Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-480-610/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
1-480-610/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22617-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
S. K.
Kaltinamasis
D. J.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius, Remigijus Uckus
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-480-610/202Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22617-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; (S) 1.2.26.2;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant L. V., Živilei Butkevičienei, Erikai Šelmienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei,nukentėjusiam S. K. ir jo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,kaltinamajam D. J. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis vedęs, dirba (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. sužalojo žmogų padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021-05-07 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių S. K. į galvos sritį, tuo padarydamas jam tinklainės atšokimą dėl tinklainės plyšimo, regėjimo sutrikimą, vidutinio sunkumo smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusį S. K., nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo taikytas operacinis gydymas, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

D. J. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad katu prisipažįsta iš dalies. Paaiškindamas visiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę. Parodė, kad įvykis buvo po S. K. tėvo laidotuvių. Vakare po laidotuvių, apie 7 valandą, nukentėjęs atvyko į jo motinos namus, atsivežė tris butelius alkoholinių gėrimų. Begeriant skundėsi, kad tik jis vienas iš draugų atėjo į laidotuves. Kažkuriuo momentu nukentėjęs klupdamas sumušė jam nosį, pats sudavė nukentėjusiam atgal ir tuo viskas baigėsi. Po Joninių sužinojo, kad nukentėjęs buvo išvežtas į klinikas. Prieš konfliktą S. K. sėdėjo ant sofos prie apvalaus stalo, o jis pats ant fotelio. Nukentėjęs vertė stalą, paklausė, kas jam yra, o tada šis sudavė į nosį, smūgiavo nukentėjusiam atgal vieną ar du smūgius. Sudavė į veido sritį kumščiu, nuo smūgio S. K. neparkrito, galvos nesusitrenkė. Tuo metu abudu buvo labai apgirtę. Nukentėjęs liko sėdėti ant sofos, o jis išėjo į kitą kambarį. Buvo apie 22-23 valanda. Ryte prabudęs išėjo į kieme esantį kitą namą. Neprisimena, kad ryte būtų kalbėjęsis su nukentėjusiu, tačiau galėjo būti, kad kalbėjosi. Pripažįsta, kad pasekmės yra jo smūgio pasekmė, kaip ir paaiškino ekspertas. Visų aplinkybių gerai neprisimena, tačiau 20 smūgių tikrai nesudavė, konkretaus smūgių skaičiaus neatsimena, sudavė kokius 2 smūgius. Šiuo metu nedirba, kadangi buvo atleistas iš(duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, yra savanoris. Nukentėjusio atsiprašė. Turtinę žalą atlygino visiškai. Neturtinę žalą pagal susitarimą atlygins. Su Kauno teritorine ligonių kasa taip pat sudarė susitarimą, sumokėjo pirmą įmoką.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2021-05-06 buvo jo tėvo laidotuvės. Jose dalyvavo ir kaltinamasis D. J.. Grįžęs namo jam paskambino, paklausė ar gali užeiti į svečius. Norėjo atsipalaiduoti, pašalinti įtampą, išgerti. Kaltinamajam sutikus, atvyko pas jį svečius, sėdėjo kalbėjosi, vartojo alkoholį. Kas vyko išgeriant ne viską atsimena, tik atsimena, kad kaltinamasis jį mušė. Ryte prabudęs, pamatė dideles mėlynes akių srityje. Paklausė kaltinamojo, kodėl šis jį taip sumušė, šis nieko nesakęs išėjo į kiemą. Po to išvyko ir jis. Nusprendė dėl sumušimo niekur nesikreipti, galvojo praeis. Po kelių savaičių pradėjo darytis bloga, svaigti galva, kuo toliau, tuo blogiau. Vartojo vaistus nuo skausmo, kol vieną dieną prarado sąmonę. Jį surado ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kaimynas K.. Vėliau pastebėjo, kad viena akim nemato, rugpjūčio mėnesį padarė operaciją, nustatė, kad nuo sumušimo atšoko akies tinklainė.

Mušdamas kaltinamasis kažką sakė, nieko konkretaus. Gal mušė dėl to, kad prišiukšlino, privėmė kambaryje, galimai tai buvo mušimo priežastis. Kad privemta pamatė ryte. D. J. jam sudavė į pakaušį. Mušė kumščiais, nemažai smūgių, 10 kartų galėjo būti. Mano, kad nuo vieno smūgio nebūtų tokių pasekmių buvę, sudavė į įvairias galvos vietas. Galimai D. J. kalbėjo telefonu su drauge, apie ką negirdėjo, kad būtų pats kalbėjęs su kaltinamojo drauge nepamena. Po šio įvykio daugiau su niekuo jokių konfliktų nebuvo, sužalojimų nepatyrė, alkoholio nevartojo. Per Jonines pažįstami jaunuoliai prašė pavežti, kadangi pats labai blogai jautėsi, tai davė jiems patiems vairuoti savo automobilį, namo grįžo paryčiais, automobilyje prabuvo iki vakaro, bandė išlipti, bet nepajėgė, paskutinėmis dienomis situacija darėsi kritiška. Turtinė žala padaryta dėl išlaidų gydymui, akiniams. Iki įvykio regėjimas buvo normalus pagal metus, šiuo metu reikia nešioti akinius. Vienu metu viena akimi visai nematė, gydytojai džiaugėsi, kad iš viso išgelbėjo akį. Įrodymų tyrimo eigoje pateikė susitarimą su kaltinamuoju.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykių laiku, nukentėjęs jam talkininkavo su ekskavatorium, dirbo su dar vienu žmogumi. Atvažiavo prieblandoje su tamsiais akiniais. Paklausė, kodėl, šis pakėlė akinius, tada pamatė, kad veide yra mėlynė. Daugiau į tai nesigilino, kaime kalbėjo, kad geriausi draugai susimušė. Tiksliai, kada matė nukentėjusio sumuštą veidą neprisimena, jis buvo ką tik palaidojęs tėvą. Ikiteisminio tyrimo metu parodė teisingai.

Liudytoja M. J. (S.) parodė, kad kaltinamasis jos dabartinis sutuoktinis. Gegužės mėn. 6 d. skambino D. apie 21 val., klausė ar galės paimti iš traukinių stoties Marijampolėje. Šis pasakė, kad pas jį atėjęs draugas S, po tėvo laidotuvių, vartoja alkoholį ir yra išgėręs. Pasakė, kad atvažiuos kitą dieną. Taip pat perdavė ragelį S., ji jam pareiškė užuojautą. Sekančią dieną, penktadienį, apie 18.50 val. D. J. paėmė ją iš stoties. Atvažiavus į namus viskas buvo tvarkinga, apie konfliktus kaltinamasis nieko neaiškino.

Liudytojas V. K. parodė, kad D. J. atėjęs į kuopą minėjo, jog susimušė su S., sakė, kad po laidotuvių buvo pasisėdėjimas ir susimušė. Kuopos vadui parašė tarnybinį pranešimą apie įvykį. Galėjo taip būti, kad su kaltinamuoju apie įvykį kalbėjosi ir telefonu. Kaltinamasis karys savanoris, visose srityse charakterizuojamas teigiamai, ramus ir draugiškas.

Liudytojas M. J. parodė, kad darbo metu girdėjo kaip V. K. kalbėjosi telefonu, jog D. J. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad parašytų tarnybinį pranešimą. Paklausė kas įvyko, D. J. sakė, kad gegužės mėn. buvo laidotuvės ir po to, po dviejų mėnesių policija įteikė pranešimą, kad pradėta baudžiamoji byla. Paminėjo, kad buvo jo draugas, dalyvavo po laidotuvių pietuose, bet nieko nesakė, jog buvo konfliktas. Kaltinamajam įteikus įtarimus, paklausė jo ar tai tiesa, D. J. pasakė, kad nieko nesužalojo, sakė, gal nukentėjęs pats susižalojo, nes du mėnesius nieko nesakė.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), praeitais metais spalio mėnesį sužinojo, jog D. J. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paklaustas apie tai kaltinamasis pasakė, kad kažkam „davė į nosį“ , įvykis buvo gegužės mėnesį, apie tai su kaltinamuoju kalbėjosi telefonu

