Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. V.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V.-P. 2016 m. birželio 15 d., apie 03:38 val., Architektų g. 132, Vilniuje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, neblaivi, kai nustatytas 2.53 ‰ (įvertinus paklaidą) girtumas. Taip G. V.-P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Be to, ji nepateikė automobilio registracijos dokumento ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punkto reikalavimus. Taip G. V.-P. padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. V.-P. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad automobilio ji tikrai nevairavo, ji su drauge N. R. tik gėrė mašinoje ir abi išgėrusios sėdėjo automobilyje. Ji sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o draugė - vairuotojo pusėje. Buvo įjungtas tik degimas, kadangi draugė krovė mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnai pasakė, kad jos atsitrenkė į kažkokią mašiną, kuri stovėjo priešais, tačiau niekas neatėjo skųstis. Automobilį pirko vyras, bet jo „Regitroje“ neperregistravo.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V.-P. nurodė, kad ji automobilio nevairavo (b. l. 1).

Liudytojas – policijos pareigūnas J. V. - teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kelių patrulių rinktinėje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – G. V. – P. nepamena. Teismui paskelbus J. V. 2016-06-15 tarnybinį pranešimą (b. l. 5) liudytojas paaiškino, kad tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai. Moteris buvo neadekvati, persigėrusi ir sunku buvo susikalbėti. Ji nurodė, kad nevairavo, nes neturi teisių. Automobilyje buvo dar viena neblaivi moteris. Jos netikrino, nes priėjo liudytojas ir nurodė, kad būtent ta moteris vairavo.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo arba ankstyvas rytas arba vėlus paros metas, nes buvo tamsu. Jis su draugu sėdėjo balkone, kai išgirdo automobilių susidūrimo smūgį. Tada nubėgo laiptais į apačią, pribėgo ir rado automobilyje sėdinčias dvi paneles. Jų automobilis buvo atsirėmęs į kitą automobilį. Jam pasirodė, kad jos neblaivios, todėl draugas iškvietė policiją. Jie sulaukė, kol atvyko pareigūnai. Kol laukė pareigūnų, merginos vietomis nesusikeitė. Jis girdėjo tik automobilių susidūrimo garsą, paties kontakto nematė. Nubėgęs matė šviesiaplaukę merginą, sėdinčią už vairo. Šalia jos sėdėjo kita mergina.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. S. 2016-06-15 rašytiniame paaiškinime (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-06-15, 03.38 val., G. V.-P. užfiksuotas 2.57 ‰ girtumas (b. l. 8).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0758 patikros sertifikato Nr. 0238565 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % alkotesterio matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.53 ‰ neblaivumas. Iš patikros sertifikato taip pat matyti, kad alkotesterio patikra galiojo iki 2016-08-08 (b. l. 7).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina G. V.-P. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

G. V.-P. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivi neigė, tvirtino, kad automobilio ji nevairavo, tik jame sėdėjo su drauge ir gėrė, ji sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, o draugė - vairuotojo pusėje, buvo įjungtas tik degimas, kadangi draugė krovė mobiliojo ryšio telefoną. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalį transporto priemonės vairavimu laikomi asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė, o pagal to paties straipsnio 82 dalį vairuotoju laikomas asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. N17-885/2006, N1-413/2007) transporto priemonės vairavimas nėra privalomai siejamas su transporto priemonės variklio užvedimu, užtenka vairuoti transporto priemonę ir su neužvestu varikliu (buksiruojant, stumiant, leidžiant laisva pavara riedėti ir pan.), taip pat vairavimas kaip veika nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, atsakomybei kilti užtenka nustatyti transporto priemonės judėjimo valdant vairuotojui faktą (LVAT administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad G. V.-P. 2016-06-15, 03.38 val., iš tikrųjų buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V.-P. neturi įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Šių aplinkybių neginčija ir pati G. V.-P., bet neigia būdama girta vairavusi automobilį ir neigia apskritai sėdėjusi vairuotojo vietoje. Tačiau, vertinant G. V.-P. parodymus kitų byloje esančių faktinių duomenų ir aplinkybių kontekste, tokie jos parodymai yra neįtikinantys, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. nors ir nurodė paties automobilių kontakto nematęs, tačiau teigė girdėjęs automobilių susidūrimo smūgį bei patvirtino, kad greitai nusileidęs laiptais į apačią ir pribėgęs prie automobilio jame rado sėdinčias dvi paneles, kurios pasirodė esančios neblaivios, o automobilis, kuriame jos sėdėjo, buvo atsirėmęs į kitą automobilį. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad už vairo sėdėjo šviesiaplaukė mergina, o kol jie laukė pareigūnų, merginos vietomis nesusikeitė. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju policijos pareigūnas J. V. paties automobilio vairavimo fakto taip pat nematė, tačiau patvirtino, kad G. V.-P. buvo neadekvati, persigėrusi ir sunku buvo su ja susikalbėti, taip pat, kad priėjęs liudytojas nurodė, kad automobilį vairavo būtent G. V.-P.. Iš policijos pareigūno J. V. 2016-06-15 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodytų aplinkybių teisingumą šis liudytojas patvirtino teismo posėdžio metu, matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsirėmęs į kitą automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paties automobilio judėjimo fakto nematė, tačiau iš tokių jų parodymų, taip pat kitų byloje esančių rašytinių duomenų, galima spręsti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad nors ir trumpą atstumą, bet visgi kurį laiką judėjo, kol sustojo po kontakto su kitu automobiliu, ir kad automobilio judėjimo metu jį valdė vairuotojo vietoje sėdėjusi G. V.-P.. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – V. S. ir J. V. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti G. V.-P., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad G. V.-P. nurodytų aplinkybių, kad ji sėdėjo ne vairuotojo vietoje, o priekinėje keleivio sėdynėje, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu nebuvo apklausta G. V.-P. nurodyta draugė N. R., kadangi tokio prašymo G. V.-P. teismui nepateikė, pati savo draugės į teismo posėdį taip pat neatsivedė, jos nei gimimo datos, nei gyvenamosios vietos adreso nenurodė, be to, ir pati, būdama tinkamai informuota apie vėlesnių teismo posėdžių datą ir vietą, į juos nebeatvyko. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina G. V.-P. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad G. V.-P. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

G. V.-P. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį dėl to, kad pažeidė KET 16 punkto, kuriame, be kita ko, numatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, kadangi nepateikė automobilio registracijos dokumento ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso. Pati G. V.-P. neginčijo, kad šių aplinkybių, nurodydama, kad automobilį pirko jos vyras, bet jo „Regitroje“ neperregistravo. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti ir visi ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei G. V.-P. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (G. V.-P. vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, anksti ryte, tamsiu paros metu, kieme), taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. V.-P. - anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimus, tačiau susijusius su alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, įžūliu elgesiu, duomenų apie jai skirtų baudų sumokėjimą nėra, todėl nuobaudos galioja, nedirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o G. V.-P. skirtini ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies ir 129 straipsnio sankcijose numatytų baudų vidurkiai be ATPK 129 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirtos nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. V.-P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 8 € (aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 129 straipsnį – 1303 € (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 1303 € (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą be transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16058826807, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.