Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims (vaikų atstovams pagal įstatymą) J. S. ir A. S. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Tarnyba 2020-03-31 gavo pranešimą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) budėtojų, kurie pranešė, kad policijos pareigūnams gavus pranešimą ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasti be priežiūros palikti keturi vaikai. Tarnybos specialistams nuvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad vaikų motina J. S. yra dingusi ir namuose nepasirodė nuo 2020-03-27, telefonu su ja susisiekti nepavyko. Vaikų tėvui A. S. nustatyta kardomoji priemonė nesiartinti prie šeimos, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Namuose be priežiūros palikti vaikai neturėjo maisto, buvo nevalgę, nešvariais drabužiais, namuose nešvara. Tarnybos specialistai, atsižvelgdami į vaikų norą ir siekdami užtikrinti jų teises ir geriausius interesus, nusprendė paimti juos iš nesaugios aplinkos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Vienkartinis atvejis negali sąlygoti kraštutinės priemonės - vaikų paėmimo iš šeimos taikymo. Ypač atsižvelgiant į tai, kad teismas pažymėjo, kad iki vaikų paėmimo, motina deda pastangas rūpindamasi vaikais, jos ir vaikų santykiai šilti ir artimi. Namie būdavo maisto, vaikai aprūpinti.

11. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi keletu atskirų situacijų, kuomet buvo gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidinėjimą, tačiau: 2019-06-13 atvejis buvo menkavertis, sūnaus L. pastūmimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių; 2019-06-30 pranešimas buvo, kad jis metė keptuvę į savo anūką, tačiau tai nėra susiję nei su vienu iš nepilnamečiu vaiku; 2019-10-02 pranešimas neva jis užsuko dukrai G. ranką, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2020-02-10 neva jis sūnui L. sukėlė fizinį skausmą, jį pastumdamas, po to priremdamas prie sienos ir spausdamas galvą. 2020-03-18 nuosprendžiu buvo pripažinta, kad jis sukėlė fizinį skausmą, tačiau byla nutraukta susitaikius. Kadangi teismui būtina sąlyga patvirtinti kaltinamojo ir nukentėjusio susitaikymą, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl mano, kad teismas negali pakeisti savo vertinimo ir laikyti, kad vaikams su tėvu nėra saugu. Byloje nėra duomenų, kokius procesinius nutarimus priėmė policija ir/ar prokuratūra dėl 2019-06-13 ir 2019-10-02 įvykių. Pažymi, kad visi incidentai susiję tik su jaunesniais vaikais.

12. Teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad jis yra geras tėvas: 2020-02-12 pagalbos planas, kuriame nurodyta, kad vaikai namie jaučiasi gerai ir saugiai, santykiai su tėvais geri; 2020-04-06 Molėtų socialinės paramos centro raštas, kuriame nurodyta, kad maisto namie būdavo visada. 2020-03-31 užfiksuotas maisto nebuvimo atvejis yra vienkartinis ir nerodo sistemingumo.

13. Vaikų nenoras grįžti namo, pervertintas, nes mano, kad vaikai patys negali apsispręsti kur jie norėtų gyventi.

14. Nurodo, kad Tarnyba neturi siūlyti pagalbos šeimoms, kurioms ji nėra reikalinga. Mano, kad šiuo atveju, apsigyvenimas krizių centre, beprasmė psichologo pagalba ir kita, tik būtų trikdę normalų šeimos gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas, turėjo išsamiai motyvuoti pasinaudojimo tokia pagalba tikėtiną teigiamą poveikį, tačiau to nepadarė. Taip pat neturėjo preziumuoti, kad Tarnyba tinkamai nustatė grėsmės lygius, o patikrinti ar šie lygiai nustatyti pagrįstai.

18. Tėvai (suinteresuoti asmenys) nepriima siūlomos pagalbos, patys nerodo jokios iniciatyvos ir nesiima jokių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Pareiškėja siūlė laikinai vienam iš tėvų su vaikais apsigyventi Krizių centre arba vaikų laikinąją priežiūrą organizuoti pas giminaičius, buvo išaiškinta, kad taikant laikinąją priežiūrą, būtų teikiama paslaugos, bandoma spręsti tarpusavio konfliktus. Abu tėvai kategoriškai atsisakė kartu su vaikais vykti į Krizių centrą.

19. Pažymi, kad apeliantas teismo posėdžio metu teigė, jei išsiskirtų su žmona, tai geriau vaikai liktų globos namuose. Vaikų motina sutiko, kad vaikai laikinai gyventų su globėjais, kol ji išsiskirs su vyru.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai įvertino, kad tėvai yra pasyvūs, nepriima pagalbos, o dėl tokio nebendradarbiavimo kyla pavojus vaikų saugumui, vaikų palikimas namuose neatitiktų geriausių vaikų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliančių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo.

24. CK 3.254 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK XXXIX skyriaus normos (579 – 582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką.

25. Teismo nutartimi patvirtinamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

26. Byloje nustatyta, kad J. S. ir A. S. šeimoje auga jų nepilnamečiai vaikai: L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S. , gim. (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2020-03-31 gavusi pranešimą iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) budėtojų, rado namuose be priežiūros paliktus keturis nepilnamečius vaikus. Vaikų motina J. S. namuose nepasirodė nuo 2020-03-27, telefonu su ja susisiekti nepavyko. Vaikų tėvui A. S. nustatyta kardomoji priemone nesiartinti prie šeimos, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Namuose be priežiūros palikti vaikai neturėjo maisto, buvo nevalgę, nešvariais drabužiais, namuose nešvara. Visi keturi vaikai išreiškė norą išvažiuoti iš namų ir nurodė asmenis, pas kuriuos galėtų apsistoti. Tarnybos specialistai, siekdami užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, nusprendė paimti juos iš jiems nesaugios aplinkos.

27. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi išduoti leidimą paimti vaikus ir teigia, jog nepilnamečiai vaikai yra pakankamai suaugę ir kelias dienas galėjo pabūti be suaugusiųjų priežiūros, alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, smurtavimas prieš vaikus buvo tik epizodinis ir mažareikšmis. Su tokiais apelianto argumentais nesutinkama.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, t. y., iš J. S. ir A. S., nes motinai palikus vienus vaikus be maisto ir išvykus 5 dienoms, neturint galimybės su ja susiekti, šalyje paskelbto karantino metu, o tėvui dėl taikomos kardomosios priemonės negalint pasirūpinti vaikais, nebuvo užtikrinama saugi vaikams aplinka (CPK 185 straipsnis). Tai pripažino ir vaikų motina, kuri sutiko, kad nepilnamečiai vaikai laikinai pagyventų pas globėjus, nes vyras vartoja smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, ji jo bijo.

29. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei vaikų paaiškinimai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. ir A. S. šeima laikotarpiais nuo 1999-06-08 iki 2010-12-29 ir nuo 2018-01-24 iki 2018-06-30 buvo įtraukta i Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Tarnyba iš Utenos APVK Molėtų rajono policijos komisariato yra gavusi pranešimus apie vaikų teisių pažeidimus J. ir A. S. šeimoje 2019-06-13, 2019-06-30, 2019-10-02, 2020-02-10 (smurtas artimojoje aplinkoje). 2019-10-04 G. S. atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl patirto smurto iš tėvo, 2019-08-16 ir 2019-10-04 visų vaikų atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. 2020-01-29 vertinta L. S. situacija ir nustatytas pagalbos poreikis; 2020-02-18 vertinta visų nepilnamečių vaikų situacija ir nustatytas pagalbos poreikis. 2020-03-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. S. sukėlė trumpai trukusį fizinį skausmą nepilnamečiui sūnui ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, tačiau šalims susitaikius, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Vaikai kategoriškai atsisakydami grįžti į namus, nurodo, kad bijo tėvo, bei, kad sutiktų grįžti į namus, jeigu „jų nemuštų“.

30. Teismo posėdyje apeliantas pats prisipažino, kad vartoja alkoholį, nes žmona turi kitą draugą ir savaitgaliais pas jį išvažiuoja. Tai tęsiasi jau metus laiko. Apeliantas, nors ir turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pats šios problemos nepripažįsta, teismo posėdyje teigė, kad vienas „bambalis“ į dieną nesiskaito ir nesistengia jos įveikti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių jo netinkamą elgesį vaikų ir žmonos atžvilgiu ir tai nėra vienkartiniai atvejai, o nuolatinis elgesys, kuris traumuoja vaikus ir fiziškai ir emociškai.

31. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vaikai šeimoje dėl nuolatinių konfliktų jaučiasi nesaugiai, patiria neigiamus išgyvenimus. Motina ir tėvas nepriima siūlomos pagalbos, patys nerodo deramos iniciatyvos ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Jiems buvo siūlyta kartu su vaikais 1aikinai pagyventi Krizių centre, tačiau jie kategoriškai atsisakė su vaikais vykti į centrą. Taigi, Tarnyba stengėsi užtikrinti vaikams saugią aplinką, nepaimant vaikų iš tėvų, tačiau patys tėvai nepasinaudojo šalia galimybe.

32. Tėvai taip pat atsisakė mobiliosios komandos, psichologo pagalbos, jie nebendradarbiauja su Tarnybos darbuotojais. Apelianto teiginiai, kad institucijos siūloma pagalba yra tik kišimasis į šeimą, tik patvirtina, kad jis nesupranta situacijos rimtumo ir, kad požiūris į vaikų auklėjimą yra atsainus. Todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad situacija šeimoje artimiausiu metu gali teigiamai esmingiau pasikeisti.

33. Nors vaikai jau yra pakankamai dideli, tačiau tėvai turi pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais (CK 3.165 straipsnis), o ne perkelti savo pareigas kitiems asmenims, t.y., mažesnius vaikus palikti vyresnių vaikų priežiūrai. Motinai nuolat esant išvykus iš namų ir kuriantis gyvenimą su kitu vyru, o tėvui vartojant alkoholį ir smurtaujant, vaikams šeimoje nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis, todėl vaikai į šeimą kol kas negali būti grąžinami. Kaip minėta ankščiau, tai pripažįsta ir vaikų motina.

34. Priešingai nei teigia apeliantas, vaikai aiškiai išreiškė savo nenorą gyventi su tėvais, ši vaikų nuomonė, nesikeitė nuo pat vaikų paėmimo iki teismo posėdžio (CK 3.164 straipsnis). S. vaikai yra 17, 16, 14, 11 metų amžiaus, jau gebantys išreikšti savo nuomonę, todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsižvelgė ir į išsakytą vaikų poziciją šiuo klausimu.

35. Kiti apelianto teiginiai esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-30 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.