Liudytoja D. R. parodė, kad nukentėjęs yra jos brolis, apie įvykį sužinojo tik ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės nukentėjęs paaiškino, kad susimušė su D.. Prieš tai buvo matęsi tik per tėvo laidotuves tuo metu nebuvo sumuštas. Dar matė 06.05 dieną, minint tėvo mirties datą, brolis elgėsi normaliai. S. K. niekada niekam nesiskundžia, jam nebūdinga išreikšti jausmus.

Liudytojas J. K. parodė, kad gyvena nukentėjusiojo kaimynystėje, 2021 m. birželio 25 d. apie 11 val. atvažiavo pas S. K., rado jį automobilyje, sunkiai kalbėjo, nepaėjo. Nuvedė į kambarį ir sakė, kad iškvies greitąją, bet nukentėjęs prieštaravo, todėl nekvietė. Po to atvažiavo po kelių valandų, nukentėjęs gulėjo lovoj, tada iškvietė medikus ir šie nukentėjusį išsivežė. Nukentėjęs buvo šlapias, neatrodė neblaivus, pagalvojo, kad insultas. S. K. grįžęs iš ligoninės sakė, kad pas D. J. išgėrinėjo ir po to kažkaip susimušė.

Liudytojas J. M. parodė, kad įvykių laikotarpiu dirbo su S. K.. Įmonės, kurioje dirbo, direktorius A. M. paskyrė padėti S. K. taisant trasą. Matė ir girdėjo kaip direktorius A. M. kalbėjosi su S.. S. nusiėmė akinius kažką pasivalyti, direktorius paklausė kas jį taip aptalžė. Nukentėjęs pasakė, kad kaime draugas. Pats taip pat matė nukentėjusio pamėlynavusius paakius.

Specialistas Vytenis Valiukas dėl pateiktų išvadų paaiškino, kad dėl galimo sužalojimo laiko pasisakė operaciją atlikęs neurochirurgas, kuris matė visus pakitimus. Išvada dėl laiko pateikta remiantis gydytojo pastebėjimais. Tiksliai negalima pasakyti kiek laiko nuo sužalojimo iki operacijos praėjo. Po sumušimo galėjo jausti galvos skausmą, sutrikusią pusiausvyrą, nerimą. Jeigu kraujavimas buvo nuo sumušimo dienos, tai galėjo būti plyšusi pakankamai nedidelė kraujagyslė, nedidelis kraujavimas, todėl galėjo laikas taip tęstis, kol kraujo prisirinko toks kiekis, kad buvo pažeista kažkokia smegenų dalis, atsirado didesni pokyčiai dėl to žmogus kreipėsi medicininės pagalbos. Po sumušimo galėjo nukentėjęs jausti kažkokius pojūčius, tačiau savijauta galėjo būti nelabai sutrikusi, galėjo eiti į darbą. Į darbą galėjo eiti ir iki operacijos likus kelioms dienoms. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir 05.07. Išvadoje nurodomas laikas, dvi-šešios savaitės, nėra kategoriškai apibrėžtas.

Liepos 9 dienos išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti kelių keliolikos valandų bėgyje, kadangi neturėjo neurochirurgo operacijos metu pastebėtų pakitimų paaiškinimo, kadangi medicininiuose dokumentuose buvo paminėta, jog atvėrus kaukolės ertmę kraujas ištekėjo. Kraujas maždaug iki paros laiko būna skystas, nebuvo pažymėta, kad yra krešulių, kadangi buvo nurodyta, jog ištekėjo, buvo prielaida, kad kraujas skystas. Jeigu smūgiai buvo suduoti į pakaušį, tai kraujagyslės trūkimas galėjo atsirasti ir smūgio sudavimo vietoje ir kitoje galvos dalyje. Nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti nuo vieno poveikio. Jeigu nebuvo poveikių į veidą, tai po poakiais neturėtų atsirasti mėlynės. Nustatytos pasekmės galėjo atsirasti nuo smūgio į veidą . Neatmestina, kad pasekmės ir nuo vieno smūgio ir nuo keleto. Kuo daugiau laiko nuo įvykio praeina, tuo sunkiau nustatyti kada buvo padarytas sužalojimas. Akies tinklainė galėjo atšokt ir nuo smūgio ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui pakilusio spaudimo.

