Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-732-436/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-07
Bylos Nr.
2S-732-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
Atsakovas
A. I.
Ieškovas
G. I.
Civilinė byla Nr.2S-732-436/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.5., 121.14.; 122.2., 122.4
Pirmosios instancijos teismo teisėjaR.RimkevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas nepilnametei dukrai iki bus išnagrinėta byla, civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui A. I. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. I. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką esant kito sutuoktinio kaltei, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaiku (3-6 b.l.). Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametei dukrai priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo po 300,- Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino (17 b.l.). Teismas nutartyje konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo netaikymas pažeistų ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teises. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos 2010 m. sausio 13 d. teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (18 b.l.).

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis priimta atsakovui nežinant (nedalyvaujant), neatsižvelgus į atsakovo gaunamas pajamas.

2) Šiuo metu atsakovas dirba pagalbiniu darbininku UAB „duomenys neskelbtini", darbo užmokestis mokamas už išdirbtas valandas per mėnesį. Paskutinius penkis mėnesius (nuo 2009 08 iki 2009 12) uždirbo 1234,82 Lt, t.y. vidutiniškai po 246,96 Lt per mėnesį. Todėl, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis yra neįvykdoma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (26-28 b.l.).

1. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdieniu vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Atsakovas, su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka dukters poreikių ir jo turtinės padėties.

2. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl gali uždirbti ir uždirba daugiau nei 250 Lt.

3. Atsakovas yra duomenys neskelbtini instituto doktorantas ir gauna 1000,00 Lt dydžio stipendiją, todėl gali teikti nustatyto dydžio (300,00 Lt) dydžio išlaikymą dukrai.

4. Net ir iškėlus bylą teisme atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams. (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šiuo atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją CK 3.192 -3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. T.y. išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas ir išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui teismas turi ją taikyti. CK 3.192 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad net ir iškėlus bylą teisme atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti dukrą. Ieškinyje G. I. nurodė, kad ji viena rūpinasi dukterimi, ją išlaiko, nurodė kiek per mėnesį reikia skirti dukters išlaikymui. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, ar atsakovas teikia vaikui išlaikymą, koks konkretus reikalingas ir būtinas išlaikymo dydis vaikams bei atsakovo galimybės teikti tokio išlaikymo dydį. Dėl šių aplinkybių teismas galės pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. T.y. tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartis dėl 300 Lt dydžio laikino išlaikymo yra neįgyvendinama, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to, atsižvelgiant į atsakovo amžių jis gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, nes apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovo sveikatos būklė riboja jo galimybes dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, abiejų tėvų mėnesio išlaikymo dydis vienam vaikui negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą. Taigi, iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko laikiną išlaikymą, iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto, taip pat CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad, laikino išlaikymo priteisimo netaikymas pažeistų ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teises.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, nes laikino išlaikymo priteisimu tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Reikalingas išlaikymo dydis bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas. Jau minėta, kad laikinam išlaikymui, kaip apsaugos priemonei, pakanka pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti minimalius, tačiau būtiniausius, savo poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto išlaikymo dydis šiuos reikalavimus atitinka, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje tinkamai parinko laikino išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjos Jolita CirulienėNeringa Venckienė