- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eI3-126-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03004-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minordija“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minordija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minordija“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 27 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau –ir Sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Teigia, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) buvo pavedusi vykdyti Pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Pažymi, jog PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė Pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - ir Patvirtinimai).
3. Paaiškina, kad šie Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino Pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remdamasi jais Pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Kauno RAAD) jai įteikė Patikrinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 (toliau – Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Teigia, kad 2018 m. liepos 13 d. Kauno RAAD raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto nurodydama, jog pastarasis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visgi nepaisant to, Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 124 103,00 Eur mokesčio sumą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
5. Teigia, jog priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi teisės aktų nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Pabrėžia, jog dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Pareiškėjai PTO išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo PTO išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Pareiškėjos, nei PTO neteisėtų veiksmų ar kaltės.
6. Pareiškėja pažymi, kad šiuo sprendimu be jokio pagrindo yra įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Pareiškėjai kyla atsakomybė nesant jos kaltės. Pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa). Teigia, jog net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų, jog Pareiškėja yra padariusi Vilniaus RAAD sprendime nurodytus pažeidimus, ekonominės sankcijos tretiesiems asmenims, t. y. Pareiškėjai ir kitiems pavedimo davėjams, kurie nėra padarę teisės aktų pažeidimų, o veikė taip, kaip nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, negali būti taikomos pagal bendrąjį teisės principą.
7. Pareiškėja taip pat nurodo, kad neturėjo priemonių kontroliuoti atliekų tvarkytojus, nes pagal nustatytą teisinį reguliavimą gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir Pareiškėja, neturi teisės savarankiškai pasirinkti asmenų, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius ir privalomai turi pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į atliekų tvarkytojų sąrašus.
8. Teigia jog Sprendime ir Patikrinimo akte nurodoma, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo Pareiškėja turėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas. Šiuo atveju paaiškina, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai pažymi, kad sumokėjusi mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Pabrėžia, jog šiuos teiginius patvirtina ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis. Paaiškina, kad konkrečiu atveju susidaro situacija, kai einamieji 2018 metai yra paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį už 2013 metus. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismui priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, Pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.
9. Dėl Vilniaus RAAD sprendimo, kurio pagrindu atliktas patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas bei priimtas Sprendimas nurodo, kad:
9.1. Nei MUATĮ, nei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ) apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Atsižvelgiant į tai mano, Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis priimtas ir ginčijamas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktas kompetencijos ribas.
9.2. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Paaiškina, jog Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2017 m. gruodžio 18 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-82). Nurodo, kad atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės. Pažymi, jog tokiu būdu praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę Pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
9.3. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus Pareiškėjos ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su Pareiškėjos interesais susijusį sprendimą.
10. Teigia, kad Departamento priimtame Sprendime teisinis pagrindas yra nurodomas mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 17.2 punktas. Atkreipia dėmesį, jog mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis negaliojančiu teisiniu pagrindu, negali būti pripažintas kaip teisėtas ir sukeliantis teisines pasekmes.
11. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad iš Sprendimo turinio apskritai nėra aišku ar Departamentas priimdamas Sprendimą atsižvelgė į Pareiškėjos pateiktas pastabas. Paaiškina, jog nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius įrodymus”. Mano, kad toks sprendimas nėra pagrįstas objektyvias duomenimis.
12. Nurodo, jog Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą. Paaiškina, kad 2018 m. ūkio subjektų veikos tikrinimo plane skelbiamame institucijos interneto svetainėje (krd.am.lt) Pareiškėjos patikrinimas nėra nurodytas, todėl jis per se atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Papildomai pažymi, kad vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus, kas šiuo atveju atlikus patikrinimą ir Pareiškėjos laiku neįtraukus į sąrašą, taip pat daro atliktą patikrinimą neteisėtu.
13. Be to Pareiškėja teigia, jog Patikrinimo akto išvadose nepagrįstai nurodoma, kad ji pažeidė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies, Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Pabrėžia, kad teikdama mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, ir akcentuoja, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Pareiškėja pasinaudojo.
14. Pažymi, kad Vilniaus RAAD, priimdamas sprendimą, tačiau neįtraukdamas į jo priėmimo procedūrą Pareiškėjos ir kitų PTO pavedimo davėjų, kuriems Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes, pažeidė pastarųjų asmenų teisę į gynybą ir nesilaikė gero administravimo principų. Teigia, jog PTO pavedimo davėjai, tarp jų ir Pareiškėja, t. y. asmenys, kuriems Sprendimu siekiama faktiškai taikyti poveikio priemones, nedalyvavo jų priėmimo procedūroje, ir net nežinojo apie tokios procedūros egzistavimą, dėl ko neturėjo jokių galimybių apginti savo įgytų teisių, teikti paaiškinimų ir kt., procedūros metu. Teigia, jog tai nesuderinama tiek su Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos Komisijos ir Europos Tarybos, kurios narė yra Lietuvos Respublika, priimtais dokumentais.
