. Ieškovų VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ bei Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ nuomone, minėtame straipsnyje paskelbti neatitinkantys tikrovės duomenys pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją, todėl ieškovai 2004 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į atsakovą asociaciją Piliečių judėjimą „Kitas pasirinkimas“ bei trečiąjį asmenį V. D. su reikalavimais paneigti straipsnyje paskelbtus duomenis apie ieškovus. Reikalavime dėl duomenų paneigimo ieškovas VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ reikalavo paneigti duomenis, kad Tarptautinė Baltijos akademija (buvęs Baltijos humanitarinis centras) yra nelegali mokymo įstaiga, neįregistruota Švietimo įstaigų valstybės registre, kad Tarptautinė Baltijos akademija vykdo studijas pagal programas, kurioms nėra duotas leidimas, kad Tarptautinėje Baltijos akademijoje apgaudinėjami studentai, jiems žadant Lietuvos Respublikoje pripažįstamus diplomus, kad Tarptautinei Baltijos akademijai leidimas vykdyti studijas buvo duotas Lietuvos Vyriausybės kanclerio A. Kaminsko paliepimu nepaisant daugybės LR Vyriausybės teisininkų nustatytų nutarimo trūkumų ir pažeidžiant įstatymų nuostatas, kad Tarptautinei Baltijos akademijai išduotame leidime vykdyti studijas nebuvo nurodyta, kokios tai studijos - universitetinio ar neuniversitetinio tipo, kad Tarptautinė Baltijos akademija yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, jos įregistravimu Lietuvoje rūpinosi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susiję žmonės. Reikalavime dėl duomenų paneigimo ieškovas Latvijos Respublikos ne pelno organizacija „Baltijos rusų institutas“ reikalavo paneigti duomenis, kad Baltijos rusų institutą finansiškai remia Rusija, specialistai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Rusijos aukštosiomis mokyklomis, kad pagal Rusijos specialiųjų tarnybų kriterijus atrinkti Baltijos rusų instituto studentai studijuoja Rusijos aukštosiose mokyklose, kad Baltijos rusų institutas yra susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, ieškovai VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ bei Latvijos Respublikos ne pelno organizacija „Baltijos rusų institutas“ prašė pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją paminėtame straipsnyje paskleisti duomenys apie tai, kad šios mokymo įstaigos yra Rusijos eurazinės doktrinos vykdymo įrankiai Baltijos šalyse, finansuojamos ir valdomos Rusijos valstybės, surištos su šios valstybės specialiosiomis tarnybomis, VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimu rūpinosi su šiomis tarnybomis susiję asmenys, įregistravimas buvo neskaidrus, o Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai, ir įpareigoti atsakovą išspausdinti jo leidžiamame laikraštyje ieškinyje suformuluotą paneigimą.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį, kadangi apeliaciniame skunde neteisingai nurodomos turinčios bylai reikšmės aplinkybės ir netinkamai aiškinamos teisės normos.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos (CK 2.24 str. 2 d.). Reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo (Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 2 d.). Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji bus paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą, pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Paneigimus, neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės, viešosios informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra (Visuomenės informavimo įstatymo 45 str. 2 d.). Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino privalomą ikiteisminę tokio ginčo nagrinėjimo formą. Teismas nutraukia bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, jei ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Šios teisės realizavimo tvarką nustato įstatymai. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo laikosi įstatymo nustatytos kreipimosi tvarkos bei pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžiant institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti besikreipiančio į teismą asmens advokatu ir už jį atlikti veiksmus, suformuluoti reikalavimą bei to reikalavimo pagrindimą.

Ieškovui leista pasirinkti, ar jis suformuluos paneigimą laisva forma, ar paprašys paneigti teksto ištraukas. Rašydamas paneigimą laisva forma ieškovas privalo nurodyti paneigtinas žinias. Tai turi būti tokios pačios žinios, kokios buvo paskleistos. Jeigu paneigime žinia yra, tai ji turi būti sulyginama su ginčijama spaudinio dalimi ir nustatoma, ar būtent tokio turinio žinia yra perteikta paneigime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-337/2001).

Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad pirminiame ieškinyje reikalavimai dėl duomenų paneigimo buvo tokie patys kaip ir reikalavimai ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, t.y. kiekvienas ieškovas atskirai reiškė reikalavimus, susijusius su, jų nuomone, apie juos paskleistomis žiniomis, ir tokie pat skirtingi reikalavimai buvo nurodyti ieškinyje, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovai pareiškė bendrą reikalavimą paneigti žinias, kurių ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje pareikštuose reikalavimuose dėl duomenų paneigimo jie nebuvo nurodę, išskyrus žinias dėl ieškovų ryšių su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl duomenų paneigimo lygino bei vertino su ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje reikalavimuose dėl duomenų paneigimo pareikštais reikalavimais ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visapusiška patikslinto ieškinio reikalavimų dėl duomenų paneigimo ir ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje pareikštų reikalavimų dėl duomenų paneigimo analizė bei įvertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovai nesilaikė įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos dėl patikslintame ieškinyje reikalaujamų duomenų, išskyrus duomenis dėl ieškovų ryšių su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis, paneigimo ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Ieškovų 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavimų paneigti duomenis turinys ir forma patvirtina, kad ieškovai ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka nereikalavo atsakovą paneigti duomenis, kad ieškovai yra Rusijos eurazinės doktrinos vykdymo įrankiai Baltijos šalyse. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo paneigti paminėtus duomenis.

