- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-14
- Bylos Nr.
- 2-664-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Beržolė“
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Beržolė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-1277-436/2006 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Čiaupas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Beržolė“ dėl turto pardavimo varžytynėse akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams LUAB ,,Čiaupas“, atstovaujamam UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, ir UAB ,,Beržolė“ dėl pripažinimo negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 29 d. turto pardavimo varžytynėse akto Nr. 2, kuriuo atsakovas UAB ,,Čiaupas“ perdavė, o atsakovas UAB ,,Beržolė“ įsigijo nuosavybėn prekybos paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinio suma nurodė 96 000 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo atsakovui UAB ,,Beržolė“ priklausantį ginčo turtą – prekybos paviljoną. Nurodė, kad ieškovas ginčija sandorį, pagal kurį atsakovas įsigijo minėtą turtą. Teismas sprendė, kad atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 3 p.). Klausimas spręstas apie teismo posėdį nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Beržolė“ prašo panaikinti minėtą teismo nutartį. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas turėjo pareikalauti 11 520 Lt nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tai yra šešių procentų metinių palūkanų nuo areštuoto turto vertės už du metus. Tuo labiau, kad nebuvo pateikti ieškovo turtinę padėtį įrodantys dokumentai.Dėl minėtų priemonių taikymo atsakovas nebegalės disponuoti turtu, o dėl to gali atsirasti nuostolių, susijusių su areštuoto turto įsigijimui panaudotų piniginių lėšų susigrąžinimu. Teismas nepagrįstai sprendė klausimą nepranešęs atsakovui ir taip pažeidė CPK 148 straipsnio reikalavimus. Nei teismo nutartyje, nei ieškovo prašyme ar ieškinyje nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nepranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to, atsakovas apie ieškinio turinį ir prašymą taikyti minėtas priemones žino nuo to momento, kai gavo teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas R. K. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismo nutartis pagrįsta, nes atsakovas atskirajame skunde niekuo nepagrindžia jo tariamų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jo nurodoma konkreti 11 520 Lt suma taip pat nėra niekuo pagrįsta. be to, įstatymas neįpareigoja teismo reikalauti, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovo argumentai, jog nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Ieškovo turtinė padėtis neturi jokios reikšmės, be to, atsakovas nepateikė jokio prašymo dėl galimų nuotolių atlyginimo užtikrinimo. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl to, kad klausimas be pagrindo spręstas nepranešus apie tai atsakovui. Jau pačiuose ieškinio faktiniuose pagrinduose nurodoma, kad atsakovas neteisėtai ginčo turtą įsigijo varžytynėse, todėl yra pakankamas pagrindas nepasitikėti atsakovo sąžiningumu. Be to, realią grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tolimesni atsakovo veiksmai, kai šis ėmėsi skubių priemonių įregistruoti neteisėtai įsigytą nekilnojamąjį turtą registro įstaigoje bei pradėjo skubias šio turto pirkėjo paieškas. Atsakovas savo skunde net neginčija aplinkybės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu, o tik nurodo tariamus teismo padarytus civilinio proceso įstatymų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Sutinkamai su CPK 144 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį ar priešieškinį.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pripažinimo negaliojančiu konkretaus turto, tai yra prekybos paviljono, pardavimo varžytynėse akto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ginčo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Ginčui kilus dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai pasunkintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu (CPK 144 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas negalėjo spręsti klausimo dėl šių priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui: jam nebuvo jokių kliūčių ginčo turtą nedelsiant perleisti tretiesiems asmenims, o tai sukeltų grėsmę realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas turėjo pareikalauti nuostolių, galimų dėl šių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Visų pirma, pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, teismas ne privalo, o gali pareikalauti tokio užtikrinimo. Antra, apeliantas nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų dydį (CPK 178 str.). Trečia, apeliantui neužkirstas kelias kreiptis į teismą su tokiu prašymu bylos nagrinėjimo eigoje.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis nepaneigia apelianto teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.