Iš 2021-07-08 S. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2021-05-07 apie 04:00 val. jam būnant pažįstamo D. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)D. J. būdamas neblaivus, rankomis sudavė jam į galvos sritį apie 20 smūgių, taip sukėlė jam fizinį skausmą (I t. b. l. 11-13).

2021-07-21 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matyti, kad gyvenamo namo teritorija neaptverta. Namas yra dviejų galų, viena pusė medinė, kita mūrinė. Pro medines, atidarytas duris patenkama į namo vidų. Žiūrint nuo įėjimo, dešinėje pusėje įrengtas vonios kambarys, kairėje pusėje koridorius iš kurio patenkama į kambarį, kuriame stovi įvairūs daiktai. Iš kambario, pereinama į kitą kambarį, kuriame taip pat stovi įvairūs daiktai, lova, viduryje kambario stovi kavos staliukas, prie sienos spinta. Daiktai sudėti tvarkingai, neišmėtyti (I t. b. l. 19-27).

Iš 2021-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus Vyresniojo teismo medicinos eksperto V. Valiuko rašto Nr. (5.17)SD-09-244 matyti, kad atliekant papildomą teismo medicinos tyrimą dėl S. K. sužalojimo, nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo laiko, todėl prašoma apklausti S. K. operavusį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoją neurochirurgą E. M. ir apklausos metu išsiaiškinti, ar S. K. operacijos metu pašalintoje trauminėje subdurinėje hematomoje buvo tik skystas kraujas, ar buvo kraujo krešulių, jeigu buvo krešulių, ar jie buvo vientisi ar ne, kokia buvo jų spalva, konsistencija, krešulio paviršius, ar krešulys buvo sulipęs su kietuoju dangalu, ar turėjo kapsulę, ar kapsulės nebuvo. (I t. b. l. 68).

Iš 2021-10-08 specialisto (neurochirurgijos srities) E. M. paaiškinimų protokolo matyti, kad nukentėjusiojo operaciją atlikęs gydytojas nurodė jos metu stebėtus požymius. Pažymima, kad 2021-06-26 atliko S. K. neurochirurginę operaciją, t. y. kaktinės, momeninės, smilkininę kraniotomiją, pašalino poūmę hematomą, kurios skystoji dalis savaimę išbėgo pravėrus kietąjį dangalą, o kita dalis išplauta ir pašalinta siurbliu. Į klausimus atsakė: 1) Ar S. K. operacijos metu pašalintoje trauminėje subdurinėje hematomoje buvo tik skystas kraujas, ar buvo kraujo krešulių. Atsakė, kad šviežio skysto kraujo nebuvo, pašalinta suskystėjusi hematomos dalis tamsios spalvos, pavieniai kraujo krešuliai ties kaktine skiltimi pašalinti siurbliu. 2) Jeigu buvo krešulių, ar jie buvo vientisi ar ne, kokia buvo jų spalva, konsistencija, krešulio paviršius. Atsakė, kad krešuliai nebuvo vientisi, jų spalva buvo tamsi, beveik juoda. Pavieniai krešuliai buvo šviežio kraujo kaip pakraujavimas į seną - poūmę hematomą. Krešuliai buvo pavirtę tamsiu, skysčiu. Dėl paviršiaus - krešulys suskystėjęs, pavieniai fragmentai. 3) Ar krešulys buvo sulipęs su kietuoju dangalu, ar turėjo kapsulę, ar kapsulės nebuvo. Atsakė, kad krešulys nebuvo sulipęs su kietuoju dangalu bei nebuvo kapsulės. Krešulys buvo nešviežias, kiek jam laiko tiksliai atsakyti negali (dvi - šešios savaitės) (I t. b. l. 72-74).

