- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2-2974-842/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „LSV Intergroup“ prašė priteisti iš atsakovės 4 884,40 Eur skolos, 989,22 Eur vartojimo kredito kainos, 46,65 Eur palūkanų, 67,88 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: kredito paraišką, 2018 m. vasario 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 71557 bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, sutikimą tvarkyti asmens duomenis, mokėjimo nurodymus, išrašą iš sistemos neapmokėtą kredito sumą, bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį, išrašą iš sistemos apie L. G. siųstus pranešimus, įstatus, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą. Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: mokėjimo nurodymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 71557, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 5 200Eur vartojimo kreditą. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti 5 2000 Eur vartojimo kredito sumos, sumokėti 4 824,80 Eur palūkanų ir administravimo mokesčio, iš viso 10 024,80 Eur pagal sudarytą mokėjimo grafiką per 1 440 dienų.
Pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką atsakovė yra sumokėjusi aštuonias įmokas ir pradelsusi mokėti septynias įmokas. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose buvo numatyta, jog kredito įmoką vėluojant mokėti daugiau kaip 90 dienų mokėjimo grafikas yra atšaukiamas ir kredito gavėjas privalo grąžinti visą kredito sumą. Kaip nurodė ieškovė, 2019 m. balandžio 24 d. duomenimis, atsakovė buvo pradelsusi 208 mokėjimo dienas, todėl ieškovė šiuo pagrindu atšaukė mokėjimo grafiką. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. kovo 28 d. atsakovei periodiškai siuntė nurodytu elektroniniu paštu elektroninius laiškus ir pateiktu telefono numeriu sms žinutes su reikalavimu įvykdyti prievoles, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Pasitvirtinus ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, būtų pagrindas darytina išvada, jog tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Šio straipsnio 3 dalies pagrindu su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1 punktą, už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti sutartyse nurodytas palūkanas. 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.
CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnyje sutarties neįvykdymas apibrėžtas kaip bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė sutarties, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4 884,40 Eur vartojimo kredito sumos, 989,22 Eur vartojimo kredito kainos ir 46,65 Eur palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Vartojimo kredito sutarties 7.1 punktu atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjusi ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų, mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 67,88 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. kovo 27 d. (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnis 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialinius ieškinio reikalavimus, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės nuo priteistos 5 988,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 135,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma (1,73 Eur) būtų mažesnė už minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“, juridinio asmens kodas 302414832, naudai: 4 884,40 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 40 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 989,22 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 22 ct) vartojimo kredito kainos, 46,65 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 65 ct) palūkanų, 67,88 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 88 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 988,15 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.