- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eAS-314-624/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00979-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Z. P., A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. P. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. P. ir A. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Z. P. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2845/23 ,,Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjai nurodė, jog jiems nuosavybės teisėmis priklauso adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: (duomenys neskelbtini) eksploatuoti po nacionalizacijos 1940 m. buvo paliktas naudotis 0,5441 ha žemės plotas. Šiame sklype buvo teisėtai pastatyti (rekonstruoti) gyvenamasis namas, ūkio statiniai, inžinieriniai statiniai (šulinys, tvora ir kt.), sklypas buvo želdinamas. Predendentui Z. P. dar esant gyvam namų valda buvo sumažinta nuo 0,5441 ha iki 0,20 ha, neįtraukiant į žemės sklypo ribas dalies pareiškėjams priklausančių statinių. Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami parengti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, performavimo projektą ar detaliojo plano pakeitimą (jeigu žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu), pakeičiant žemės sklypo ribas, priskiriant žemės sklypui visą 0,5441 ha ploto namų valdos žemės sklypo plotą, pagal inventorinėje byloje nurodytas statinių naudojimui išskirtos teritorijos ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. A51-35301/23(3,3.3.15.4E-AD24) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.
Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 49SD-3232-(14.49.136 E.), pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr.1SS-810-(5.59E.), įpareigoti atsakovą pakartotinai išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-35494/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ NŽT Vilniaus skyriui pateiktą prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Byla šiuo metu nagrinėjama regionų administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-2056-561/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-07565-2023-3).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skundžiamu 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2845/23, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsakymu ir Lietuvos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsakymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ buvo suprojektuotas kitos paskirties žemėje žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai pažymėjo, jog pareiškėjų teisėtai pastatyti statiniai - garažas ir kiemo statinys tvora, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, po klaidingo Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1857V priėmimo suformavus sklypą liko valstybinėje žemėje, nors ir toliau faktiškai pareiškėjai minėtu visu 0,5441 ha žemės sklypu iki šiol naudojosi netrukdomai. Pareiškėjai akcentavo, jog turi teisėtus lūkesčius, kad jų paveldėtoji žemės sklypo dalis bus teisėtai prijungta prie dabar nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nuosavybės teise valdomi ūkio pastatas, tvora bei želdiniai nebus nusavinti.
Pareiškėjų vertinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, neatsižvelgė į nuosavybės teisių atkūrimo aspektus, pareiškėjų teises, faktiškai naudojamo sklypo ribas, sklypo ribas fiksuojančius duomenis archyvinėje Valstybės įmonės Registrų centro byloje, statinių išdėstymo ir jų funkcinės priklausomybės faktą ir kitas aplinkybes. Atsakovas ignoravo faktą, jog dėl formuojamo žemės sklypo (jo dalies) vyksta teisminis ginčas.
Šalies argumentai
Kartu su skundu pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjai nurodė, kad skundo padavimo terminą skaičiuoja nuo 2024 m. vasario 14 d., kai atsitiktinai sužinojo apie skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą. Pažymėjo, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2056-561/2024, kurios nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT apie ginčijamą Įsakymą pareiškėjų neinformavo.
2024 m. kovo 18 d. teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 3 dalimi, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti nuomonę dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
2024 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktoje nuomonėje dėl termino atnaujinimo nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo publikuotas 2023 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje „http://aktai.vilnius.lt“, todėl pareiškėjai turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo įsakymo priėmimą ir susipažinti su jo turiniu, todėl terminas skundui paduoti yra praleistas.
2024 m. kovo 25 d. teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti informaciją, ar Įsakymas buvo skelbiamas ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt), taip pat pateikti teismui duomenis, kokiu įstatyminiu pagrindu buvo formuojamas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) bei kokiu įstatyminiu pagrindu buvo apie jį pranešama.
2024 m. kovo 26 d. atsakovas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Įsakymas nėra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl jis nebuvo rengiamas ir skelbiamas per ŽPDRIS. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymo tikslas ir uždaviniai yra suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) (1689 kv. m), į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės bei tvirtinti minėto žemės sklypo planą. Atsakovas pabrėžė, jog Įsakymu nėra nuspręsta inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, atitinkamai jis nebuvo skelbimas per ŽPDRIS. Atsakovas taip pat akcentavo, jog pačiame Įsakyme expressis verbis nustatyta, jog Įsakymas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 107 straipsnio 1 dalimi, 108 straipsniu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (ABTĮ 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), pažymėjo, jog tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Įsakymas buvo priimtas dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo. Įsakymo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kuriuose nenumatyta, kad ginčijamas Įsakymas turėjo būti įteiktas pareiškėjams.