Ieškovų 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavimų paneigti duomenis turinys ir forma patvirtina, kad ieškovai ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka nereikalavo atsakovą paneigti duomenis, kad abu ieškovai finansuojami ir valdomi Rusijos valstybės. Paminėtuose ieškovų reikalavimuose dėl duomenų paneigimo nėra žodžių apie Rusijos valstybės valdymą ieškovų. Ieškovo VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavime dėl duomenų paneigimo nėra žodžių dėl Rusijos valstybės finansavimo VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“. Ieškovas Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavime dėl duomenų paneigimo buvo pareikštas reikalavimas paneigti duomenis, kad Baltijos rusų institutą finansiškai remia Rusija. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad finansinis rėmimas ir finansavimas dėl apimties, turinio bei lėšų gavėjo santykio su lėšas teikiančiu subjektu nėra tapačios, bet yra skirtingos sąvokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas Latvijos Respublikos ne pelno organizacija „Baltijos rusų institutas“ formuluodamas 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavimą dėl duomenų paneigimo ir patikslinto ieškinio reikalavimą galėjo bei turėjo atskirti šias sąvokas dėl tokių reikalavimų pakankamai tikslaus suformulavimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų paneigti duomenis, kad ieškovai yra finansuojami ir valdomi Rusijos valstybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad finansinis rėmimas, finansavimas patys savaime nepažeidžia juridinio asmens dalykinės reputacijos ir kad bylos duomenys patvirtina, jog straipsnio autorius turėjo pagrindą manyti apie Rusijos valstybės institucijų paramą ieškovui, yra pagrįstos.

Ieškovo VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavimas dėl duomenų paneigimo patvirtina, kad ieškovas ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka reikalavo atsakovą paneigti duomenis, kad Tarptautinė Baltijos akademija (buvęs Baltijos humanitarinis centras) yra nelegali mokymo įstaiga, neįregistruota Švietimo įstaigų registre ir kad jos įregistravimu rūpinosi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis susiję žmonės. Paminėtame reikalavime dėl duomenų paneigimo nėra pareikštas reikalavimas paneigti duomenis dėl neskaidraus ieškovo įregistravimo, t.y. patikslinto ieškinio reikalavimu prašomus paneigti duomenis. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas dėl nurodyto ieškinio reikalavimo nesilaikė įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kai ikiteisminėje stadijoje buvo reikalaujama paneigti vienokius duomenis, t.y. kad Tarptautinė Baltijos akademija (buvęs Baltijos humanitarinis centras) yra nelegali mokymo įstaiga, o ieškinys reiškiamas dėl to, kad Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai, t.y. nurodant skirtingus, nors ir susijusius teisių perėmimu subjektus ir jų veiklos laikotarpius, negalima pripažinti ikiteisminės procedūros laikymąsi tinkamu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nelegalus veikimas praeityje ir buvimas nelegaliu yra skirtingos sąvokos, o teiginiai, kad Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai, Tarptautinė Baltijos akademija (buvęs Baltijos humanitarinis centras) yra nelegali mokymo įstaiga, nėra tapatūs ir yra skirtingi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų paneigti duomenis, kad VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimas buvo neskaidrus, o Baltijos humanitarinis centras veikė nelegaliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą paneigti duomenis, kad VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimu rūpinosi su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis susiję asmenys.

Įstatymas leidžia ieškovui reikalavimą dėl duomenų paneigimo suformuluoti tiek laisva forma, tiek nurodant paneigtinas teksto ištraukas, tačiau laisva forma suformuluotame reikalavime paneigti duomenis ieškovas privalo nurodyti paneigtinus duomenis tiksliai tokius, kokie buvo paskleisti. Kadangi ieškovai 2004 m. rugsėjo 10 d. reikalavimuose paneigti duomenis ir patikslintame ieškinyje suformulavo kitokios apimties bei turinio, t.y. skirtingus, reikalavimus dėl duomenų, išskyrus duomenis dėl ieškovų ryšių su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis, paneigimo, todėl ieškovai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo sprendimo tvarkos, nebegalima šia tvarka pasinaudoti ir dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylos dalį nutraukė. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pilnai išaiškinti ir teisingai nustatyti, ar dėl ieškinio reikalavimų, dėl kurių teismas nutraukė bylą, ieškovai laikėsi įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, buvo galima ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, bet tik nagrinėjant bylą. Pažymėtina, kad dėl ieškinio dalies reikalavimų ieškovai laikėsi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškinio reikalavimai, dėl kurių byla nutraukta, turėtų būti atmesti, jei ieškovai dėl šių ieškinio reikalavimų ir būtų laikęsi įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, taip pat yra pagrįstos. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisėto bei nepagrįsto bylos nutraukimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį.

