Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R. S., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. spalio 30 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-10-30 nutarimu R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007-10-26 19:43 val., Šilutės rajone, Macikų kaime, vairavo automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.90 promilių), tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto pažeidimo.

R. S. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta per griežta, neatsižvelgta į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Skundą grindžia tuo, kad jo darbas susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, nes dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-remontininku-vairuotoju. Darbas pamainomis, į priėmimo punktus, esančius Šilutės rajone, remontuoti įrengimų, važiuoja savo transporto priemone. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir jo šeimos narių sveikatos priežiūrai, t.y. tėvui nustatytas invalidumas, todėl dažnai jį reikia vežti į gydymo įstaigas konsultuotis. Pažymi, kad šeimoje augančius nepilnamečius vaikus kiekvieną dieną veža į mokyklą, o žmoną – į darbą.

- pakeisti 2007-10-30 Šilutės rajono vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atstovas advokatas Rimvydas Kairys prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 26-32). R.S. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalies požymius.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su veiklos pobūdžiu, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 24 iki 36 mėnesių) skirta 24 mėn. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias, nenustatyta.

Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 16-47), vaikų gimimo liudijimai (b.l. 19-20), Akcinės bendrovės – firmos (duomenys neskelbtini) charakteristika (b.l. 18), sveikatos žinių pažymėjimas (b.l. 14), pažymos apie darbo užmokestį (b.l. 10-11), D. S. nedarbingumo pažymėjimas bei išrašas iš medicinos dokumentų (b.l. 7, 15) nėra tie objektyvūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Pateikti įrodymai tik patvirtina darbo pobūdį, šeimos sudėtį, tačiau jokios naujos informacijos apie asmenį, kuri būtų neįvertinta skiriant administracinę nuobaudą, nėra teikiama ir įrodymais grindžiamos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1524/2007). Be to, kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, R.S. automobilį vairavo neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, jam paskirta administracinės nuobaudos rūšis negali būti laikoma per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, taipgi savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno asmens veikloje (poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui. R.S. dirba šaltkalviu-vairuotoju, pareigybė sugretinta, todėl specialiosios teisės atėmimas R.S. neužkirs kelio dirbti šaltkalviu ir gauti pajamas iš profesinės veiklos. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką asmens darbinė veikla ar šeimyninės aplinkybės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N 3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Taigi kaip jau minėta nutartyje, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad pažeidėjas gailisi dėl pažeidimo, pažeidimą padarė pirmą kartą, išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. spalio 30 d. Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir R. S. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.