Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Daesta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Katalonija“, UAB, ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas jam iš atsakovo D. B. priteisti 60.000,00 EUR skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7.753,64 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4269-258/2019 buvo iškelta bankroto byla UAB „Daesta“, bankroto administratoriumi paskirta „Katalonija“, UAB. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau dalis turto nėra perduota iki šiol. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-65-258/2020 buvo patvirtinti BUAB „Daesta“ kreditorių finansiniai reikalavimai 179 411,04 EUR sumai.

3. Susipažinęs su gautais Bendrovės buhalteriniais ir kitais dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, jog UAB „Daesta“ buvusiam vadovui D. B. 2017-12-12 d. suteikė 60 000,00 EUR dydžio paskolą. Nors Paskolos sutartis yra atlygintinė (sutarties 3 punkte sulygta, kad pagal paskolos sutartį procentų dydis sudaro 6 proc. per metus), įvertinęs visas aplinkybes, administratoriaus nuomone, ši sutartis įmonei ir jos kreditoriams yra nenaudinga, kadangi piniginės lėšos turi būti grąžintos iki 2030-01-01 sumą, todėl tokia sutartis nemokumo administratoriaus nebevykdoma. BUAB „Daesta“ nemokumo administratoriaus vertinimu, šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas) iš atsakovo D. B. ieškovo BUAB „Daesta“ naudai priteisti 60 000,00 EUR dydžio skolą pagal suteiktą, bet negrąžintą paskolą.

4. Administratorius taip pat nurodo, kad atsakovas D. B. ieškovo BUAB „Daesta“ nemokumo administratoriui iki šiol: (1) nėra perdavęs 4.643,00 EUR sumos kaip atskaitingas asmuo; (2) nėra perdavęs 1.309,41 EUR kasos likučio; (3) nėra perdavęs 1.801,23 EUR vertės Bendrovei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto, kas laikytina tiesiogine turtine Bendrovės bei jos kreditorių žala, kuri sudaro bendrą 7.753,64 EUR sumą. Teigia, jog turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybes klausimas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Pažymi, kad civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala, kuri šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal (1) negrąžintas atskaitingo asmens 4.643,00 EUR dydžio lėšas; (2) neperduotą 1.309,41 EUR kasos likutį; (3) neišsaugoto ir neperduoto turto vertę (1.801,23 EUR) ir sudaro bendrą 7.753.64 EUR sumą.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo atstovaujamas asmuo nesutinka dėl reikalavimo priteisti paskolą ir dėl reikalavimo perduoti 1 801,23 Eur vertės turtą, likusioje ieškinio dalyje ieškinį pripažįsta.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. BUAB „DAESTA“ bankroto bylos iškėlimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), jo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustatė, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Sprendžiant bankrutavusios įmonės nemokumo administratoriaus pareikštus reikalavimus buvusiam įmonės vadovui pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis).

8. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

9. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo pateikė galiojant JANĮ nuostatomis.

10. Byloje pateikta rašytinė paskolos sutartis tvirtina faktą, kad 2017 m. gruodžio 12 d. UAB „Daesta“ atstovaujama akcininkų susirinkimo įgalioto asmens E. J. B., veikiančio sutinkamai su UAB „Daesta“ 2017-12-12 dienos akcininkų susirinkimo nutarimais, toliau sutartyje vadinama paskolos davėju ir D. B., sutartyje vadinamas paskolos gavėju sudarė sutartį, kuria paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų) paskolą suteikiant dalimis, per keturi kartus, po 15 000 Eur, pirmąją paskolos dalį (tai yra ¼ dalį paskolos-15 000 Eur) suteikiant 2018 metų sausio mėnesį, o likusią paskolos dalį ne vėliau kaip iki 2018 metų gegužės mėnesio 31 dienos, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (arba tokios pat rūšies ir kokybės rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) iki 2030 m. sausio 1 d. Pagal paskolos sutartį metinių palūkanų dydis sudaro 6 procentus; palūkanos už suteiktą paskolą mokamos vieną kartą metuose, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio mėnesio 24 dienos.

11. Paskolos sutarties 6 p. yra nurodyta: „jei paskolos gavėjas pinigų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą“. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija.

12. Nemokumo administratorius ieškinio 5 punkte nurodo, jog iki šiol atsakovo D. B. negrąžinta 60 000,00 Eur paskola reikalautina anksčiau galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu.

13. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog tiek pagal galiojusį ĮBĮ, tiek galiojant JANĮ nuostatomis, paskolos sutartis, kurios įvykdymo terminas atsakovui sutartyje nustatytas iki 2030 m. sausio 1 d. nėra laikoma pasibaigusi. Tiek galiojusio ĮBĮ tiek JANĮ 59, 61 straipsnių nuostatos nustato nemokumo administratoriui diskrecijos teisę spręsti dėl juridinio asmens prievolių naudingumo, tolesnio vykdymo tik pagal tas sutartis, kuriose bankrutuojanti įmonė yra skolininkas. Sutarčiai, iš kurios kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės nei ĮBĮ nei JANĮ nenustatė specialaus reguliavimo, todėl šiuo atveju taikytinos Civilinio kodekso nuostatos reguliuojančios sutarčių teisę.

14. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi BUAB „Daesta“ pripažinta bankrutavusi, paskelbta likviduojama. Bankrutavusios įmonės turtinės teisės kartu su kitu bankrutavusios įmonės turtu yra parduodamos įstatymų nustatyta tvarka (JANĮ 86, 87 straipsniai).

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal ieškovo pasirinktą teisės gynimo būdą reikalavimas dėl 60 000 Eur skolos priteisimo negali būti tenkinamas, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

16. Ieškinys dalyje dėl 4 643,00 Eur atsakovo, kaip buvusio atsakingo asmens iki šiol negrąžintos lėšų sumos ir 1 309,41 Eur negrąžinto įmonės kasos likučio ieškinys atsakovo laikomas pripažintu. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas, nes atsakovui atsirado civilinė atsakomybė neįvykdžius pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą nemokumo administratoriui.

17. Atsakovo atstovas, atsikirsdamas į reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą dėl neišsaugoto ir nemokumo administratoriui neperduoto 1 801,23 Eur vertės turto, nurodo, kad šis turtas, t.y. klijuoto tašo namelis, kurio likutinė vertė 797,95 Eur, krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) (likutinė vertė 1 Eur), įrankių rinkinys (likutinė vertė 10,00 Eur), įgilinamas pjūklas FESTO OL (likutinė vertė 83,25 Eur), akumuliatorinis pjūklas M18CCS66-0 (likutinė vertė 180,50 Eur), elektrinis pjūklas Partner 650T (likutinė vertė 1 Eur), įrankių rinkinys M18BPP 2C-402C (likutinė vertė 20,94 Eur), įrankių rinkinys M18 BPP 2C (likutinė vertė 263,75 Eur), automobilinis kavos aparatas Master Coffe (likutinė vertė 30,27 Eur) ir Laser level (Nivelyras) (likutinė vertė 411,57Eur) faktiškai nusidėvėjęs ir turėjo būti nurašytas. Atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas šių įrankių neturėjo, nes jie buvo perduoti įmonės darbuotojams, kurie statybos darbus vykdė Norvegijoje. Mano, kad šioje dalyje įmonei padaryta žala, atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšis nėra įrodyti.

18. Teismas, vertindamas atsakovo poziciją šioje ieškinio dalyje pažymi, jog atsakovas įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2001-07-12 iki 2019-11-11. 2019 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje iškelti UAB „Daesta“ bankroto bylą bankrutuojančios įmonės valdymo organas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2019-11-08). Ši pareiga taip pat buvo nustatyta Įmonių bankroto įstatymo (galiojusio UAB „Daesta“ bankroto bylos iškėlimo dieną) 7 straipsnio 1 dalyje.

19. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t.y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų šią prezumpciją paneigti.

20. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 801,23 Eur žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo – per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Byloje yra pateiktas 2019-11-08 d. sudarytas įmonės balansas, kuriame remiantis perduotais BUAB „Daesta“ dokumentais, ieškovo prašomas priteisti išvardintas 1801,23 Eur vertės turtas buvo apskaitytas, jis nebuvo nurašytas, todėl turėjo būti perduotas, nepaisant to, kad kai kurio turto likutinė vertė yra 1 euras. Nemokumo administratoriui, perimančiam įmonės dokumentus ir turtą nesuteikta teisė be kreditorių žinios nurašyti įmonės turtą.

21. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog dalis ar visas iš nurodytos 1 801,23 Eur vertės turto buvo perduotas kitiems įmonės darbuotojams, vykdžiusiems statybos darbus Norvegijoje ir kad ne vadovas o kiti, atsakovo neįvardinti asmenys buvo atsakingi už šio turto neišsaugojimą. Nagrinėjamoje dalyje atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui ne kartą nurodžius kad vadovo neperduotas turtas yra Norvegijoje ir nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų surastas Norvegijoje esantis įmonės turtas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo kaltės prezumpcija yra paneigta. Šioje dalyje ieškinys pripažintinas įrodytu, todėl tenkinamas.

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Iš D. B. priteisti 7 753,64 Eur žalos atlyginimą 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Daesta“ naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.