- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-66-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03598-2018-69
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. V. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal BK 286 str., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas tenkintas, panaikintas nuteistajam G. V. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad 2018 m. kovo 20 d. patikrinus G. V. blaivumą, nustatytas 0,68 prom. girtumas. Nuteistasis su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutiko ir jų neginčijo. Pateiktame paaiškinime G. V. nurodė, kad nežinojo apie jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholizmu neserga, atsisako lankytis priklausomybės centre, AA grupėje (asmens byla, b. l. 37, 38). G. V. už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą skirtas įspėjimas. Patikrinus probuojamojo blaivumą 2018 m. gegužės 16 d. apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje metu, nuteistajam nustatytas 1,92 prom. girtumas (asmens byla, b. l. 49). Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovė pateikė duomenis, jog patikrinus G. V. blaivumą 2018 m. gegužės 17 d., nustatytas 1,51 prom. neblaivumas. 2018 m. gegužės 17 d. pateiktame paaiškinime G. V. nurodė, jog yra neblaivus, nes neišsiskaidė 2018 m. gegužės 16 d. vartotas alkoholis. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų ir nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos teikime nurodytų aplinkybių matyti, jog asmuo nėra kritiškas alkoholio vartojimui, nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų, atsisakė kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes, lankytis Priklausomybių konsultaciniame punkte, tęsti psichologo konsultacijų lankymą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu net tris kartus nustatytas teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo faktas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis G. V. nevykdo atidedant bausmės vykdymą teismo nustatyto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas vertino, jog toks nuteistojo elgesys rodo, kad nuteistasis G. V. nesistengia pasitaisyti, taikomos probacijos sąlygos neturi teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis G. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį panaikinti ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti. Nurodo, kad pripažįsta, jog buvo išgėręs prie namų, kai jį sustabdė probacijos tarnybos darbuotoja ir patikrino jo blaivumą. Mano, jog jo tyčia prašė ryte ateiti į probacijos tarnybą, kur buvo vėl patikrintas jo blaivumas, nors jis nebuvo spėjęs išsiblaivyti po vakarykštės dienos. Teigia, jog vykdo visus probacijos pareigūnų nurodymus, eidavo visur, kur liepdavo nueiti. Jokių pažeidimų nedaro, dirba po 12 valandų per dieną, nelieka laiko kur nors eiti ar ką daryti. Be to, nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu svarstant probacijos skyriaus teikimą nedalyvavo jo gynėjas, dėl to jam buvo apribota galimybė apsiginti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Nuteistasis papildomai paaiškino, kad nuo 2018-06-06 pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus (pateikė apsilankymą užsiėmime patvirtinančią pažymą), taip pat pripažino, jog po neblaivumo užfiksavimo 2018-05-16 toliau vartojo alkoholį, dėl ko patikrinimo metu 2018-05-17 jam vėl buvo nustatytas girtumas. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą apylinkės teisme buvo pažeista jo teisės į gynybą, nes teismo procesas vyko be gynėjo. Tokie G. V. argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip numato BPK 358 str. 2 d., BPK 358 str. 1 d. dalyje nurodytus klausimus (tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą) teismas nagrinėja teismo posėdyje. Jame dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Tai, kad gynėjo dalyvavimas, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismo posėdyje nėra būtinas, patvirtina ir BPK 51 str. 1 d. Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis dalyvavo asmeniškai, teismo posėdžio metu teisėja nuteistajam išaiškino teisę turėti gynėją, tačiau G. V. jokių prašymų dėl gynėjo dalyvavimo nepateikė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas institucijos teikimą nedalyvaujant nuteistojo gynėjui, G. V. teisių į gynybą nepažeidė. Kita vertus, siekiant išsklaidyti bet kokias galimas abejones dėl nuteistojo procesinių teisių užtikrinimo, apygardos teismas priėmė sprendimą nuteistojo skundui nagrinėti surengti teismo posėdį (BPK 364 str. 5 d.), bei kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo nuteistajam paskyrimo. Tokiu būdu nuteistajam buvo užtikrintas jo procesinių teisių įgyvendinimas.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). BK 75 str. 5 d. nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatomis ir pagrįstai panaikino G. V. bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiuntė jį atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo G. V. elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2018-03-06, kai G. V. įtrauktas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus registrą (asmens b. l. 10). 2018-03-20 probuojamasis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens b. l. 35). Iš apylinkės teismui pateikto Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2018-05-17 teikimo matyti, kad nuteistajam 2018-03-28 atliktas Oasys rizikos vertinimas – nustatyta vidutinė rizika nusikalsti – 86 balai, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei ir personalui, jeigu asmuo bus apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodyta, jog asmuo nepripažįsta alkoholizmo problemos, atsisakė kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes. 2018-04-12 lankėsi Priklausomybių konsultaciniame punkte, tačiau tęsti lankymą atsisakė. 2018-04-18 lankėsi pirminėje psichologo konsultacijoje, tačiau tęsti lankymą taip pat atsisakė. Nuteistasis registravosi darbo biržoje iki 2018-04-23, tačiau dėl neatvykimo į ją buvo išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius. Asmuo buvo įspėtas, nurodyta įsidarbinti iki 2018-05-11. Asmuo 2018-05-08 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. 2018 m. kovo 20 d. patikrinus G. V. blaivumą, nustatytas 0,68 prom. girtumas, 2018 m. gegužės 16 d. apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje metu nuteistajam nustatytas 1,92 prom. girtumas, o 2018 m. gegužės 17 d. nuteistajam nustatytas 1,51 prom. neblaivumas.
Iš bylos duomenų matyti, jog nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, buvo nustatyta, jog nusikaltimą G. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Todėl akivaizdu, jog būtent dėl šios priežasties teismas nuosprendžiu nuteistajam paskyrė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir tik tinkamas šio įpareigojimo laikymasis gali užtikrinti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti realiai nevykdant bausmės. Bausmės vykdymo institucijos teikime ir asmens byloje pateikti duomenys atskleidžia, jog nuteistasis probacijos laikotarpiu nesilaiko teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2018 m. kovo 20 d. patikrinus G. V. blaivumą, nustatytas 0,68 prom. girtumas (asmens b. l. 37, 38). Nuteistojo blaivumas pakartotinai buvo patikrintas ir 2018 m. gegužės 16 d. 19 val. apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje metu. Tuomet nuteistajam nustatytas 1,92 prom. girtumas (asmens b. l. 49). Kitą dieną nuteistajam atvykus į probacijos tarnybą, buvo dar kartą patikrintas jo blaivumas, ir 2018 m. gegužės 17 d. 13.50 val. nustatytas 1,51 prom. neblaivumas (b. l. 5). Nors nuteistasis savo paaiškinime ir skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nurodė, jog 2018-05-17 užfiksuota alkoholio koncentracija kraujyje buvo nulemta to paties 2018-05-16 užfiksuoto jo girtumo, tačiau akivaizdu, jog 2018-05-16 19 val. nuteistajam nustačius 1,92 prom. neblaivumą, jis per beveik 19 valandų (iki 2018-05-17 13.50 val.) būtų visiškai išsiblaivęs (iš teismų praktikos žinoma, jog per valandą asmens organizmas vidutiniškai oksiduoja 0,15-0,20 prom. alkoholio), tačiau šiuo atveju po tokio ilgo laiko nuteistojo organizme nustatyta 1,51 prom. rodo, jog jį patikrinus probacijos tarnybos atstovams, jis toliau girtavo (tai skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje pripažino ir pats nuteistasis). Ši aplinkybė rodo visišką nuteistojo abejingumą ir nenorą laikytis jam paskirto įpareigojimo. Matyti, kad mažiau nei per du mėnesius, nuo 2018-03-20, kai probuojamasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, iki 2018-05-17 G. V. net tris kartus buvo neblaivus. Nėra abejonės, jog alkoholio vartojimas, jei jis yra nulemtas priklausomybės ligos – alkoholizmo, yra sunkiai kontroliuojamas, priklausomybės yra sudėtingai gydomos, rezultatai nepasiekiami iš karto, reikalingas ilgas ir kryptingas darbas bei paciento noras ir pastangos pasveikti. Tačiau šiuo atveju nuteistasis nepripažino, jog jo alkoholio vartojimas yra susijęs su turima priklausomybe alkoholiui, ir atsisakė jam siūlomos pagalbos: atsisakė kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes, lankytis Priklausomybių konsultaciniame punkte, lankytis psichologo konsultacijose. Iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis sistemingai vartoja alkoholį ir nededa pastangų, kad nustotų vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo vienkartinis apsilankymas anoniminių alkoholikų grupės užsiėmime teismo posėdžio, kuriame nagrinėjamas nuteistojo skundas, išvakarėse, kuris vertintinas tik kaip siekis išvengti atsakomybės po 3 mėnesius trukusio nuteistojo vengimo kovoti su priklausomybe nuo alkoholio ir sistemingo alkoholio vartojimo. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog nuteistasis nevykdo ir nededa pakankamų pastangų vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Apygardos teismas pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, jog jis laikosi įpareigojimo dirbti, niekaip nepaneigia to, jog jis vartoja psichiką veikiančias medžiagas, t. y. nevykdo vieno iš dviejų teismo paskirtų įpareigojimų. Kaip minėta, kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti. Analizuojant nuteistojo asmens bylą matyti, jog nuteistasis G. V. po jo nuteisimo ir teismo parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą savo žalingo įpročio, kuris lemia jo nusikalstamų veikų darymą, neatsisako, nededa adekvačių situacijai pastangų šį įpareigojimą vykdyti, ir toliau nesilaikydamas teismo įpareigojimo, vartoja psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį. Nuteistojo elgesys, teismo skirto įpareigojimo nevykdymas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nenori taisytis ir laikytis įstatymų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, paskirtos bausmės tikslai, jos vykdymą atidėjus, nėra pasiekiami, todėl nuteistojo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą, kadangi G. V. ir toliau taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principas, be to, būtų neužtikrinta ir bausmės paskirtis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo G. V. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.