Iš 2021-09-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus eksperto V. Valiuko specialisto išvados Nr. pG414/2021(09) matyti, kad patikslinus galimą sužalojimo laiką nurodoma, kad remiantis S. K. 2021-06-25 atlikto galvos KT tyrimo VTMT gydytojo radiologo J. M. – Č. išvada bei LSMUL Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus gyd. neurochirurgo E. M. paaiškinimu galima teigti, jog nukentėjusiajam kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju dangalu galėjo būti padarytas prieš dvi - šešias savaites iki jo neurochirurginės operacijos 2021-06-26 (I t. b. l. 81, 82).

2021-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus eksperto V. Valiuko specialisto išvadoje Nr. pG505/2021(09) nurodoma, kad: 1) S. K. klinikiniais duomenimis konstatuota tinklainės atšokimas dėl tinklainės plyšimo, regėjimo sutrikimas buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. 2) S. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. 3) S. K. konstatuoti kūno sužalojimai dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo taikytas chirurginis gydymas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (I t. b. l. 123, 124).

2022-01-27 specialisto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus eksperto V. Valiuko paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistas paaiškino, jog pagal policijos užduotis ikiteisminiame tyrime jis atliko S. K. kūną tyrimą ir pateikė 2021-07-09 Specialisto išvadą Nr. G 301/2021 (09), 2021-09-20 papildomą Specialisto išvadą Nr. pG 414/2021 (09), 2021-11-16 papildomą Specialisto išvadą Nr. pG 505/2021 (09). S. K. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio sunkumo smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, tinklainės atšokimas dėl tinklainės plyšimo, regėjimo sutrikimas. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu taikytas chirurginis gydymas, kas vertinama sunkių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Remiantis 2021-06-25 atlikto galvos kompiuterinio tyrimo išvada bei Kauno klinikų neurochirurgo paaiškinimu, galima teikti, kad S. K. kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju dangalu buvo padarytas prieš 2-6 savaites iki jo neurochirurginės operacijos, atliktos 2021-06-26. Nustatyti S. K. padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais tiek jam suduodant nemažiau vieną smūgį kumščiais į galvos sritį 2-6 savaites iki jo neurochirurginės operacijos, atliktos 2021-06-26 (I t. b. l. 126, 127).

Iš 2021-09-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas 2021-09-13 Tarnybiniu pranešimu, R. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuris įrašytas į CD-R laikmeną. Joje yra MP4 formato vaizdo failas, kurio pavadinimas ,,video-1631530977.mp4". Failo dydis 482 KB. Atidarius failą kompiuterio ekrane matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vaizdo įrašo trukmė 8 s., apatiniame kairės pusės kampe yra užrašas video-1631530977. Vaizdo įrašas padarytas gyvenamojoje vietovėje, matomi namai, gatvė, šviesus paros metas. Filmuota prie pastato, prie gatvės matoma aikštelė, kurioje yra dviratis, elektrinis paspirtukas, nuo aikštelės gatve į kairę pusę nuvažiuoja lengvasis automobilis, pilkos spalvos, tikėtina automobilio markė VW Sharan, kurio tamsinti šoniniai, galiniai stiklai, dėl vaizdo įrašo kokybės automobilio valstybiniai numeriai neįskaitomi (žr. foto Nr. 1). Girdimi automobilio variklio, padangų praslydimo gatvės danga garsai (I t. b. l. 128-132).

