- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-8738-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07241-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jo atstovui advokatui V. R., išnagrinėjusi L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Neringoje, tačiau faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. 2016 m. gegužės 14 d., apie 00.02 val., Sodų 4, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,00 promilių (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Su nustatytu girtumu sutinka, jo neginčija. Tą vakarą su draugais buvo kavinėje, šventė gimtadienį, vartojo alkoholį. Paskambino sugyventinė, pasakė, jog blogai jaučiasi (pastarajai buvo neseniai atlikta operacija, buvo pagimdžiusi kūdikį). Sugrįžęs negalėjo patekti į namus, kadangi darbe paliko raktus. Jis skambino sugyventinei telefonu, į domofoną, kaimynams įleidus į laiptinę, skambino į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė. Išsigandęs, jog galimai kažkas atsitiko sugyventinei, nusprendė nuvažiuoti iki darbovietės pasiimti raktų. Darbovietė įsikūrusi netoliese, tačiau supranta, kad tai nepasiteisinimas. Pasielgė neapgalvotai, dėl ko labai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, esant galimybei, netaikyti arba taikyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Teisė vairuoti jam itin reikalinga tiek darbe (tenka dažnai važinėti į Neringą, Klaipėdą, vienoje iš darboviečių yra vienintelis darbuotojas, todėl be jo niekas darbo funkcijų atlikti negali), tiek šeimoje (veža mažamečius vaikus į mokyklą, į kurią patekti viešuoju transportu nėra galimybės; sugyventinės vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs).
Motyvuojamoji dalis
Be paties L. P. prisipažinimo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš L. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-60538998-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. S. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyr. patrulės B. V. 2016-05-14 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-05-14, apie 00.02 val., patruliuojant pastebėtas važiuojantis automobilis „Volvo V60“, kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu, nustatytas 2,04 promilių girtumas. Asmuo buvo agresyvus, nuolat reikalavo jį paleisti, trukdė dirbti, protokolą pasirašyti atsisakė, nurodydamas neva tik klausėsi muzikos (b. l. 3, 4). Alkotesterio kvito duomenimis, L. P. 2016-05-14, 00.14 val., nustatytas 2,04 promilės (be paklaidos) girtumas (b. l. 5).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. P. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama L. P. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, augina tris vaikus, dirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. P. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialios teisės atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.
Nors nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė netaikyti arba nustatyti bent jau trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti L. P. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui, šeimos bei artimųjų interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu. Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Pažeidimo padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjui taikyti įstatymo išimtį, numatančią švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą, net ir įvertinus tai, kad pastarajam teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sukels daug nepatogumų tiek vykdant darbines funkcijas, tiek kasdienį gyvenimą apsunkins jo šeimos nariams. Teismui L. P. akcentavo, jog netekus vairuotojo pažymėjimo iškils daug sunkumų, kadangi jis negalės savo mažamečių vaikų nuvežti į mokyklą ir būrelius, tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju nurodytas pareigas pilnai gali perimti jo sugyventinė. Ta aplinkybė, kad pastarosios vairuotojo pažymėjimo galiojimas šiuo metu yra pasibaigęs, niekaip neužkerta kelio išsiimti naują dokumentą ir vairuoti transporto priemonę, tokiu būdu perimant vairavimo funkcijas ir palengvinant vaikų nuvykimą į mokymosi ar ugdymo įstaigas. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, kurios tuo pačiu neretai sukelia daug nepatogumų ir kitiems su pažeidėju susijusiems asmenims. Teismas tuo pačiu pažymi, jog rašytiniuose paiškinimuose nurodytose kasacinėse nutartyse nagrinėtos situacijos yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos (vienu atveju asmeniui buvo užfiksuotas 0,45 prom. girtumas, kitu atveju konstatuotas vidutinis girtumas (1,539 prom.), kuris nežymiai viršijo ribą, kuriai esant neblaivumas vertinamas kaip vidutinis, be to, asmuo automobilį vairavo tik vidiniame kieme, neišvažiavo į gatvę, kaip atsitiko L. P. atveju, galiausiai dar vienoje atstovo įvardintoje nutartyje 2AT-91-677/2015 byla apskritai buvo nagrinėjama dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, t. y. padarytų blaivaus asmens).
Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.
Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi L. P. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 579 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16057908739. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).