Teismas akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-24 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatų 59 punkte nurodyta, kad vieši pranešimai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt. Teisės aktų nustatytais atvejais vieši pranešimai skelbiami ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.
Nustatęs, kad apie skundžiamą sprendimą viešai buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje „http://aktai.vilnius.lt“ 2023 m. gruodžio 14 d., dokumentas pasiekiamas aktyvia nuoroda „http://aktai.vilnius.lt/document/30402734“, teismas vertino, kad būtent šią dieną pareiškėjai turėjo ir objektyviai galėjo sužinoti apie skundžiamą Įsakymą. Paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2024 m. sausio 14 d., o teisme pareiškėjų skundas gautas tik 2024 m. kovo 14 d., todėl teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu praleidę įstatymuose nustatytą vieno mėnesio terminą.
Teismo vertinimu, pareiškėjai Regionų administraciniame teisme ginčydami administracinius aktus administracinėje byloje Nr. eI3-2056-561/2024, žinojo apie greta esančio sklypo formavimą, dalyvavo ribų ženklinimo ir derinimo metu, išsakė savo nesutikimus su matuojamo sklypo ribomis, atliko įrašus žemės sklypų paženklinimo – parodymo akte, teikė pastabas, todėl turėjo pareigą domėtis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūromis ir dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo kreiptis į teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai naudojasi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, kuriam yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Teismas vertino, jog pareiškėjai ir jų atstovė nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų veiksmai yra pareiškėjų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jiems laiku kreiptis į teismą ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2845/23.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-2845/23 panaikinimo.
Neatnaujinus skundo padavimo teismui termino, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-2845/23 panaikinimo.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjai pažymi, jog informavo atsakovą, kad dėl žemės sklypo vyksta teisminis ginčas, nurodė, jog dalis sklypo yra užstatyta jiems teisėtai priklausančiais statiniais, todėl teisminio bylos Nr. eI3-2056-561/2024 nagrinėjimo metu neturėjo pagrindo įtarti, jog atsakovas piktnaudžiaus savo teisėmis bei atliks neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjų vertinimu, Vilniaus savivaldybės administracijos interneto svetainėje esanti informacija yra teikiama gana padrikai, norint surasti rūpimą informaciją būtina nuolat peržiūrinėti didelius srautus skelbimų, todėl galimos klaidos bei dažnai dominantys klausimai nėra prieinami. Tik atsitiktinai, ieškant kitos informacijos, pareiškėjų atstovei pavyko atkreipti dėmesį į skundžiamą Įsakymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pabrėžia, jog apie suformuotą sklypą informacija nebuvo nurodyta sistemoje ŽPDRIS, kuri yra patikima informacinė sistema, su lengvai prieinama duomenų baze apie visus formuojamus žemės sklypus, bei kurioje sisteminga paieška suteikia informaciją apie rūpimus suinteresuotų asmenų žemės sklypus, jų formavimą ir kt. Būtent ŽPDRIS sistemoje pareiškėjai tikėjosi sužinoti apie sklypo formavimą.
Pareiškėjų vertinimu, atsakovas, nurodydamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo pareigos informuoti pareiškėjų apie Įsakymo priėmimą, todėl akivaizdu, kad Įsakymo priėmimu turėjo domėtis patys pareiškėjai, ignoravo faktus, jog suformuotame žemės sklype yra pareiškėjams nuosavybe priklausantys statiniai, įstatymų numatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre bei naujas sklypas suprojektuotas ne laisvoje (neužstatytoje) žemėje prie (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai skundą padavė praleidę įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjai netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjai grindžia aplinkybėmis, jog skundžiamas įsakymas nebuvo skelbiamas ŽPDRIS interneto svetainėje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, žinodama, jog pareiškėjui gali būti aktuali informacija, susijusi su sklypu prie (duomenys neskelbtini), administracinėje byloje eI3-2056-561/2024 neinformavo pareiškėjo apie priimtą Įsakymą, ignoravo faktus, jog suformuotame žemės sklype yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys statiniai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamos pareiškėjų priežastys, dėl kurių jie praleido skundo padavimo teismui terminą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjų sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes (pareiškėjai buvo išreiškę suinteresuotumą dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai apie Įsakymą buvo informuoti, sužinoję apie Įsakymą pareiškėjai operatyviai su skundu kreipėsi į teismą) sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Šios administracinės bylos kontekste tik formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista pareiškėjų teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Įsakymo panaikinimo terminą ir nepagrįstai skundą laikė nepaduotu, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 17 d. nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Z. P. ir A. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjams Z. P. ir A. D. terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-2845/23 ,,Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ panaikinimo paduoti.
Perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.