15. Atkreipia dėmesį, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas) 55 punkto redakcija, numatanti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo teisę, kuria remiasi Vilniaus RAAD panaikindama Patvirtinimus, įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d., t. y. jau po to, kai buvo padaryti ir buvo nustatyti pažeidimai. Iki 2017m. vasario 15 d. t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Dokumentų aprašą dėl įrodančių dokumentų ir gamintojai bei importuotojai gautais Patvirtinimais pasinaudojo, pateikdami mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas, nei vienas teisės aktas nenumatė teisės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad tik priėmus Dokumento aprašo dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius 2017 m. vasario 15 d., bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013-2015 metų laikotarpį. Mano, jog tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
16. Be to akcentuoja, jog Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktu Pareiškėjai ir kitiems gamintojams bei importuotojams faktiškai nustatomas mokesčio už aplinkos teršimą atsiradimo pagrindas, mokesčio lengvatos taikymo/netaikymo materialinės sąlygos, kurios nenumatytos įstatyme – dokumentų, patvirtinančių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį, panaikinimas. Tačiau nurodo, kad nei MAĮ, nei MUATĮ nesuteikia teisės aplinkos ministrui savo nuožiūra nustatyti nei mokesčio už aplinkos teršimą prievolės atsiradimo pagrindų, jo lengvatų taikymo sąlygų, kaip ir šios prievolės subjekto, jos atsiradimo momento ar vykdymo sąlygų.
17. Mano, kad Kontrolės tvarkos aprašas priimtas MUATĮ 9 straipsnio pagrindu ir jo tikslas bei reguliavimo apimtis turėtų būti kontroliuoti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Teigia, jog šis straipsnis duoda aiškią nuorodą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kontrolės funkcijas ir įgalinimus, nesuteikdamas teisės kaip nors reglamentuoti su mokesčio prievolės atsiradimu, lengvatų taikymu ar netaikymu susijusių klausimų. Pareiškėjos įsitikinimu toks klausimas, t. y. lengvatos panaikinimo sąlygos ir tvarka, gali būti reguliuojamas tik įstatymu arba įstatyme turi būti bent jau numatyta, kad šį klausimą galima sureguliuoti poįstatyminiu aktu. Poįstatyminiu teisės aktu turi būti realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.
18. Taip pat nurodo, jos Sprendimas nebūtų buvęs priimtas, jei valstybės institucijos būtų tinkamai vykdžiusios savo pareigas. Pažymi kad UAB „Metrail“ 2013 metais išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužės mėnesį, 2014 m. išduoti dokumentai panaikinti tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, o 2015 metais išduoti dokumentai panaikinti tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai mano, kad gamintojai ir importuotojai nebūtų patekę į esamą situaciją, jeigu valstybinės institucijos būtų tinkamai atlikusios kontrolės funkciją, t. y. valstybinės institucijos galėjo ir privalėjo nustatyti visus pažeidimus dar tais pačiais 2013 metais ir apie tai pranešti viešai, kad gamintojai ir importuotojai galėtų įsigyti Patvirtinimus iš kitų atliekų tvarkymu užsiimančių bendrovių. Pareiškėja nurodo, jog jos žiniomis, Vilniaus RAAD jau 2013 metais žinojo apie UAB „Metrail“ daromus pažeidimus. Akivaizdu, kad valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai, dėl ko net kelerius metus nebuvo užkirstas kelias UAB „Metrail“ pardavinėti Patvirtinimus apie galimai netinkamai atliekamą atliekų tvarkymą.
19. Pažymi, kad PTO metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas 2013 - 2015 metais įsigijo ne tik iš UAB „Metrail“, bet ir iš kitų atliekų tvarkytojų. Iš visų atliekų tvarkytojų gauti pakuočių atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai buvo paskirstyti tarp pavedimo davėjų taip, kad vieni gamintojai ir importuotojai gavo patvirtinimus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, kiti – kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
20. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja nurodo, kad praktiškai loterijos būdu gavo patvirtinimą, išrašytą būtent to atliekų tvarkytojo įrodančio dokumento pagrindu, kuris buvo panaikintas, ir dėl šios „nesėkmės“ neteko teisės į mokestinę lengvatą bei atsidūrė blogesnėje situacijoje nei kiti PTO gamintojai ir importuotojai, kurie atliko lygiai tokius pačius veiksmus kaip Pareiškėja. Pažymi, jog patvirtinančių dokumentų išrašymo metu nebuvo žinoma, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, kurių pagrindu išduota dalis patvirtinimų pavedimo davėjams, vėliau bus panaikinti.
