Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su sutuoktine iki santuokos sudarymo gyveno 4 mėnesius, 7 mėnesius po santuokos sudarymo. Sutuoktinė vartoja alkoholį. Šią problemą sprendė kartu. Ji gydėsi du kartus, bet tai nepadėjo. Kartais sutuoktinė negrįždavo nakvoti, galimai buvo neištikima. Santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės. Problemų dėl alkoholio vartojimo buvo ir iki santuokos, bet tikėjosi jas išspręsti. Mano, kad santuoka iširusi, išsaugoti šeimą nėra galimybių.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės ir santuokinių pavardžių palikimo sutiko, nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, kadangi ji vartojo alkoholį. Bandė gydytis. Mano, kad santuoka iširusi, išsaugoti šeimą nėra galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Nurodo, jog ji piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko, pripažino, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Neneigė problemos dėl alkoholio vartojimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Šalių paaiškinimai leidžia spręsti, kad atsakovė pažeidė esmines sutuoktinių tarpusavio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įvertinęs šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės kaltės, atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo nustatyta, santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje pareikštas nebuvo, todėl nėra sprendžiamas.

Šalims po santuokos nutraukimo paliekamos santuokinės pavardės, nes dėl to ginčo nėra.

Sutuoktiniai turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė.

Ieškovas byloje sumokėjo 146,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos nesutiko.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos 646,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės S. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes A., A..

Priteisti iš atsakovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 646,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.