- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-721-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Ramirent“
- Atsakovas
- UAB „Statybos ir projektavimo centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ramirent“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ramirent“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos ir projektavimo centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Ramirent“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2008-12-29 atsakovo UAB „Statybos ir projektavimo centras“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą likviduoti UAB „Statybos ir projektavimo centras“ negaliojančiu, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Statybos ir projektavimo centras“ likvidatoriaus veiksmus ir likvidavimo procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nurodė, jog ieškinys yra neturtinio pobūdžio, todėl neturėtų būti realių kliūčių jį įvykdyti, o ieškovo turtiniai reikalavimai yra užtikrinti kitoje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog nesutinka su teismo nutartimi, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į 2009-03-10 ieškinyje nurodytus faktus ir aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą atsakovo akcininkų elgesį ir nevertino kilusio ginčo pobūdžio. Pabrėžia, kad tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti atsakovą negaliojimo, tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali apsaugoti ieškovo materialines teises, nes Juridinių asmenų registras be teismo nutarties neturi įgaliojimų sustabdyti pradėtos likvidavimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad teismas absoliučiai nevertino, kad dėl atsakovo likvidavimo iki teismui priimant sprendimą ieškovas gali patirti nepataisomą ar sunkiai atitaisomą žalą ir kreipimasis į teismą dėl teisių apgynimo netektų prasmės. Pažymi, jog atsakovui pritaikytas turto areštas neužtikrina, kad atsakovas nebus neteisėtai likviduotas ir negali apsaugoti ieškovo materialinių teisių. Pabrėžia, jog pagal LR CK 2.95 str. likvidavus atsakovą, nebeliktų juridinio asmens, kuris turi prievolę grąžinti ieškovui skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti ieškovo skundą kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog vienas iš privalomų bendrovės likvidavimo procedūros etapų yra atsiskaitymas su kreditoriais, todėl neatlikus atsiskaitymo, bendrovė nebus likviduojama. Tokiu būdu apelianto teiginiai yra teisiškai nepagrįsti, kadangi ieškovo turtiniai reikalavimai užtikrinti atsakovo turto areštu, o atsakovas negalės būti likviduotas tol, kol neatsiskaitys su visais bendrovės kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
LR CPK 144 str. reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (LR CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Ieškovas nepateikė duomenų ir nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t.y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Ieškovas skundą grindžia iš esmės tuo, jog teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus faktus ir aplinkybes, kad atsakovo likvidavimas yra neteisėtas, dėl ko ieškovas gali patirti nepataisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje bylos stadijoje nevertinamos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamos aplinkybė – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas ir dėl pareiškimo pagrįstumo nepasisakoma. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas yra nemokus, kad jis vengia atsiskaityti su ieškovu, nėra duomenų, jog atsakovo skolos viršytų turimą turtą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima konstatuoti, jog atsakovas elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Pradėta likvidavimo procedūra nereiškia, kad atsakovas siekia išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovo reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Todėl ieškovo nurodomi motyvai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui pritaikytas turto areštas kitoje byloje užkerta galimybę atsakovo akcininkams pasidalinti įmonės turtą ir neatsiskaičius su kreditoriais likvidavimo procedūrą užbaigti. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ketina likviduoti įmonę neatsiskaitęs su kreditoriai ir taip vengs galimo teismo sprendimo įvykdymo, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 144 str., 337 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.