Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui R. Š., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, nuteistajam E. J. G., jo gynėjui advokatui Kęstčiui Dobilui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d nuosprendžio, kuriuo E. J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /281 str. 4 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str. padarymą laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.,2d.,5d. 1 ir 2p. ir 65 str. 1d. 1 p. b) punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš E. J. G. 1865 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt penki) litai turtinei žalai ir 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti bei 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) litų teismo išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 4 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2004-12-09 apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008 09 01) 53., 68., 172., 173. punktų reikalavimus (kas atitinka šiuo metu galiojančių KET 9., 14., 133., 134 punktus) tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdytų eismo, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,77 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgė į eismo intensyvumą, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė transporto priemonės, dėl ko parbloškė bei sužalojo ne perėjoj, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusius neblaivius pėsčiuosius R. Š. (kraujyje rasta 2,57 promilės alkoholio), sunkai sutrikdydamas jo sveikatą ir K. Š. (kraujyje rasta 2,17 promilės alkoholio), nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Be to, E. J. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 str.padarymą nuteistas už tai, kad 2004-12-09 apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, pažeidė Kelių eismo taisyklių, galiojusių iki 2008 09 01, 269 punktų reikalavimus (kas atitinka šiuo metu galiojančių KET 231.5 p.), tuo, kad nevykdė eismo dalyvio pareigų, paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ir pats būdamas sukėlęs tą pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, jam nepagelbėjo ir iš įvykio vietos pasitraukė.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundo netenkinti, tik ištaisyti aritmetinę klaidą dėl turinės žalos dydžio, prokurorės, prašiusios skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Vadovaujantis LR BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso /toliau – LR CK/ normomis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. Š. dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, patyrė nepatogumus, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio įmobilizacijos sumažėjo jo bendravimo galimybės su aplinka- koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis.

Kaip matyti iš visų bylos aplinkybių, nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelis, nes pirmosios instancijos nuosprendžiu nurodyta, kad nuketėjusiojo veiksmai turėjo įtakos autoįvykio, dėl kurio kilo neturtinė žala, kilimui.

Nuteistasis E. J. G. nukentėjusiajam R. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusysis R. Š. savo elgesiu, t. y. būdamas neblaivus ėjo ne per pėsčiųjų perėją tamsiu paros metu, esant neapšviestai gatvei, jo elgesys įtakojo autoįvykio kilimą. Iš byloje pateiktų įrodymų matosi, jog nuteistajam E. J. G. laikotarpiu 2008-08-05-2009-08-04 yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. (3 t. B.l. 2) Be to, teisiamojo posėdžio metu E. J. G. nurodė, jog išlaiko tris dukras, vaikai mokosi, žmona darbinga tik iš dalies. Baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai.(2 t. b.l. 131-132, 3t. b.l.48-51).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į visus LR CK 6.250 str. nurodytus kriterijus, nei vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Be to, yra atsižvelgiama ir į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. Š. priteisto žalos dydžio pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.250 str. 1, 2 d., 6.282 str. nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus, mano, kad nustatytas nukentėjusiajam R. Š. neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl padidinti priteisto neturtinės žalos dydžio nėra pagrįsto pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam R. Š..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-05 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė, jog R. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteistina suma už vaistus, nurodytus komisinės ekspertizės išvadoje, sudaro 1477,51 lito, priteistina turtinė žala padaryta sugadinus nukentėjusiojo drabužius yra 800 litų, kas sudaro bendrą 2 277,51 Lt Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, jog iš E. J. G. R. Š. naudai priteistina suma yra 1865 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt penki) litų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tinkamai įvertino turtinę žalą, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė aritmetinę klaidą, ši klaida ištaisytina.

R. Š. priteistinos teisinės pagalbos išlaidos -1000 litų/3t.b.l.39/.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- nukentėjusiojo civilinio ieškovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-18 nuosprendyje ištaisyti aritmetinę klaidą taip:

iš E. J. G. priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos R. Š. padidinti iki 2277,51 Lt./dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt septynių litų 51 cento/;

-priteisti iš E. J. G. 1 000 litų R. Š. turėtų teisinės pagalbos išlaidų.