- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 1-162-217/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51934-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Kaltinamasis
- U. V.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Antanas Vitlipas
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam U. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
U. V. gim.(duomenys neskelbtini) Jonavoje, a.k(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2014-06-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p., BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1d; 2015-02-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., BK 64¹ str., BK 92 str. - 6 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 05.15 val., viešojoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) 3 namo, Jonavoje, stovėjusiame mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame taksi automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva jis jau yra susimokėjęs už taksi paslaugas, tačiau negavęs grąžos, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. P. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. P. muštinę žaizdą dešinio paakio srityje, nosies sumušimą, viršutinio kairio danties išmušimą - taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sugadino nukentėjusiojo M. P. turtą - akinius. Tokiu įžūliu savo elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (2007 06 28 įst. Nr. X-1233, įsigal. Nuo 2007 07 21 (Žin., 2007, Nr. 81-3309 redakcija).
Vadovaujantis LR BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis teisiamajame posėdyje prisipažino pilnai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis bei nukentėjusysis (LR BPK 273 str.).
Kaltinamasis U. V. apklaustas teisiamajame posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pilnai prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad atsimena kaip atvažiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių, iš (duomenys neskelbtini) – į apačią, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo daug išgėręs, nes šventė gimtadienį, gėrė degtinę, brendį. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo nepamena. Atsibudo policijoje. Turbūt nesumokėjo taksi vairuotojui, būdamas neblaivus būna agresyvus. Kaip sudavė smūgius nukentėjusiajam ir į kurias kūno vietas, nepamena. Pripažįsta, kad galėjo taip pasielgti ir suduoti į veidą kaip nurodyta kaltinime. Žiauriai pasielgė, turbūt pats nesuprato, ką daro. Po to pasiklausinėjo, pasirodo pirty buvo palikęs piniginę, kur šventė. Galbūt pagalvojo, kad taksi vairuotojas iš jo paėmė piniginę. Taip pasielgė dėl to, kad buvo girtas. Alkoholio vartoja tik per šventes, nes sportuoja. Su nukentėjusiuoju M. P. susitarė dėl civilinio ieškinio atlyginimo, kad atlygins neturtinei žalai atlyginti 1500 Eur, su „Sodros“ ir ligonių kasų ieškiniais sutinka. Civilinių ieškinių nėra atlyginęs, nes neturėjo pajamų.
Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2016 m. spalio 15 d. nakties metu dirbo su bendrovei priklausančiu automobiliu “VW Passat“. Apie 05.15 val. būnant prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) į priekinę keleivio sėdynę įsėdo neblaivus, nepažįstamas, apie 20-22 metų vyriškis. Pasakė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Apie 05.22 val. jis vyriškį nuvežė į nurodytą vietą ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) 3 namu. Pasakė, kad už kelionę jis skolingas du eurus. Vyriškis pasakė, kad kažkur paliko savo piniginę, paskui - kad jis neva jau davė 12 eurų ir jis (M. P.) pats jam skolingas bei pradėjo kaltinti, kad jis pavogė M. P. piniginę ir telefoną. Vyriškis pasirodė neadekvatus. Po kelių minučių vyriškis jam sudavė kumščiu į veido ir galvos sritį 6-7 smūgius, jis tuomet radijo ryšiu išsikvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai vyriškį sulaikė. Po įvykio jis kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo žaizdą po dešine akimi. Taip pat jam buvo nuskeltas viršutinis priekinis dantis bei sulankstytas akinių rėmelis, kurį šiuo metu jau pataisė. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Sugadintų akinių rėmelių remontas kainavo 20 eurų, tačiau paaiškėjus, kad akinių stiklai yra aptrupėję ir nešiojimui netinkami, juos išmetė. Naujų akinių dar nepirko. Sugadinti akiniai buvo pirkti prieš kelis metus ir kainavo apie 145 Eur. Įvykio metu, nuo patirtų smūgių, jam nuskilo priekinis dantis. Šiuo metu dėl estetinio vaizdo, yra uždėtas laikinas vainikėlis, tačiau ateityje dėl to turės išlaidų. Dėl nedarbingumo prarado pinigines lėšas, nes jam buvo mokėta tik 80 % darbo užmokesčio. Iš karto po įvykio į policiją nesikreipė, nes nebuvo apsisprendęs (1 t., b. l. 27, 30).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. pateikė civilinį ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kurį sumažino iki 1500 Eur ir susitarė su kaltinamuoju U. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2016-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prieš gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) , važiuojamojoje kelio dalyje. Užfiksuotas ant kelio stovintis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su taksi plafonu ant stogo ir užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ant automobilio šonų (1 t., b. l. 13-14).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-15 dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ operatore. Tą vakarą taksi automobiliu dirbo M. P.. Apie 05.10 val. gavo pranešimą, kad M. P. iš Rimkų į (duomenys neskelbtini) gavę veža keleivį. Buvo daug iškvietimų, ji kvietė M. P. per radijo stotį, bet jis ilgai neatsiliepė, todėl paskambino M. P. į mobilų telefoną ir išgirdo, kad M. P. automobilyje triukšmas, konfliktas. M. P. jai apie konfliktą nieko nesakė, pagalbos neprašė, ji pati suprato, kad kažkas vyksta ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Vėliau M. P. jai padėkojo, kad ji iškvietė policiją, sakė, kad keleivis jį sumušė (1 t., b. l. 64).
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2016 m. spalio mėn. 15 d. jis buvo tarnyboje. Apie 05.30 val. jo darbo metu, Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK patalpose saugojant sulaikytus asmenis dėl galimai padaryto nusikaltimo, KPS tyrėjas J. M. paprašė pagalbos važiuojant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kur rado stovintį taksi automobilį, kurio vairuotojas paaiškino, kad jį užpuolė automobilyje esantis keleivis. Taksi automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje miegojo neblaivus vaikinas. Dėl girtumo jis nesiorientavo aplinkoje, nieko negalėjo paaiškinti apie įvykio aplinkybes. Vaikinas buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK patalpas, kur miegojo, jokių procesinių veiksmų su juo atlikti nebuvo galimybės dėl girtumo. Apie 07.30 val. vaikinui pabudus, buvo nustatyta, kad tai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo girtumas (1 t., b. l. 66).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G3031/2016(02) konstatuota, kad M. P. padaryta muštinė žaizda dešinio paakio srityje, nosies sumušimas, viršutinio kairio pirmo danties išmušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-10-15. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktus, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui (1 t., b.l. 32).
Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2016-10-15 05.29 val. gautas „(duomenys neskelbtini)“ dispečerės pranešimas, kad jų vairuotojas (automobilio „VW Passat“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini), prašo policijos pagalbos (1 t., b.l. 15-18).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017-01-11 raštu Nr. 41D (K) -77, nustatyta, kad 2016-10-15 05:26 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas J. V. pranešimas dėl įvykio viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Pateikė pranešimo garso įrašą (1 t., b.l. 22).
2017-01-19 apžiūros protokolu, kuriuo buvo išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, sudaryta pokalbio stenograma (1 t., b. l. 23-24).
Alkotesterio kvitu Nr. 649 U. V. 2016-10-15 07.36 val. buvo nustatytas 1,72 % promilių girtumas (1 t., b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu kaltinamojo U. V. kaltė pilnai įrodyta jo prisipažinimu apie įvykio aplinkybes, kurios sutampa su aukščiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
U. V. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Nors U. V. įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, tačiau neneigia įvykio aplinkybių ir prisimena važiavęs taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini) gatvę, pripažįsta, kad būdamas neblaivus gali būti agresyvus ir tikrai galėjo pasielgti, kaip nurodė nukentėjusysis. Įvykio aplinkybes paliudija ir patvirtina liudytojai J. V. bei pareigūnas R. K., įvykio vietoje automobilyje radęs miegantį jau pasmurtavusį kaltinamąjį U. V., kuris dėl girtumo visiškai nesiorientavo. Pats kaltinamasis kaip prielaidą tokiam elgesiui nurodo, jog vėliau paaiškėjo, kad jis buvo pamiršęs piniginę ir tai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamojo agresija kilo apkaltinus jį pavogus jo piniginę ir telefoną. Taigi nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad U. V. išgalvota dingstimi, agresyviai, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. P. smūgius kumščiu į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sugadino M. P. turtą - akinius. U. V. veiksmai padaryti viešoje vietoje nes, pagal teismų praktiką, visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011).
U. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 str. 1 d., buvo smurtaujama viešoje vietoje - mieste, prie daugiabučio namo, nukentėjusiajam dirbant taksi automobiliu, girdint operatorei, dėl ko buvo kviečiama policijos tarnyba. Todėl tokiais veiksmais kaltinamasis U. V., elgdamasis itin įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Padarydamas šią nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai ir pripažino pats kaltinamasis, veika padaryta tiesiogine tyčia, U. V. kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir baustinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad U. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitarė atlyginti pareikštą civilinį ieškinį, tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas U. V. bausmę mažinti 1/3 dalimi pritaikius BK 64¹ str.
Praeityje U. V. teistas už smurtinius nusikaltimus (plėšimą), turi neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, teisiamas trečią kartą, išvadų nepadarė, U. V. baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 141-143), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų priežiūroje dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b.l.146-147); nedirba.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ,siekiant bausmės paskyrimo tikslų, numatytų BK 41 str. - 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, U. V. skirtina arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.
Dėl civilinių ieškinių.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 48,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-47). Nukentėjusiojo M. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina 48,70 Eur, CK 6.283 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.CK 6.280 str. nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. numato, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš kaltinamojo priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai 48,70 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 80,60 Eur sumos (1 t., b. l. 50-52). Nukentėjusiajam M. P. dėl kaltų U. V. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2016-10-18 iki 2016-10-26, jam priskaičiuota ir išmokėta 80,60 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš kaltinamojo. Kaltinamasis ieškinio neginčija, todėl iš U. V. civiliniam ieškovui valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteistina 80,60 Eur žalos atlyginimo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Šie civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti U. V. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini pilnai. U. V. šių ieškinių dydžio neginčija.
Nukentėjusysis M. P. pareiškė 5000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos (2 t., b.l. 32-33), kurį teismo posėdžio metu sumažino iki 1500 Eur. Kaltinamasis U. V. su sumažinto ieškinio suma sutinka, susitarė su M. P. dėl žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis padarytą neturtinę žalę grindžia kaltinamojo padarytais veiksmais jo darbo metu dėl sukelto didelio streso, dėl to tam tikrą laiką jis negalėjo dirbti; buvo sulaužyti jo akiniai, išmuštas dantis ir visa tai susiję su materialinėms išlaidoms įsigyjant naujus akinius, bei kreipiantis į gydytoją, šie nepatogumai transformuojami į neturtinės žalos aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis M. P. dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, kaltinamasis U. V. su žalos dydžiu sutinka, todėl ieškinys tenkintinas , kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitarus iš kaltinamojo U. V. M. P. priteistina 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti(CK6.250 str.).
Dėl proceso išlaidų.
Prokurorė prašė iš kaltinamojo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas 131,95 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą ir 2018-01-12 sprendimą Nr.2.1-(NTP-2)-18-P-680-758 (2 t., b.l.39). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Įtariamąjį ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas Antanas Vitlipas (1 t., b. l. 106). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam U. V. pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo skirtas vadovaujantis BPK 51 str. 1 dalies 7 p., įtariamajam esant suimtam (1 t., b.l.89, 97), gynėjas procese yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, paskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo U. V. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su 2016-10-15 pranešimo garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro paliktina saugoti byloje (LR BPK 94 str.).
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., teismas
nusprendžia:
U. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti ? ir sumažinus paskirti galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio U. V. sulaikymo dienos.
Civilinius ieškinius patenkinti visiškai. Priteisti iš U. V. gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a.k(duomenys neskelbtini) :
nukentėjusiajam M. P. g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) - 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti; Kauno teritorinei ligonių kasai, į.k.188783839, Aukštaičių g. 10, Kaunas, - 48,70 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 70 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, į.k.188677437, A. M. g. 42, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita LT58 4010 0424 0349 5020, AB Luminor bankas - 80,60 Eur (aštuoniasdešimt eurų 60 ct).
Proceso išlaidų Iš U. V. nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.