Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-20 · Administracinė byla Nr. I-5212-142/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
I-5212-142/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05963-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5212-142/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05963-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. S. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 16 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–5).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. jis periodiškai gydėsi LAVL. Nurodo, kad visose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, trūko jam priklausančio gyvenamojo ploto. Sąlygas LAVL pareiškėjas prilygina kankinimui, orumo pažeidimui.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17). Nurodo, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtoje palatoje. Pažymi, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 4, 2, 1 ir 3 palatose, jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore ir laisvai judėti Chirurgijos skyriaus lokaliniame sektoriuje. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.

Į teismo posėdį LAVL atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Iš gydymo stacionare istorijų matyti, kad pareiškėjas periodiškai buvo gydomas LAVL laikotarpiu nuo 2013 sausio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. vasario 8 d. (20 lovadienių), nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 20 d.(7 lovadienius) gydėsi LAVL Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, kurios plotas yra 34,06 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15, 18–19, 30). Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 12 d. (7 lovadienius) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, kurios plotas yra 24,92 kv. m, joje yra 7 lovos (b. l. 15, 20). Nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 24 d. (2 lovadienius) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 15,45 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15, 21, 27). Nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. (20 lovadienių) pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje, kurios plotas taip pat yra 15,45 kv. m, joje – 8 lovos (b. l. 15, 22, 27). Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 15 d. (14 lovadienių) pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 1 palatoje, kurios plotas yra 32,60 kv. m, joje yra 8 lovos (b. l. 15). Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (7 lovadienius) buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3 palatoje, kurios plotas yra 28,49 kv. m, joje yra 6 lovos (b. l. 15, 24). Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydomas iš viso 77 paras.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL teismui negalėjo nurodyti, kiek asmenų palatoje buvo laikoma kartu su pareiškėju. Atsižvelgiant į palatose buvusių gulimų vietų skaičių, darytina išvada, kad 4, 30, 29 ir 1 palatose daugiausia galėjo būti gydomi 8 asmenys, 2 palatoje – 7, o 3 palatoje – 6. Atsižvelgiant į minėtų palatų plotą, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas nei vienoje palatoje nesiekė 5,1 kv. m. Taigi, LAVL visu pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu (77 paras) neužtikrino jam minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Konstatuotina, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (neveikimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jautė orumo pažeminimą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (t. y. 5,1 kv. m). Palatos plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais baldais, taigi iš tiesų pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas jo buvimo LAVL metu buvo itin mažas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę, konstatuotina, jog LAVL pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Palatų perpildymas neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas, saugias ir orumo nežeminančias sąlygas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad nors pareiškėjo skundų LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo užregistruota, tačiau su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą pareiškėjas kreipėsi netrukus po to, kai išvyko iš LAVL. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 616,00 Eur, skaičiuojant 8,00 Eur už vieną parą (77 para x 8,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gydymo sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 616,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 616,00 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė