Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovo atstovei A. Murauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis nėra nei specialių ženklų, nei atitvarų. Už žalą turi atsakyti laukinės gyvūnijos savininkas. Atsakovas turėjo atitverti kelią specialia tvora.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus (b.l. 9, 56-60), ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad 2011-03-09 apie 20.40 val. kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 68 km. (eismo įvykio schemoje detalizuota, kad įvykis įvyko 68 km 700 m. – b.l. 58) Varėnos r., ieškovui A. P. priklausantį automobilį partrenkė laukinis žvėris (šernas). Ieškovas važiavo nuo Alytaus link Druskininkų, kuomet į kelią išbėgo šernai ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį, ko pasėkoje automobilis nuvažiavo į griovį. 2011-03-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo konstatuota, kad A. P. negalėjo numatyti ir pastebėti staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusių laukinių gyvūnų, dėl to jam nebuvo galimybių sustabdyti automobilio, ar apvažiuoti laukinius gyvūnus. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių policijos pareigūnų konstatuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, pasirinkus nesaugų važiavimo greitį.

Ieškovo paaiškinimai, kad jis važiavo nuo Alytaus link Druskininkų, 2011-03-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime konstatuota aplinkybė, kad KET ženklo Nr. 131 kelyje nebuvo, taip pat VĮ „Alytaus regiono keliai“ pažymoje (b.l. 48) nurodyta aplinkybė, kad kelio ženklas Nr. 131 buvo 67,500 km su nuoroda 8 km tik iš kairės pusės (K) įrodo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančio kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo specialių atitvarų.

Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009 konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogišką bylą išnagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Vadovaujantis vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal kurią už šerno, kaip laukinio gyvūno (laukinio žvėries), eismo įvykio metu padarytą žalą valstybė, būdama šio laukinio gyvūno savininke, privalėtų atsakyti, tačiau tik nustačius visas būtinas jos civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Kasacinio teismo aukščiau minėtose 2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. spalio 4 d. nutartyse nurodyta, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas.

Be to, žalos, padarytos valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu, atlyginimo teisinis reguliavimas pasikeitė: nuo 2010-07-10 įsigaliojo Laukinės gyvūnijos įstatymo 2010-06-22 Nr. XI-920 redakcija. Įstatymo 22 str. 6 d. nurodo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. teisinis reguliavimas buvo pakeistas nenustatant griežtos civilinės atsakomybės. Taigi, vadovaujantis CK 1.8 str. 3 d., CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą principas (atsakomybė be kaltės) sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimą negali būti taikoma.

Vertinant atsakovo veiksmus/neveikimą kaip pagrindą jo civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti, ar atsakovas turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju imtis veiksmų užkirsti kelią ieškovo patirtos žalos atsiradimui, atsižvelgiant į situaciją toje konkrečioje kelio vietoje, kurioje įvyko šiai bylai išspręsti reikšmingas eismo įvykis, o ne visame kelyje, taip pat į šio eismo įvykio aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, yra nesaugi ar avaringa. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krašto kelias Antakalnis-Jieznas-Merkinė didžiausiu avaringumu dėl laukinių gyvūnų pasižymi tik kelio pradžioje (4,05-14,9 km), avaringas yra ir 37-67 km. ruožas (b.l. 43-47); 67,7 – 68 km kelio atkarpoje nebuvo nei vieno įregistruoto eismo įvykio su laukiniais gyvūnais. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad laukinių gyvūnų populiacija bei migracija minėtame kelio ruože kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui. Darytina išvada, kad nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus, atitvarus ir imtis kitų saugumo priemonių, susijusių su laukinių gyvūnų išėjimu į kelią. Atsižvelgdamas į nuosavybės objekto, t.y. laukinio gyvūno, specifiką, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas sprendžia, kad nesant objektyvių duomenų apie laukinių gyvūnų keliamą grėsmę eismo saugumui, valstybė neturi galimybių ir besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti. Darytina išvada, kad ieškovas byloje neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtos veikos. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vien įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių ryšiui konstatuoti, nes atsakovas turi ribotas galimybes valdyti laukinius gyvūnus. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šernai į kelią iššoko staiga, dėl ko transporto priemonės vairuotojas nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo net ir esant įspėjančiam kelio ženklui. Be to, atsakovas kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, rūpinosi eismo saugumu kelyje Antakalnis-Jieznas-Merkinė, nustačius avaringus kelio ruožus atitinkamose kelio dalyse (b.l. 43-48). Dėl šių motyvų nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėto neveikimo, užtikrinant saugų eismą konkrečiame kelio ruože.

Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nenustačius atsakovo kaltės, nėra atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą.

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pagal CPK 93 str., 96 str. taisykles. Kadangi ieškovo prašymu dalis žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l. 19), todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina likusi 300 Lt žyminio mokesčio suma bei 17,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P. 317,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.