- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-592-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00685-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- K.Č.
- Ieškovas
- E.V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K.Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E.V. ieškinį atsakovui K.Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. Č. nepilnametei dukrai U.Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Prašė priteisti iš atsakovo 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už du metus iki ieškinio padavimo dienos, nustatyti U.Č. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad ieškovė, atsakovas ir jų dukra U. gyvena kartu, tačiau atsakovas neteikia savo nepilnametei dukrai materialinio išlaikymo. Atsakovas kartais nuperka maisto produktų, tačiau vaiko poreikiams skirtiems pirkiniams pinigų neduoda. Būtiniems dukters poreikiams per mėnesį reikia apie 800-900 Lt. Ieškovei sunku vienai išlaikyti dukrą, nes neturi darbo, yra registruota darbo biržoje. Be to, ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad rūpinosi savo dukra ir ieškovės sūnumi, pirko maisto produktus, vaistus, rūbus, daiktus reikalingus vaikų vystymuisi, lavinimuisi ir kitus būtinus ir atitinkančius vaikų poreikius daiktus. Rūpinosi vaikų gyvenimo sąlygomis, mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovės gaunamos pajamos (pašalpos ir išmokos) yra nedidelės ir pakankamos tik pačios ieškovės minimaliems poreikiams tenkinti, pagrindinė namų ūkio išlaikymo našta tenka atsakovui. Atsakovas taip pat išlaiko kitą savo nepilnametį vaiką D.Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam kiekvieną mėnesį teikia po 200 Lt išlaikymą. Atsakovas prašė atmesti ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka vaikui per mėnesį mokėti 250 Lt išlaikymą, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteikia nepilnametei dukrai U.Č. pakankamo išlaikymo, todėl išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas teismo sprendimu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko dukrai per mėnesį mokėti 400 Lt išlaikymą, todėl teismo posėdyje atsakovo išdėstytą prašymą išlaikymą sumažinti iki 250 Lt teismas laikė nesąžiningu. Ieškovės prašomas 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydis gali tik minimaliai patenkinti bet kurio vaiko poreikius, todėl negali būti mažinamas. Iš atsakovo K.Č. nepilnametei U.Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-02-08 dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.200 str.). Nepilnametei U.Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos motina E.V. (CK 3.185 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiai vykdyti (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 9600 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už du metus. Teismas pažymėjo, kad šeima gyvena atsakovui priklausančiame bute. Šiame bute gyvena ne tik ieškovės ir atsakovo bendra dukra – U., bet ir ieškovės sūnus – Š.. Šalys kartu gyvena ilgą laiko laiką, atsakovo uždarbis prieš du metus buvo didesnis (b.l. 18), todėl labiau tikėtina, kad prieš du metus atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas nepilnametei dukrai ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl išlaikymo vaikui.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina E.V. (CK 3.174 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-06-01 sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovo K.Č. visų gaunamų pajamų išlaikymo įsiskolinimo po 400 Lt kas mėnesį dukros U.Č. išlaikymui, viso 9600 Lt už dvejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, tvarkomą uzufrukto teise motinos E.V.. Bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo K.Č. valstybės naudai.
Skunde nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis ieškovei yra žinoma: jis gauna pensiją apie 700 Lt per mėnesį ir iš nelegalaus verslo pajamos per mėnesį sudaro daugiau kaip 6000 Lt. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas atsakovo pasas su Baltarusijos Respublikos vizomis, su Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienų kirtimo datomis iki 15 kartų per mėnesį būdavo kertama šių valstybių siena. Kadangi atsakovas dažnai būna išvykęs verslo reikalais, su dukra U. mažai bendrauja ir bendravo, ieškovė viena prižiūri ir rūpinasi nepilnamete dukra. Grįžęs iš Baltarusijos Respublikos atsakovas realizuodavo įgytas prekes, namuose nebūdavo po 3-4 paras. Ieškovei atsakovas pinigų neduodavo vaiko išlaikymo, taip tęsėsi daugiau kaip dvejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Tai, kad šalys gyvena kartu, nereiškia, kad atsakovas teikė išlaikymą, nes sumokėdavo komunalinius mokesčius ir kartais nupirkdavo maisto, bet to maža siekiant užtikrinti visavertį dukros išlaikymą. Atsakovas K.Č. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikė išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos ir rūpinosi savo dukra: nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymais grindžiamų įrodymų. Visiškai nėra pagrįstų teismo motyvų, kodėl nebuvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už dvejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas tik formaliai konstatavo, kad šioje dalyje ieškinys netenkinams, nenurodant nei teisinių, nei faktinių pagrindų. Atsakovas jokių įrodymų šioje byloje be atsiliepimo parengimo nepateikė. Manė, kad teismas nepagrįstai netenkino ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, pažeisdamas dukros U.Č. interesus ir teisėtus lūkesčius. Teismas nesilaikė teisingumo ir rungtyniškumo principų ir juos pažeidė, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normą (CK 3.200 str. išlaikymo priteisimo momentas) t. y pagrindas pakeisti teismo sprendimą iš dalies. Toks teismo sprendimas neprotingas ir nelogiškas, tuo labiau, kad buvo prašomas priteisti minimalus išlaikymo dydis.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus m. 3 apylinkės 2011-06-01 teismo sprendimą pakeisti. Priteisti dukros U.Č., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui po 250 Lt kasmėnesinių išmokų iki dukra sulauks pilnametystės.
