- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- I-2946-789/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-24 gautas pareiškėjo V. A. skundas, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), po 500 eurų už kiekvieną teismo nustatytą etapavimą nežmoniškomis sąlygomis (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-07-15 iki šiol yra etapuojamas VST automobiliais netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VST automobiliuose nebuvo saugos diržų, etapavimo metu ant mažo suolo turėjo sėdėti 8 asmenys su visais asmeniniais daiktais. Paaiškino, kad visiems etapuojamiems asmenims neužtekdavo vietos atsisėsti, todėl pareiškėjui dažnai tekdavo stovėti. Nurodė, kad VST automobiliuose buvo nešildoma ir neventiliuojama. Pažymėjo, kad vieno etapavimo metu pareiškėjas jautėsi blogai ir beveik prarado sąmonę.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 5–8) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų nesiskundė.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas Aigerdas Skrolis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir neatitinka proporcingumo ir protingumo principų. Patikslino, kad visoms VST transporto priemonėms, skirtoms gabenti suimtuosius, yra išduoti registracijos liudijimai, kurie leidžia naudoti šias transporto priemones suimtiesiems gabenti.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą jam pranešta tinkamai (b. l. 124).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų etapavimo sąlygų. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-07-15 iki 2015-02-24 buvo etapuojamas maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 13 kartų (b. l. 9–73).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos, todėl pareiškėjas būdavo priverstas stovėti. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (b. l. 74–85, 92–93, 97–109); „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (b. l. 86–88); „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengtos 36 sėdimos vietos (b. l. 89–91).
Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (b. l. 9–73), matyti, kad pareiškėjas 2014-07-15, 2014-09-09, 2014-09-23, 2014-09-30 ir 2014-11-18 buvo etapuojamas konvojuje su automobiliais „Iveco Eurocargo“ ir „Mercedes Benz“, vienu metu galinčiais etapuoti 66 asmenis, daugiausiai vienu metu 2014-11-18 buvo etapuojami 41 asmuo (b. l. 41), 2014-07-15, 2014-09-09, 2014-09-23 ir 2014-09-30 daugiausiai buvo etapuojama nuo 33 asmenų iki 37 asmenų (b. l. 10, 24, 59, 66, 71). 2014-11-11, 2014-11-15, 2014-12-02, 2015-02-10 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje su automobiliais „Iveco Eurocargo“, „Mercedes Benz“ ir „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 85 asmenis, daugiausiai vienu metu 2014-11-11 buvo etapuojami 53 asmenys (b. l. 20), 2014-11-15, 2014-12-02 ir 2015-02-10 daugiausiai buvo etapuojama nuo 35 asmenų iki 52 asmenų (b. l. 29, 34, 49). 2015-02-24 ir 2014-10-07 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje su automobiliais „Iveco Eurocargo“, „Mercedes Benz“ ir dviem „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 104 asmenis, daugiausiai vienu metu 2014-10-07 buvo etapuojami 62 asmenys (b. l. 15), 2015-02-24 buvo etapuojami 44 asmenys (b. l. 54). 2014-12-08 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje su automobiliais „Iveco Eurocargo“ ir trimis „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 87 asmenis, daugiausiai vienu metu buvo etapuojami 48 asmenys (b. l. 39). 2014-12-16 pareiškėjas buvo etapuojamas konvojuje su automobiliais Iveco Eurocargo“ ir dviem „WW Crafter“, vienu metu galinčiais etapuoti 68 asmenis, daugiausiai vienu metu buvo etapuojami 48 asmenys (b. l. 44).
Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus etapuojamų asmenų skaičius pareiškėjo etapavimo metu nebuvo viršytas. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl galimai netinkamų etapavimo sąlygų. Taip pat pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių skundų dėl to, kad etapavimo metu jam pablogėjo sveikata ar buvo praradęs sąmonę. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kurio etapavimo metu jam pablogėjo sveikata, todėl teismas šį pareiškėjo argumentą vertina kaip abstraktų ir nepagrįstą byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgus į tai, kad etapuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam etapuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.
Pareiškėjas nurodo, kad specialiajame autotransporte nebuvo saugos diržų, asmeninius daiktus turėjo laikyti su savimi. Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad automobiliuose „Iveco Eurocargo“ ir „WW Crafter“ bagažo skyrius yra (b. l. 76, 86), jo nėra „Mercedes Benz“ automobilyje (b. l. 89). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintą Specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sąrašą specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, transporto priemonės buvo nešildomos. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro temperatūra buvo nuo 12 iki 14 laipsnių, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (b. l. 94–96). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m³/h lauko oro, taigi iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad etapavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija ir trūko oro, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.