Iš 2021-10-26 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtos S. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono (toliau - MRT) abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamojo D. J. naudojamo MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini)skambučių išklotinės laikotarpiu nuo 2021-05-06 00.00.00 val. iki 2021-06-25 21.59.59 val. Peržiūrint gautus duomenis nustatyta, kad 2021-05-06 17.49 val. S. K. skambino D. J., bokštų celė - Būriškių k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav. D. J. MRT abonento išklotinės bokštų celė - Jungėnų k., Kalvarijos sav. Daugiau S. K. kontaktų neužfiksuota, darytina išvada, kad S. K. išvykęs pas D. J. su savimi nepasiėmė MRT. 2021-05-06 21.42 val. ir 2021-05-07 17.35 val. D. J. skambino MRT abonentas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jo sugyventinė M. S.. (I t. b. l. 176-179).

2021-11-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodoma, kad klausantis telefono numerio (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad juo naudojosi D. J.. Telefono kontrolė vykdyta nuo 2021-10-21 16:31 val. iki 2021-11-21 22:05 val. Paskutinis pokalbis telefonu užfiksuotas 2021-11-21 18:18 val. Klausantis telefono numerio (duomenys neskelbtini) užfiksuota reikšminga informacija:

??2021-10-26 10:19 val. iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) (Skmabina vyras) į tel nr. (duomenys neskelbtini) ( D. J.). Vyras paklausia ko policija nori charakteristikos tavo, D. J. atsako čia dėl to kad vienam per balių į snukį daviau.

??2021-10-27 08:54 val. (duomenys neskelbtini) (Skmabina vyras) į tel nr. (duomenys neskelbtini) ( D. J.). Vyras paklausia: kada tu prisidirbai, D. J. atsako, jog Gegužės mėn. Vyras paklausia ar neina susitaikyt, D. J. atsako, jog uždrausta kalbėt. Vyras klausia ar ten stipriai uždavei, D. J. atsakė, jog ten jau jam ne pirmą kartą galva sutrenkta.

??2021-10-27 16:31 val. iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) ( skambina vyras ) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.). D. J. sako čia toks reikalas yra, čia mane tuoj teis. Vyras: už ką?, D. J. atsako: nu tam draugeliui snukį sudaužiau, kur varėt į Vokietiją.

??2021-10-28 09:14 val. iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) ( skambina vyras ) į tel. nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.). Vyras: žiūrėk jei tave čia teis tai ir iš čia visur išmes, eik tu su juo derint, kad viską atsiimtų. D. J.: kad negalima man su juo šnekėt uždrausta. Vyras: tai tu jam įpylei į galvą? D. J.: nu. Pokalbio 01:29 min. perima telefono ragelį kitas vyras. Vyras: kada čia įvyko? D. J.: įvyko Gegužės mėnesį. Vyras: reikia kad surašytai tarnybinį, kada ir kas ten įvyko, aišku kaip mušėtės jūs ten nereikia, parašyk kad buvo konfliktas ir kad policija buvo atvykus. D. J.: policija atvykus nebuvo, jis pareiškimą parašė po mėnesio laiko (II t. b. l. 1-3). 2021-11-26 tarnybiniu pranešimu pridedamos telefoninių pokalbių garso įrašų suvestinės. (II t. b. l. 6-12). Pateikiama prie bylos CD-R kompaktinė plokštelė N60663, reg. Nr. 64-LK-511 su įrašais ir dokumentais(supakuoti voke).(II t. b. l. 13)Vokas pateikiamas atskirai prie bylos.