21. Pabrėžia, kad Departamentui priėmus Sprendimą buvo sukurta situacija, kuomet tos pačios gamintojų ir importuotojų organizacijos pavedimo davėjai, kurie rinkai tiekė tos pačios rūšies pakuotes, atsidūrė iš esmės skirtingose sąlygose, kas prieštarauja ATĮ nuostatoms bei teisėtų lūkesčių principui, t. y. dalis pavedimo davėjų, tarp jų ir Pareiškėja, kurie gavo Patvirtinimus išrašytus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, neteko teisės į mokesčio lengvatą, nepaisant to, kad susimokėjo PTO už pakuočių atliekų tvarkymą, ir iš jų reikalaujama susimokėti mokestį už aplinkos teršimą, o kita dalis pavedimo davėjų, kurie gavo Patvirtinimus išrašytus kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu, nepatyrė absoliučiai jokių neigiamų pasekmių.
22. Atsakovas Departamentas su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Nurodo, kad Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Teigia, jog pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Pareiškėja žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
24. Departamentas pažymi, kad Kauno RAAD 2018 m. gegužės 22 d. pranešimu Pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Teigia, kad Kauno RAAD, atlikdamas mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu.
25. Teigia, jog pagal Pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.
26. Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais. Dėl to Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau nurodo, kad Pareiškėja iki Kauno RAAD vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. birželio 13 d., deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.
27. Teigia, kad atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD sprendimu panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Pareiškėja 2013 m. (0 proc.), 2014 m. (0 proc.) ir 2015 m. (0 proc.) nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo faktiškai įvykdytos užduoties lygis: 2013 m. įvykdė 0%, 2014 m. - 0%, 2015 m. – 0% metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties, kai patvirtintas užduoties įvykdymas - 54%. Todėl patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 124 103,00 Eur.
28. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. birželio 13 d. surašytas Patikrinimo aktas. Vadovaujantis MAĮ 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo Patikrinimo akto įteikimo dienos Pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis. Nurodo, jog Pareiškėja raštu išdėstė situaciją dėl susiklosčiusių nenumatytų ir nepalankių aplinkybių bei teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius Patvirtinimus. Pažymi ir tai, kad Pareiškėja pateikė prieštaringa nuostatą dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) apibrėžtos ir įteisintoms gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigoms dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, finansavimo bei atsakomybės už prisiimtus sprendimus. Nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD sprendimas, Kauno RAAD patvirtinimo mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus ūkio subjektų patikrinimo planus pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36 straipsnio 16 dalies nuostatas, atliko patikrinimą ir nustatė mokestinę prievolę. Kadangi Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus, Departamentas pažymi, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsnio, skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.
29. Departamentas 2023 m. liepos 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procento šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.
30. Pažymi, kad Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą atliko PTO neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo, palyginti ir įvertinti popierinius bei IKS sistemoje nurodytus patvirtinimus ir 2018 m. gruodžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ATKS-41.
31. Nurodo, jog susipažinus su 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, minėtos nutarties turinį vertinant kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD sprendimo bei Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 turiniu, matyti, jog LVAT minėtoje nutartyje Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl PTO Pareiškėjai išrašyto 30,780 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6870, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, kas reiškia, kad PTO Pareiškėjai išrašytas 30,780 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-6870 už 2015 metus Vilniaus RAAD sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai; Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl PTO Pareiškėjai išrašyto 22,140 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513- 6870, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0005-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, kas reiškia, kad PTO Pareiškėjai išrašytas 22,140 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1414VI0001-5513-6870 už 2014 metus Vilniaus RAAD sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai; LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime Nr. 1314VI0035-5513-6870, kurį PTO Pareiškėjai išrašė UAB „Metrail“ 2013 m. lapkričio 23 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 1314VI0013-4994-5513 pagrindu.
32. Nurodo, jog vadovaudamasis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamentas atliko perskaičiavimus dėl Pareiškėjos sutvarkytų pakuočių kiekių ir 2023 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. BDR-2347 „dėl UAB „Minordija“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 27 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“, konstatavo, kad Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 27 patvirtinta bendra 124 103,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma perskaičiuotina į mokėtiną 122 309,00 Eur mokesčio už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius sumą.
33. Pažymi, kad Pareiškėja įstatymų nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis kyla iš principo „teršėjas moka“, kuris glaudžiai susijęs su atsakomybės principu, pagal kurį supakuotų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo. Nagrinėjamu atveju metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai sutvarkytos (perdirbtos ar panaudotos energijai gauti), todėl UAB „Minordija“ išlieka pareiga sumokėti 122 309,00 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.
34. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, nurodo, jog su Pareiškėjos skundu sutinka tik dalyje dėl apskaičiuoto mokesčio už 2013 m. mokestinius laikotarpius, su kitais Pareiškėjos skundo argumentais nesutinka ir palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
35. Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios PTO atstovas nemokumo administratorius pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 27 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-16 ir jame nurodyta 124 103,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013 - 2015 metais suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
37.1. Pareiškėja teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ji yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja ir PTO sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuria PTO įsipareigojo organizuoti Pareiškėjos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą sutartyje nustatytais įkainiais.
37.2. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją, kad vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Dokumentų aprašo 56 punktu, atsižvelgus į 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 ir panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Nurodė, kad Pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.
37.3. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2013 m. - 2015 metus: Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013 m. – viso už 1 787 t.; Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2014 m. – viso už 2 365 t.; Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m. – viso už 4 349,942 t. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54.
37.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius atliko Pareiškėjos patikrinimą dėl 2013-2015 mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje (forma FR0524) įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo, Vilniaus RAAD pripažinus negaliojančiais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. birželio 13 d. surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nurodoma, kad Pareiškėja pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013-2015 metais į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas metalines pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Nurodyta, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti PTO Pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais. Dėl šios priežasties Pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 laikotarpiais tikslinant deklaracijas. Visgi Pareiškėja iki patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. gegužės 21 d. deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai nurodytą, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinus PTO išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, Pareiškėja neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį: 2013 m. – 41,417 t., 2014 m. – 39,027 t., 2015 m. – 34,394 t.
37.5. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir juo Pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 mokestiniu laikotarpiu. Nustatyta, kad Pareiškėja neįvertino pakuotės atliekų sutvarkymo užduoties įvykdymo, netikslino deklaracijų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir tuo pažeidė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Kontrolės aprašo 17.2 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai Pareiškėjai nustatyta mokestinės prievolė – 124 103,00 Eur.
37.6. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo jį panaikinti.
38. 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Pareiškėja, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
39. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad LVAT išnagrinėjo administracinę bylą (Nr. eA-927-525/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas PTO skundas ir panaikintas Vilniaus RAAD sprendimas.
39.1. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018 pakeitė ir pareiškėjos PTO skundą tenkino iš dalies.
39.2. LVAT panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį paliko nepakeistą.
40. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymas ir MUATĮ, taip pat kiti pirmiau nurodytų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
41.1. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (66 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (66 straipsnio 2 dalis). Pagal 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
42. Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
43.1. Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (1 dalies 2 punktas).
43.2. Gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis).
43.3. Gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais) (7 straipsnio 5 dalis)
44. Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
45. Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
46. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
47. Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
48. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
49. Nagrinėjamoje byloje Departamentas pateikė įrodymus ir pripažino, kad atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022) mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Kiti skundžiamu Departamento Sprendimu patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nebuvo keičiami, todėl, atlikus perskaičiavimus, Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 122 309,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
50. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais Vilniaus RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
51. Taigi, Departamentas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nustatyti, kad Pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nurodytą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti. Atsižvelgiant į tai Pareiškėjos argumentai, kad ji yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o jai skirta sankcija peržengia Vilniaus RAAD kompetencijos ribas, atmetami, kaip nepagrįsti.
52. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.
53. Atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko skaičiavimus, kad Pareiškėjai privalu sumokėti 122 309,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., vietoje 124 103,00 Eur. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė papildomuose paaiškinimuose prie jų pridėdamas ir tai patvirtinančią išvadą.
54. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013 – 2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo ir (ar) dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos Pareiškėjos 2013 - 2015 metais priduotos pakuotės.
56. Pareiškėja skunde taip pat nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir/ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.
57. Nors Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit (lot. teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, tačiau byloje nenustatyta, kad Departamentas vadovavosi negaliojančiu teisiniu reguliavimu, todėl tokie Pareiškėjos argumentai vertinami, kaip gynybinė pozicija ir nesudarantys pagrindo abejoti Departamento Sprendimo teisiniu pagrindu.
58. Be to, nors Pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas į procedūras jos neįtraukus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po atlikto jos patikrinimo, Pareiškėja teikė paaiškinimus. Sprendime nurodyta, kad jis buvo priimtas, be kita ko, įvertinus ir Pareiškėjos teiktus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą Sprendimą.
59. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, Pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes (iš esmės vadovautasi tuo, kad yra panaikinti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą) ir taikytinas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais vadovaujasi Departamentas apskaičiuodamas Pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad Pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, Pareiškėja turi sumokėti 122 309,00 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistas apmokestinamąsias pakuotes.
61. Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
62. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
63. Nors Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, o mokėtinos sumos pokytis atsirado įvertinus LVAT priimtą sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju Pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
64. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minordija“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 27 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 124 103,00 Eur mokesčio sumą iki 122 309,00 Eur sumos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.