Juridinio asmens dalykinę reputaciją paskleidus duomenis (informaciją) gina CK 2.24 straipsnio bei Visuomenės informavimo įstatymo 15, 16, 45, 54 straipsnių normos. Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, kadangi paminėtos bei kitos įstatymo normos nenumato civilinės atsakomybės už pareikštą nuomonę. Ar konkrečiame straipsnio teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 41 d.). Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Taigi žinia - tai informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius, tuo tarpu nuomone laikomas asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tam tikrais įvykiais, t. y. nuomonė – tai tam tikros išvados iš jau esančių duomenų. Nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, jos neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Žiniai tiesos kriterijus yra taikomas, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti procesinių teisės normų numatytais įrodymais. Pažymėtina, kad iš pradžių turi būti paskelbta žinia, o po to - jos vertinimai, kadangi nuomonė reiškiama apie tikrai egzistuojančius faktus ir duomenis. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 2.24 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 15, 16 straipsnių prasmę teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Konstitucijos 25 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, įtvirtinantys asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr.1 7 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant apie paskleistos informacijos pobūdį, šią informaciją būtina analizuoti atsižvelgiant į visą straipsnio turinį, kontekstą, sakinių konstrukcijas. Ar straipsnio autoriaus veikla buvo sąžininga, gali būti nustatyta tik pagal publikacijos rengimo veiklą ir visą publikaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atribodamas duomenis (informaciją) nuo nuomonės, tinkamai išanalizavo V. D. straipsnio „Penktoji kolona“ Lietuvoje“ visą turinį bei kontekstą ir teisingai nustatė, kad nurodytoje publikacijoje V. D. pareiškė nuomonę apie faktus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus dėl duomenų, kad šios mokymo įstaigos surištos su Rusijos valstybės specialiosiomis tarnybomis, VŠĮ „Tarptautinė Baltijos akademija“ įregistravimu rūpinosi su šiomis tarnybomis susiję asmenys, paneigimo, kadangi teismas, tinkamai įvertinęs straipsnio turinį, atskiras šio straipsnio dalis bei sakinius, teisingai nustatė, kad ieškovai dirbtinai suformulavo prašomus paneigti paminėtus teiginius, nes tokių teiginių straipsnyje nėra. Visapusiška straipsnio, atskirų jo dalių bei sakinių analizė, pilnas ir sisteminis įvertinimas patvirtina, kad straipsnio autorius pareiškė nuomonę dėl specialiųjų tarnybų galimos veiklos, galimos įtakos visuomenėje vykstantiems procesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad išreiškiant nuomonę, nėra būtina vartoti žodžius „manau“, „atrodo“, „yra prielaidų“ ir panašiai, kadangi nuomonė nuo žinios atskiriama pagal šioms sąvokoms nustatytus kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka, kad žodžių junginys „penktoji kolona“ visuomenėje gali būti suprantamas kaip neigiamą prasmę turintis žodžių junginys, tačiau straipsnio viso teksto bei konteksto analizė ir įvertinimas patvirtina, kad žodžių junginys „penktoji kolona“ buvo pavartota ne apie ieškovus ir nėra vartojamas taip, kaip teigia ieškovai. Straipsnyje rašoma bei pareiškiama nuomonė, kad daugelio Lietuvos gyventojų mąstymas tebėra okupuotas, ir tokia prasme straipsnyje yra vartojamas paminėtas žodžių junginys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi pateikti į bylą įrodymai bei byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepažeidė ieškovų dalykinės reputacijos ir nėra įstatymo nustatytų pagrindų neturtinės žalos atlyginimui (CK 2.24, 6.245, 6.250 str.; Visuomenės informavimo įstatymo 16, 45, 54 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad straipsnių autorius veikė sąžiningai. Teisėjų kolegija pažymi, kad straipsnio autoriaus statusas teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui bei išsprendimui neturi. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos žmogaus teisių teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra pabrėžęs saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje ir yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios palankios, bet ir informaciją, kuri yra trikdanti visuomenę ar jos dalį. Europos žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, jog asmenų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad dėl švietimo reformos visuomenėje vyksta diskusijos. Straipsnio autoriaus pareikšta straipsnyje nuomonė neperžengia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nustatytų teisės skleisti informaciją ribų.

Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto ieškinio atmetimo nėra pagrįsti ir todėl atmestini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovų atsakovui po 1025 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovų valstybei po 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo viešosios švietimo įstaigos „Tarptautinė Baltijos akademija“ (įmonės kodas 195006972) atsakovui asociacijai Piliečių judėjimui „Kitas pasirinkimas“ (įmonės kodas 300048076) 1025 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 17 Lt (septyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo Latvijos Respublikos ne pelno organizacijos „Baltijos rusų institutas“ (įmonės kodas 000310180) atsakovui asociacijai Piliečių judėjimui „Kitas pasirinkimas“ (įmonės kodas 300048076) 1025 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 17 Lt (septyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.