2021-09-12 Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime fiksuojama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-22617-21, 2021-09-13 bendravo su nukentėjusiuoju S. K., kuris paaiškino, kad nepamena kokiais konkrečiai rūbais buvo 2021-05-06 pas įtariamąjį D. J., gim. (duomenys neskelbtini) todėl negali pasakyti ar šie rūbai yra išlikę. Taip pat 2021-09-13 buvo nuvykta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio vietoje ir prieigose nenustatyta įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. 2021-09-13 (duomenys neskelbtini), kartu su J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kalbėjo su jos dukra bei J. K., dukra R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu R. K. paaiškino, kad 2021-06-23 apie 04.00 val. jai būnant Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Jungėnų k. prie parduotuvės ,,Aibė" važinėjosi su paspirtuku. Pamatė važiuojant S. K. automobilį, kurį vairavo J. K.. Automobilio gale matė kitą asmenį, tačiau jo neatpažino, įtaria, kad tai galėjo būti pats S. K.. Kad tuo metu būtų kažkas smurtavęs prieš S. K. ar įvykęs kažkoks atsitikimas, kurio metu būtų sužalotas S. K., ji nematė, apie tai nieko nežino. R. K. nežino kada, kokiomis aplinkybėmis, kas sužalojo S. K.. Ikiteisminiam tyrimu R. K. pateikė vaizdo failą, kuriame mobiliu telefonu užfiksavo važiuojantį S. K. automobilį. Kadangi nepilnametė R. K., nežino kokių nors reikšmės ikiteisminiam tyrimui išspręsti turinčių aplinkybių, jos apklausa gali pakenkti jos teisėtiems interesams, o procesiniai veiksmai su nepilnamečiais atliekami tik tais atvejais, kai turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti nustatomos kitais būdais arba tai reikalautų didelių procesinių sąnaudų, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra tikslinga atlikti nepilnametės R. K. liudytojo apklausos. 2021-09-13 bendravo su L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), motina R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, kad sūnus L. Š. 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje išvyko į Angliją, kada grįš į Lietuvą nežino. (II t. b. l. 67-69).

Kaltinamasis D. J. kaltę pripažino visiškai. Neneigdamas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių dėl konflikto su nukentėjusiu laiko ir vietos, tai, kad pasekmės yra jo mušimo priežastis, neigė dalį kaltinime inkriminuotų veiksmų, tai yra nurodė, jog sudavė nukentėjusiam S. K. vieną ar du smūgius, neigė, kad sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių. Teismas vertina, jog toks kaltinamojo aiškinimas nėra paneigtas, juo tiki ir vadovaujasi.

