Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1020-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
2S-1020-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1020-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 121.14.; 121.18.; (S) 122.2.; 122.3.; 122.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Evaldo Burzdiko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2827-713/2010 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. P. ieškiniu prašė (b. l. 2-4) priteisti iš atsakovės Kauno AVMI 71 933 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, bylinėjimosi išlaidas ir iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi (b. l. 8) priėmė ieškovės ieškinį ir atidėjo 1658 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nutartyje nurodė, jog ieškovė yra sumokėjusi 500 Lt dalį žyminio mokesčio nuo būtino sumokėti 2158 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė nekilnojamo turto neturi, tačiau jos gaunamos pajamos nelaikytinos minimaliomis. Kadangi būtino sumokėti žyminio mokesčio likusioji dalis yra didelė, teismas padarė išvadą, jog likusios dalies žyminis mokestis turi būti atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė D. P. (b. l. 61) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį dalyje, kurioje buvo nuspręsta atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir priimti naują sprendimą iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalies. Skunde nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovės pajamos yra minimalios, o ieškinio kaina yra labai didelė. Teismas neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, pateiktus įrodymus. Skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi ieškovė neturi kuo sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 5 str. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią apibrėžia ieškinio pateikimo prielaidos ir reikalavimai ieškinio turiniui. Vienas iš reikalavimų ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui - jo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis yra mokestis valstybei už teismo darbą konkrečioje byloje vykdant teisingumo funkcijas. Kadangi formalus šio įstatyminio reikalavimo taikymas nulemtų nepagrįstą minėto visuotinės asmens teisės į teisminę gynybą principo suvaržymą, asmens pareiga mokėti žyminį mokestį už jo pateikiamo teismui procesinio dokumento išnagrinėjimą gali būti pateisinama objektyviu, įstatyme įtvirtintu žyminio mokesčio instituto tikslu - siekiu užtikrinti, jog į teismą besikreipiantis asmuo nepiktnaudžiautų jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, iš anksto įvertintų savo reikalavimo pagrįstumą ir jo patenkinimo galimybes, teismui nustatant pusiausvyrą tarp šių dviejų teisinių interesų. Tam CPK 83 str. 3 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, suteikiant teismui galimybę atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes įvertinti, kokia žyminio mokesčio suma konkrečiu atveju būtų pakankama, kad priverstų į teismą besikreipiantį asmenį įvertinti teisminio proceso pasekmes, bet kartu ir užtikrintų asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realumą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė yra sumokėjusi 500 Lt dalį žyminio mokesčio, nekilnojamojo turto neturi, o jos gaunamos pajamos pakankamos. Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad nesumokėta 1658 Lt žyminio mokesčio dalis yra gana didelė ir nutarė šios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad įstatymas teismui suteikia dvi galimybes, palengvinančias asmens, turinčio finansinių sunkumų, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pirmuoju atveju galimybę, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleistą jį nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.). Toks atleidimas nuo žyminio mokesčio turi remtis motyvuotu asmens prašymu ir įrodymais, patvirtinančiais sunkią jo padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos. Antruoju atveju galimybę, vėlgi atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Atidėti žyminį mokestį galima tada, kai suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį, bet jų gali turėti ateityje. Paminėtos žyminio mokesčio dalinio atleidimo ir žyminio mokesčio atidėjimo priemonės (sąlygos) nors yra panašios, tačiau nėra tapačios. Todėl teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo, turi spręsti klausimą pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą ir negali, kaip nagrinėjamo skundo atveju, tenkinti prašymo iš dalies, priimdamas alternatyvų variantą, kurį atskirai reguliuoja paminėtos teisės normos (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, ar yra įstatymu nustatytas pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies nesumokėto žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas