Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. (A. J.), jo atstovui advokatui Romui Kersnauskui, vertėjai V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-02-16 apie 22.00 val., A. J. kelio Vilnius–Kaunas –Klaipėda, 268,00 kilometre, Klaipėdos r., būdamas neblaivus (2,88 promilės girtumas), vairavo priklausančią įmonei (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. nepripažino padaryto administracinio teisės pažeidimo. Paaiškino, jog krovinine transporto priemone vyko iš Rygos į Švediją. Nuvažiavęs 2,51 val., privalo sustoti, todėl buvo sustojęs aikštelėje. Važiuodamas toliau pastebėjo gedimą, todėl sustojo, pavažiavęs 20 km dar kartą buvo sustojo, tačiau iš automobilio neišlipo, toliau skubėjo, nes reikėjo į uostą, neneigia, jog galėjo mašiną kelyje sumėtyti. Sustojo aikštelėje 265 km, 21.20 val., uždarė langines, pasigamino vakarienę, išgėrė degtinės ir atsigulė, galvojo, jog ryte praneš apie gedimą. Tačiau išgirdo beldimą į langą, kur pareigūnai pranešė jam, jog gavę pranešimą, jog transporto priemonė važiavo „mėtydamasi“ į šalis, todėl liepė pasitikrinti neblaivumą. Nurodė, kad pareigūnams aiškinęs, jog jis jau valandą stovi aikštelėje ir ruošiasi miegoti, tačiau sutiko tikrintis alkotesteriu. Nustačius neblaivumą, pareigūnė surašė protokolą, o kitas pareigūnas jam išvertė į rusų kalbą. Pareigūnai su juo kalbėjo rusų kalba ir nors vienas iš pareigūnų kalbėjo rusų kalba, tačiau jis juo neapsitikėjo ir paprašytas pasirašyti dėl neblaivumo užpildytus dokumentus, jų nepasirašė, nes bijojo, jog nebus jam tinkamai išversta iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Pareigūnai jam paaiškino, kad transporto priemonė bus nuvežta į aikštelę, kad reikės atvykti į teismą, o jį patį nuvežė į viešbutį. Patikino, kad suprato ką kalbėjo ir aiškino pareigūnai. Kai 2016-02-17 pasiėmė automobilį iš aikštelės pastebėjo, jog nuleista padanga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. atstovas advokatas R. Kersnauskas prašė bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, jog protokolas surašytas netinkamai, pažeidžiant ATPK reikalavimus, A. J. nebuvo tinkamai, jam suprantama kalba, išversti visi procesiniai dokumentai, liudytojai nurodė absoliučiai skirtingas aplinkybes, jie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens už vairo nematė, todėl remtis jų parodymais negalima.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, jog 2016-02-16 apie 20.30 val. važiuojant kartu su draugu V. G. automagistrale Vilnius – Klaipėda, ties Laukuva, pamatė pavojingai manevruojantį krovininį automobilį su Latvijos numeriais, kuris važiavo per dvi juostas, rodė dešinįjį posūkį, vos neatsitrenkė į atitvarus, vos nenuvažiavo į griovį, todėl nutarė pranešti apie tai pareigūnams. Draugas V. G. numeriu 118 paskambino pareigūnams, padiktavo jiems automobilio numerį ir palaikė su jais ryšį. Ties Rietavu automobilis sustojo šalikelėje, tačiau vairuotojas neišlipo. Automobilis kelis kartus stabtelėjo ir važiavo toliau pavojingai manevruodamas, todėl ir jie nusekė iš paskos, sekė apie valandą laiko. Automobilis sustojo Klaipėdos apskrities stovėjimo aikštelėje, įjungė gale šviesas ir apšvietė jų automobilį, ji stebėjo automobilį, tačiau pačio vairuotojo nematė. Netrukus sulaukė pareigūnų, su jais bendravo draugas.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytoja R. G.. Paaiškino, kad važiavo link Klaipėdos, apie 20.30 val. pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkiasvorį automobilį, latviškais numeriais, kuris kelis kartus buvo sustojęs kelkraštyje, tačiau pastovėjęs kelias minutes ir vėl pradėdavo važiuoti. Jiems posūkio signalu rodė, kad lenktų. Paskambinę policijai, padiktavo automobilio numerį ir toliau sekė automobilį apie valandą. Krovininis automobilis sustojo stovėjimo aikštelėje, išjungė variklį ir gale įjungė šviesas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino vairuotoją. Jis su drauge pareigūnams paaiškino aplinkybes ir parašė paaiškinimus.

Liudytojas A. Ž. paaiškino, jog yra pareigūnas ir gavęs informaciją, kad kelyje pavojingai manevruoja krovininis automobilis, kartu su kolegomis nuvyko į įvykio vietą. Stovėjimo aikštelėje pasitiko pranešėjas, priekyje stovėjo krovininis automobilis su išjungtu varikliu, tačiau įjungtomis galinėmis šviesomis. Pabeldus į automobilio dureles iš vairuotojo pusės, jų niekas neatidarė, pabeldus iš keleivio pusės, vairuotojas dureles atidarė. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi, neatrodė mieguistas, patalynės nesimatė, suprato, kad vairuotojas kalbėjo telefonu. Su vairuotoju kalbėjo rusų kalba, paaiškino, kodėl jį patikrino. Vairuotojas tikino, jog aikštelėje jau stovi dvi valandas, nevairavo. Patikrinus neblaivumą, vairuotojui kolegė surašė protokolą, o jis išvertė į rusų kalbą ir pasirašė kaip vertėjas, paaiškino, vairuotojui, jog jis nušalinamas nuo vairavimo ir transporto priemonė bus nuvežta į saugojimo aikštelę. Vairuotojas atsisakė pasirašyti protokolą, neigė, jog vairavo, minėjo, jog vartojo džiną su toniku, be to, nepasitikėjo, kad jam tinkamai verčiama į rusų kalbą.

Liudytojas M. U. paaiškino, jog kartu su kolegomis reagavo į pranešimą dėl pavojingai manevruojančio vilkiko, kuri seka pranešėjai. Iš esmės nurodė aplinkybes kaip ir jo kolega A. Ž.. Papildomai nurodė, kad jis nekalba rusų kalba, tačiau jo kolega A. Ž. rusų kalbą gerai moka. Pažymėjo, jog vairuotojas ir pareigūnas A. Ž. aiškiai vienas kitą suprato. Vairuotojui išlipus iš vilkiko, aiškiai matė, jog jis svirduliuoja. Jis paėmė paaiškinimus iš pranešėjų. Užpildžius procesinius dokumentus, buvo iškviesta techninė pagalba dėl vilkiko nuvežimo į aikštelę.

Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. J. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir jos kolegos A. Ž. ir M. U.. Papildomai nurodė, jog ji atkreipė dėmesį, jog minimas vilkikas stovėjimo aikštelėje buvo pastatytas ne pagal taisykles, užvažiavęs keliais ratais ant bortelio. Protokolą surašė ji, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jis nepasirašė protokolo, aiškino, jog senai stovi aikštelėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalbėjo rusų kalbą, kolega A. Ž. jam viską paaiškino rusų kalba, ji su juo taip pat bendravo rusų kalba, kurią vairuotojas suprato. Įvykio parnešėjai pateikė raštiškus paaiškinimus, todėl jiems buvo leista išvykti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), be kita ko, turi išsiaiškinti ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs surašyto protokolo turinį, daro išvadą, kad jis surašytas tinkamai, nurodyti visi esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, vieta, laikas, pažeidėjo asmenybę bei transporto priemonę ir jos savininką identifikuojantys duomenys, teisės aktas bei punktas, kurio reikalavimai pažeisti, taip pat ATPK straipsnis ir dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-51529834-16 nustatyta, jog A. J., (duomenys neskelbtini), vertimą į rusų kalbą atliko Klaipėdos AVPK KPT 2-ojo būrio specialistas A. Ž., kuris pasirašė ant protokolo kaip vertėjas, kuris įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingą vertimą. 2016-03-02 teismo posėdžio metu dalyvavo vertėjas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareigūnais bendravo rusų kalba, jam procesinius dokumentus ir tolimesnę eigą bei apie šaukimą į teismą, žodžiu į rusų kalbą išvertė vienas iš policijos pareigūnų, rusų kalbą supranta, suprato už ką pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu duoti policijos pareigūnų apklaustų kaip liudytojais parodymai, jog policijos pareigūnė, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su A. J. bendravo jam suprantama rusų kalba, A. J. su policijos pareigūnais taip pat bendravo rusų kalba, jis suprato už ką rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnas A. Ž. žodžiu rusų kalba paaiškino, kas surašyta protokole, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Iš teismui pateikto vaido įrašo iš policijos pareigūnų automobilio, kuriame buvo rašomas A. J. protokolas matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo bendrauja su policijos pareigūnais rusų kalba. Bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavusi vertėja, išvertė A. J. visą administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą ir teismui perduotą medžiagą. Įvertinus šias aplinkybes bei bylos duomenys, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. buvo išaiškinta jam suprantama kalba policijos pareigūnų atliekama procedūra, jam inkriminuoto pažeidimo esmė bei surašyto protokolo ir kitų dokumentų turinys, todėl A. J. teisė kalbėti ir susipažinti su visais bylos duomenimis jam suprantama kalba nebuvo pažeista.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016-02-16, vyriausioji patrulė I. J., dirbdama kartu su specialistu A. Ž. ir vyriausiuoju patruliu M. U., apie 20:43 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą ROIK:0116000083277, kad Al kelyje Vilnius-Klaipėda pastebėtas pavojingai manevruojantis mėlynos spalvos krovinis automobilis latviškais numeriais P4132, paskui automobilį važiuoja pranešėjas. Netrukus per radijo ryšį gautas pranešimas, kad krovinis automobilis sustojo kelkraštyje, ties 255 km, po kelių minučių pranešta, kad krovinis automobilis vėl juda, o už keliolikos minučių automobilis sustojo aikštelėje Al kelyje Vilnius-Klaipėda, ties 268 km. Policijos pareigūnams nuvykus į minėtą aikštelę, juos pasitiko pranešėjas V. G., pastarasis paaiškino, jog važiuodamas magistrale nuo Vilniaus link Klaipėdos pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkiasvorį sunkvežimį, kuris važiavo tai kelkraščiu, tai vidurį kelio. Apie tai pranešė policijai ir toliau sekė krovininį automobilį. Su V. G. važiavo jo draugė R. G.. Aikštelėje stovinčio krovininio automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), langinės buvo užtrauktos, pasibeldus vairuotojas atidarė duris. Transporto priemonės vairuotojas buvo Latvijos pilietis A. J., gim. 1970-04-28, vairuotojas bendravo rusų kalba, todėl su juo taip pat bendrauta rusiškai. Patikrinus A. J. blaivumą alkotesteriu, nustatytas 2,88 prom. girtumas (b. 1. 7).

Iš ROIK 0116000083277 suvestinės nustatyta, jog 2016-02-16 20:30 val. pranešėjas informuoja, kad autostradoje kryptis Vilnius-Klaipėda 235 km a/m sunkvežimis su priekaba mėlynos sp. v/n (duomenys neskelbtini) vingiuoja keliu, važiuoja per abi eismo juostas, sukelia avarines situacijas, praneša, jog važiuoja iš paskos.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-02-16 22.02 val. A. J. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas (b. 1. 8). Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta, tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2016-05-02 (b. 1.9).

Iš R. G. 2016-02-16 paaiškinimo matyti, jog 2016-02-16 20:30 val. važiavo su draugu V. G. automagistrale Vilnius-Klaipėda ir pastebėjo neatsargiai manevruojantį sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustojęs kelkraštyje, po to vėl pajudėjo. Apie tai pranešė policijai ir sekė automobilį (b. 1. 12).

Iš V. G. 2016-02-16 paaiškinimo matyti, jog 2016-02-16 apie 20:30 val. važiavo su drauge R. G. automagistrale nuo Vilniaus link Klaipėdos ir pastebėjo pavojingai manevruojantį sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės (duomenys neskelbtini), kuris tai važiuodavo kelkraščiu, tai per abi juostas, buvo sustojęs kelkraštyje, po to vėl pajudėjo. Apie pavojingai manevruojantį vilkiką pranešė policijai. Vilkikas buvo su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 13).

Iš pranešimo nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, jog A. J. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės (b. l. 14).

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, jog A. J. atsisakė pasirašyti bei 2016-02-16, apie 23:10 val. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), su kroviniu (betono blokai) nuvežta į aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pateikto vaizdo ir garso CD įrašo iš tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kaip pildomas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., kokia kalba A. J. bendrauja su policijos pareigūnais.

Teismui pateikta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini), 2016-02-16 ir 2016-02-17 sekimo įrenginio MAPON maršruto lapai (b.l.25-28), taip pat pateikta 2016-02-16 skaitmeninio tachografo išklotinė.

Įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. J. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam įrodyta visiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. keliama versija, jog jis 2016-02-16 apie 22.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo apie valandą ir nevairavo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) , kelyje Vilnius–Kaunas – Klaipėda, 268,00 kilometre, Klaipėdos r., būdamas neblaivus, yra paneigta išsamiais liudytojų R. G. ir V. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie atitinka ir jų įvykio dieną rašytus paaiškinimus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teigia, jog liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jų tokiais laikyti. Liudytojų R. G. ir V. G. parodymai esminėmis aplinkybėmis nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek jų rašytus paaiškinimus įvykio vietoje, atitinka loginę įvykių seką, byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkalbėti pažeidėją, norėtų nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti ir nesiremti jais teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie įvykio dieną dirbo ir gavus iškvietimą palaikė ryšį su įvykio pranešėjais R. G. ir V. G., kurie betarpiškai sekė pavojingai manevruojantį vilkiką iki automobilio stovėjimo aikštelės.

Iš teismui pateiktos ROIK suvestinės matyti, jog pranešimas apie pavojingai vairuojamą sunkiasvorį automobilį užfiksuotas 20.30 val., pareiškėjai nurodė, jog automobilį sekė apie 1 val., A. J. posėdžio metu nurodė, jog automobilio stovėjimo aikštelėje sustojo 21.20 val., teismui pateikti rašytiniai įrodymai – 2016-02-16 ir 2016-02-17 sekimo įrenginio MAPON maršruto lapai bei 2016-02-16 skaitmeninio tachografo išklotinė, patvirtina, jog transporto priemonė sustojo stovėjimo aikštelėje apie 21.20 val., pareiškėjai nurodė, jog policija į aikštelę atvažiavo greitai, o kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo protokolas pradėtas pildyti 22.00 val. Netikėti liudytojų (pranešėjų) parodymais nėra pagrindo. Įvykio pranešėjai sekė krovininį automobilį, tiksliai nurodė automobilio numerius, akcentavo, jog vairuotojas kelis kartus buvo sustojęs, po to vėl pajudėjo. Apie tai, jog transporto priemonė kelis kartus kelkraštyje buvo sustojusi, patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes akivaizdu, jog būtent A. J. pavojingai vairuojamą automobilį, valstybinis (duomenys neskelbtini), betarpiškai sekė pranešėjai ir apie jį pranešė policijai.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-02-16 22.02 val. A. J. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad važiuojant jį galėjo mėtyti, jis kelis kartus buvo sustojęs, nes manė, kad kažkas sugedo, tačiau pažymėtina, jog jis nė karto neišlipo įsitikinti, ar automobilis, ar krovinys tvarkoje. Taip pat teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog įvykio dieną buvo vilkiko gedimų. Be to, iš 2016-02-17 sekimo įrenginio MAPON maršruto lapo, matyti, jog vilkikas po įvykio, kitą dieną, tai yra 2016-02-17 važiavo į Klaipėdą, uostą. A. J. automobilį sekė pranešėjai (liudytojai) parodė, jog autostrada važiuoja krovininis automobilis su Latvijos numeriais pavojingai manevruojantis, kuris važiavo per dvi juostas, rodė dešinįjį posūkį, vos neatsitrenkė į atitvarus, vos nenuvažiavo į griovį. Taigi įvykio pranešėjai betarpiškai sekė krovininį automobilį, o netrukus atvažiavę pareigūnai užfiksavo vairuotojo neblaivumą. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad transporto priemonę mėtė į šonus, ji važiavo per dvi juostas, pavojingai manevruodama, kelis kartus stojo kelkraštyje ir vėl pradėdavo judėti, dėl to, jog jos vairuotojas A. J. buvo neblaivus.

Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai ar liudytojai (įvykio pranešėjai) turėtų pagrindą apkalbėti A. J. ir nepagrįstai apkaltinti jį pažeidimo padarymu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. parodymai prieštaringi, todėl vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, darytina išvada, jog A. J. 2016-02-16 apie 22.00 val. kelio Vilnius–Kaunas –Klaipėda, 268,00 kilometre, Klaipėdos r., būdamas neblaivus (2,88 promilės girtumas), vairavo priklausančią įmonei (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažįstama, kad A. J. pažeidė 2008-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padaryta veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Padarytas tyčinis vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu būdu keldamas realų pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, ir net gyvybei. Pažeidimas padarytas judriame kelyje, tamsiu paros metu. Atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - dirba, duomenų apie anksčiau padarytus pažeidimus nėra. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos nuobaudos minimumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį A. J. (A. J.) skirti administracinę nuobaudą – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Informuoti A. J. (A. J.), kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-181-1025/2016, pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16055360289, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.