Šalies argumentai

Nukentėjęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo visiškai nuoseklus įvardindamas suduotų smūgių skaičių. Pareiškime policijos įstaigai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2021-07-08 apklausos metu nurodė, kad buvo suduota apie 20 smūgių į veido sritį, 2021-07-21 apklausos metu nurodė apie 10 smūgių skaičių, apklaustas teisme taip pat teigė, kad galėjo būti suduota apie 10 smūgių, aiškino, jog nemano, kad galėjo būti suduoti vienas ar du smūgiai, atsižvelgiant į iškilusias pasekmes. Pažymėtina, kad ištyręs medicininius dokumentus specialistas nurodė, jog juose nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nurodyti poveikių skaičių, apklaustas teisme paaiškino, kad tokios pasekmės gali kilti ir dėl vieno poveikio į galvos sritį. Kaip matyti iš nukentėjusio parodymų, jis įvykio aplinkybių gerai neprisimena, galimai dėl išgerto alkoholio didelio kiekio, galimai ir dėl patirto sužalojimo. Iš nukentėjusio parodymų turinio matyti, kad jis nurodo tiktai galimą suduotų smūgių skaičių, vertindamas ir atsiradusias pasekmes, tai yra daro prielaidą. Nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad S. K. buvo suduota nemažiau 20 kartų, tokioje apimtyje kaltinimas yra pagrįstas tiktai prielaidomis. Kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusio aiškinimo neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Vertinant nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus kaltinamojo aiškinimas teisiamojo posėdžio metu, kad konflikto metu nukentėjusiam sudavė vieną arba du smūgius, yra nepaneigtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei D. J. kaltę, patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. J. išgertuvių metu, dėl konflikto, tyčia sudavė kumščiu vieną- du smūgius nukentėjusiam S. K. į galvos sritį, ko pasekoje nukentėjusiam sunkiai sutrikdyta sveikata. Vertinant specialisto paaiškinimus dėl galimo sužalojimo laiko, sveikatos sutrikimo vystymąsi, taip pat nukentėjusiojo aiškinimą, kad daugiau jokių trauminių poveikių, išskyrus kaltinamojo suduotus smūgius, nebuvo, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Nustatyta, jog kaltinamasis D. J. sudavė nukentėjusiam į galvos sritį, tai yra labai pažeidžiamą žmogaus kūno vietą, sužalojimo pobūdis neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad padarys sveikatos sutrikdymą, jo sunkumo savo sąmonėje nedetalizavo, jį tenkino bet kokios pasekmės. Tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nurodytą veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1d.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš kaltinimo šalintinas nurodymas dėl ne mažesnio kaip 20 smūgių skaičiaus, tikslinant, kad suduotas tiksliai nenustatytas smūgių skaičius.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino visas teismo nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra jo veiksmų pasekmė, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos, ir susitarė dėl likusios dalies žalos atlyginimo, todėl jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 2 dalis). Sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis D. J. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, susituokęs, darboviečių charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė gali būti paskirta esant BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kaip minėta aukščiau kaltinamojo asmenybė charakterizuotina kaip teigiama, veika padaryta kartu su nukentėjusiu nesaikingai vartojant alkoholį, tyčia kilo staiga, todėl veika vertintina kaip daugiau atsitiktinio, spontaniško pobūdžio ir nėra dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, sudavė vieną- du smūgius rankomis, pasekmės išryškėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui per kurį nukentėjęs nesikreipė dėl gydymo, tai rodo, jog veika yra mažesnio pavojingumo nei būdingas tokios rūšies nusikalstamoms veikoms. Vertinant, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei jų reikšmę, taip pat tai, kad nukentėjusysis raštu pareiškė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, susitaikė, prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, darytina išvada, kad kaltinamojo asmenybė ir jo padaryta veika nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju sankcijoje nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir D. J. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu- laisvės apribojimas. Nustatydamas bausmės dydį ir įpareigojimus, teismas įvertina veikos pavojingumą ir pobūdį, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią, tai, kad asmuo darbingas ir galintis dirbti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 5616,01 eurų civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų (2t. b. l. 43-45). Civilinio ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 46-47), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrindo nėra. Kaltinamasis sudarė 2022-07-29 susitarimą su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo per 60 mėnesių laikotarpį (3t. b.l. 151-152), teismui pateikti duomenys, kad pagal susitarimą 2022-07-29 įmokėjęs -129,01 eurą, 2022-08-10 įmokėjęs -93 eurus. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas priteisiant neatlygintą žalą, vykdymo tvarką nustatant pagal šalių sudarytą susitarimą. Nukentėjęs S. K. pareiškė kaltinamajam 30000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 392,56 eurų turinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti procesines palūkanas 5 procentų dydžio ir bylinėjimosi išlaidas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktas 2022-07-28 kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Pagal susitarimą šalys įvertino neturtinę žalą 15000 eurų, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį nuo 2022-08-01 mokėdamas ne mažiau po 250 eurų. Teismui pateikti duomenys, kad visa turtinė žala ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos atlygintos. Prašė civilinį ieškinį išspręsti patvirtinant šalių sudarytą susitarimą.

Teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo ir atsakovo sudarytas susitarimas neprieštarauja įstatymui ir viešam interesui, civilinio ieškinio klausimas išsprendžiamas jį patvirtinant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį 1(vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant bausmės terminu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. J. ( gim. (duomenys neskelbtini)) 5394 eurus Valstybinei ligonių kasai ( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”), nustatant, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo vykdomas pagal 2022-07-29 žalos atlyginimo sutartį Nr. Ž-23/3228.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje išspręsti patvirtinant kaltinamojo D. J. ir nukentėjusiojo S. K. susitarimą dėl žalos atlyginimo, sekančiomis sąlygomis: nukentėjusiam S. K. padarytą 15000 eurų neturtinę žalą, atsakovas D. J. atlygina per 60 mėnesių, nuo 2022-08-01 kas mėnesį mokėdamas ne mažiau kaip po 250 eurų. Procesą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius