Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-9616-1032/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
e2-9616-1032/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07165-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9616-1032/2017Proceso Nr. 2-06-3-07165-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.5; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2017 m. liepos 12 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 130,46 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 8 d. Smiltelės g. 27, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas V. V. priklausantis automobilis CITROEN C5, valst. Nr. HZ0741. Žala atsirado dėl transporto priemonės CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos atsakovės A. M. kaltės. 2016 m. gegužės 8 d. įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 130,46 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal atsakovės su ieškove sudarytą draudimo sutartį, draudimo įmokas atsakovė turėjo įmokėti draudimo sutartyje nustatyta tvarka, t.y. eilinė draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 22 d., tačiau įvykus eismo įvykiui įmoka nebuvo sumokėta. Atsakovės prašymu, 100 Eur draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis per 6 mėnesius, draudimo sutartyje numatytu laiku sumokant 16,67 Eur (pirmąjį mėnesį 16,65 Eur). Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad įmoka būtų apmokėta iki e.sąskaitoje nurodytos datos. Eilinė įmoka už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 21 d. turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 22, tačiau įmoka sumokėta nebuvo, įmoka apmokėta – 2016 m. gegužės 10 d. Atsakovei laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Kadangi eismo įvykio metu atsakovė buvo laiku nesumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovei, t.y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo. Vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu ieškovė turi į atsakovę atgręžtinio reikalavimo teisę.

.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies. Mano, kad žala turėjo būti įvertinta 30-50 eurų, nes eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui buvo padaryta tik nežymi žala - įbrėžimas dėl kurio reikia perdažyti transporto priemonės bamperį. Mano, kad ekspertai paskaičiavo per didelę žalą. Taip pat nurodė, kad laiku nesumokėjo draudimo įmokos, nes gauna nepastovias pajamas, be to, viena augina mažametę dukrą, ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašo teismo, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinti ar prašoma atlyginti žala buvo paskaičiuota pagrįstai ir prašomą priteisti sumą sumažinti iki 60,00 Eur.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Ieškinio suma šioje byloje neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, todėl – nesant šalių prašymui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, – sprendimas priimtinas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. M. 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/262490955 (e.b.l. 6-8), kuria buvo apdrausta automobilio CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2016 m. gegužės 8 d. Klaipėdoje, Smiltelės g.27 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta V. V. priklausanti transporto priemonė CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė savo paaiškinime bei eismo įvykio deklaracijoje pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaip transporto priemonės CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos kaltės (e.b.l. 10, 12). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 130,46 Eur draudimo išmoką už automobilio CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (e.b.l. 15, 16). Padarytos žalos dydį patvirtina ieškovės į bylą pateikta žalos sąmata Nr. 1712600 (e.b.l. 18-20). Žalos suma apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti (e.b.l. 21-22). Pagal atsakovės su ieškove sudarytą draudimo sutartį, draudimo įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2016 m. balandžio 22 d., tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta jau įvykus eismo įvykiui, t. y. 2016 m. gegužės 10 d. Tokiu būdu atsakovė pažeidė draudimo sutarties nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str., 6.63 straipsnio, 6.158 straipsnio, 6.200 straipsnio, 6.987 straipsnio reikalavimus. Draudėjo prašymu, 100,00 Eur draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis per 6 mėnesius, kas mėnesį mokant po 16,67 Eur (pirma draudimo įmoka – 16,65 Eur). Eilinė įmoka už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 21 d. turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 22 d. (e.b.l. 6). Draudėjas privalėjo užtikrinti, kad įmokos mokėjimo dieną, t. y. iki 2016 m. balandžio 22 d., jo sąskaitoje būtų pakankamas lėšų kiekis draudimo įmokai nuskaičiuoti. Eilinė įmoka už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 21 d. turėjo būti sumokėta iki 2016 m. balandžio 22 d., tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta tik 2016 m. gegužės 10 d. (e.b.l. 9, 10).

Dėl atsakovės prievolės atlyginti padarytą žalą

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovei laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 išaiškino: „Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata suteikia draudikui galimo elgesio pasirinkimo galimybę, t. y. draudikas, esant nurodytoms sąlygomis visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Taigi nurodytos normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai draudimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4, 6.987 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nebuvo laiku sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, taigi šiuo atveju yra visos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovei, t. y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo.

Dėl priteistino žalos dydžio

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovei reikalaujant žalos dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl atsakovės kaltės, atlyginimo dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo, o atsakovei pripažįstant patį reikalavimą, tačiau nesutinkant su prašomos priteisti žalos dydžiu, ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovei – pagrįsti savo teiginius dėl nepagrįstai per didelio prašomos priteisti žalos dydžio.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 130,46 Eur žalą, kuri lygi draudimo išmokai, kurią ieškovė išmokėjo už 2016 m. gegužės 8 d. eismo įvykį asmeniui, kurio automobilį apgadino atsakovė. Prašomą priteisti žalos dydį ieškovė pagrindė pateikdama Audatex kompiuterinės programos išrašą bei žalos paskaičiavimo sąmatą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės nustatytu žalos dydžiu, nes eismo įvykio metu automobilis CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nežymiai, bei prašė sumažinti priteistinos žalos dydį iki 60,00 Eur, tačiau nenurodė kokiu būdu ir kuo remdamasi apskaičiavo padarytos žalos dydį, nepateikė jokių šios sumos pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie eismo įvykio metu užfiksuotus nukentėjusio asmens automobilio apgadinimus ir žalos atlyginimo išlaidas pagrindžiančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės prašomas priteisti 130,46 Eur žalos dydis yra įrodytas ir pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės ieškovei (CK 6.249, 6.263 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Įstatymas numato pareigą skolininkei (atsakovei) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Tai yra procesinės palūkanos ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos), po bylos iškėlimo. Kadangi atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, todėl nurodyta suma priteistina ieškovei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. M. 130,46 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 46 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 130,46 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 46 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Zubrickaitė