Skunde nurodė, kad šiuo metu ieškovas turi išlaikyti savo ir ieškovės dukrą U. bei savo sūnų iš pirmos santuokos D.Č., gim (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius. Nustačius, kad atsiradus atsakovo prievolei išlaikyti antroje santuokoje gimusius vaikus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovo sūnui yra keturiolika metų, taigi jo poreikiai gerokai didesni nei ieškovės ir atsakovo šešerių metų dukters, darytina išvada, kad atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo visų vaikų išlaikymo lygybės principo. Byloje nustatyta, kad atsakovo pajamos yra kas mėnesį gaunama 672,13 Lt pareigūno pensija. Kitų pajamų, skirtingai nei nurodo ieškovė savo ieškinyje, atsakovas neturi. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nesprendė, ar kiti ieškovo nepilnamečiai vaikai galės būti aprūpinti lygiaverčiai. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė tik į vaiko poreikius ir nevertino atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, ir konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos (617 Lt), iš kurių jis turi pareigą išlaikyti dar ir kitoje santuokoje gimusį 14-etį sūnų, leidžia dukros išlaikymui kas mėnesį skirti po 400 Lt. Toks teismo vertinimas akivaizdžiai prasilenkia su proporcingumo principu bei pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Todėl įvertinant vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas teisėtai laikėsi pirmiau minėtų principų ir vadovavosi teismų praktikoje suformuoto vieno mėnesio išlaikymo vertės dydžio.
Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturi darbo, registruota Vilniaus darbo biržoje, bedarbio nedarbo pašalpos negauna nuo 2010-08-21. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas nuo 2009-05-25 įregistruotas darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna nuo 2009-11-30, Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymos patvirtina, kad atsakovui mokama 672,13 Lt pensija, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi nepilnametį sūnų Č.V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvu nėra atsakovas, atsakovas turi nepilnametį sūnų D.Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal 2002-03-18 priimtą teismo sprendimą moka po 200 Lt išlaikymą kas mėnesį iki pilnametystės. Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustačius, kad abu nepilnametės tėvai yra darbingi, galintys ir privalantys rūpintis savo vaikais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tėvai privalo taip rūpintis savo pajamų dydžiu ir stabilumu, kad vaikui tektų bent po 800 Lt per mėnesį jo išlaikymui, t.y. po 400 Lt iš kiekvieno iš tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena atsakovui priklausančiame bute kartu su jų dukra ir ieškovės sūnumi. Vaikų teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad dviejų kambarių bute vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mokytis ir ilsėtis. Bute gražiai įrengta antresolė, ieškovės sūnus Š. turi atskirą kambarį. Byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad šalys vedė bendrą ūkį, kad buvo mokama už teikiamas butui komunalines paslaugas ir perkamas maistas. Byloje taip pat nustatyta, kad šalims gyvenant kartu, atsakovo gaunamos pajamos prieš du metus buvo didesnės, kas suponuoja labiau pagrįstą nuomonę, kad atsakovas vykdė savo pareigą, skirdamas lėšų poreikiams, susijusiems su vaiko išlaikymu, tenkinimui. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Šias aplinkybes vertindamas pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad du metus iki ieškinio pareiškimo teismui atsakovas vykdė savo pareigas nepilnametei dukrai ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl išlaikymo vaikui. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.